Apie vaistinių skaičiaus mažėjimą, farmacijos specialistų „migraciją“, vaistinių patikrinimų rezultatus ir aršios konkurencijos pasekmes...

2017-05-26

Vilniuje vykusioje konferencijoje „Farmacijos aktualijos. 2017 m.“, kuri buvo skirta šalies farmacijos specialistams, pranešimą tema „Šalies vaistinių veikla ir kontrolė“ skaitė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Inspektavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Leleckaitė. Pateikiame skaitytojams svarbiausias pranešimo mintis.

 

Apie vaistinių skaičių ir jo kitimą

Įvardyti tikslų vaistinių skaičių šalyje bei pateikti informaciją, kiek iš jų dar likę nepriklausomų, šiandien yra gana sudėtinga, kadangi situacija nuolat kinta, be to, kai kurios vaistinės nėra pakeitusios savo pavadinimo, tačiau turi sutartis su tinklinėmis vaistinėmis ir savo iškabose gali skelbtis kaip tiems tinklams (pvz., „Camelia“, „Gintarinė vaistinė“) atstovaujančios vaistinės. Jose galioja ir šių vaistinių tinklų išduodamos lojalumo kortelės.

Dabar šalyje veikia tokie vaistinių tinklai ar vaistinių grupės: UAB „Apotheca vaistinė“, UAB „Gintarinė vaistinė“, UAB Eurovaistinė, UAB „Nemuno vaistinė“, UAB „Ramunėlės vaistinė“, UAB „Norfos vaistinė“, BENU vaistinė Lietuva, UAB.

2008 metais buvo vienuolika vaistinių bendrovių – be jau paminėtų, dar veikė UAB „Saulėgrąžų vaistinė“, UAB „Farma vaistinės“, UAB „Herbarijos vaistinė“ ir UAB „Panfarmos vaistinė“.

UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ 2008 metais turėjo 54 vaistines, o trejus vėlesnius metus – 49, ir veiklą nutraukė 2012 m. Tuo tarpu likusių trijų vaistinių grupių gyvavimas tęsėsi iki 2008 metų – tai buvo paskutinieji jų veiklos metai. 2008 m. šalyje veikė 735 nepriklausomos vaistinės, o pernai jų buvo telikę 262.

Remiantis praėjusiųjų metų duomenimis, daugiausia vaistinių jungė UAB „Nemuno vaistinė“, plačiau žinomas kaip „Camelia“ vaistinių tinklas (292), nuo jo kiek atsiliko UAB Eurovaistinė (285) bei UAB „Gintarinė vaistinė“ (231).

2008 m. visuomenės vaistinių šalyje iš viso buvo 1515, o pernai jų skaičius sumenko iki 1311. Iš viso per šiuos devynerius metus, kaip jau minėta, kone tris kartus sumažėjo nepriklausomų vaistinių, mažiausiai keturios vaistinių bendrovės veiklą sustabdė, tik didieji vaistinių tinklai („Nemuno vaistinė“, Eurovaistinė, „Gintarinė vaistinė“) vis augo, plėtėsi.

Statistika rodo, kad bendras vaistinių skaičius šalyje mažėja. Anot VVKT Inspektavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos D. Leleckaitės, tokios tendencijos rodo, jog vaistinių turėtojai ar savininkai uždaro mažiau pelningas vaistines ir labiau koncentruojasi į miestuose esančias prekybos vietas bei gydymo įstaigas – ten, kur lankosi daugiausia žmonių. Nelieka vaistinių nedideliuose miesteliuose ir kaimuose, kur dirbo garbaus amžiaus farmacijos specialistai. O, nelikus farmacijos specialisto, nelieka ir vaistinės. Kitoms vaistinėms tai esą gali būti tiesiog nepelninga vieta arba gali neatsirasti farmacijos specialistų, norinčių ir galinčių dirbti atokesnėse vietovėse. Kaip žinia, miesteliuose nebelieka ambulatorijų, nelieka sveikatos priežiūros specialistų, taigi atitinkamai nelieka ir vaistinių.

 

Apie vaistų įsigijimą nuotoliniu būdu

2016 m. septynios vaistinės vaistinius preparatus gyventojams siūlė įsigyti nuotoliniu būdu. Ar tokias paslaugas teikiančių vaistinių tinklų daugės, anot D. Leleckaitės, sunku prognozuoti, nes naujas dalyvis turėtų kuo nors išsiskirti iš kitų. Pavyzdžiui, turėti išskirtinį asortimentą. Tačiau jis, žinia, visiems rinkos dalyviams yra vienodas. Kita galimybė – išsiskirti teikiamų farmacinių paslaugų kokybe.

2016 metais VVKT gavo keletą skundų dėl vaistų įsigijimo nuotoliniu būdu. Metų pradžioje, kai dar tik buvo pradėta tokia veikla, kai reikalavimai buvo dar palyginti nauji, sulaukta skundų dėl farmacinės paslaugos trūkumo. Tiesa, galima spėti, kad šių skundų iniciatorius – konkurencija. Beje, buvo sulaukta ir konkretaus gyventojo skundo su konkrečia informacija. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad skundas pasitvirtino – gyventojui nebuvo suteikta visa informacija apie vaistą (neinformavo apie tinkamumo vartoti terminą).

Metams baigiantis VVKT gavo dar vieną skundą, kuriame gyventojas rašė, jog buvo priverstas susipažinti su vaisto informacija (t. y. jam buvo suteikta farmacinė paslauga), kai jis to nepageidavo ir jau po to, kai sumokėjo už prekes. Taigi galima daryti išvadą, kad ne visose internetinėse svetainėse informacija apie suteikiamą farmacinę paslaugą yra aiški ir lengvai surandama.

 

Apie farmacijos specialistų skaičių ir „migraciją“

Vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų skaičius per vertinamą laikotarpį (2008–2016 m.) nuolat šokinėjo: nuo 4621 darbuotojo 2008 metais iki 4716 darbuotojo 2011 metais; 4590–2014 metais, 4676–2016 metais. Ką tokie šuoliai rodo? Anot D. Leleckaitės, galima spėti, jog tai susiję su emigracija arba, antras dalykas, farmacijos specialistai dirbo kitose veiklos srityse, kuriose licencijos nereikalaujama, o vėliau galbūt nusprendė grįžti atgal į farmaciją.

Farmakotechnikų nuo 2008 iki 2016 metų sumažėjo itin ženkliai (nuo 1900 iki 1400), tuo tarpu vaistininkų skaičius išaugo – 2008 metais buvo 2721, o 2016 metais – 3276. VVKT atstovės nuomone, toks pokytis greičiausiai įvyko dėl to, kad dalis farmakotechnikų įgijo vaistininko profesinę kvalifikaciją.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 3

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.