Dar kartą apie naująjį Kompensuojamųjų vaistų kainyną, vaistų kainas ir priemokas...

2017-10-05

Virginija Grigaliūnienė

 

Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo naujas, mažesnes kompensuojamųjų vaistų kainas žadėjęs kainynas. Nors buvo tikinama, kad vaistų kainos turėtų ženkliai sumažėti, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) po kurio laiko vis dėlto pripažino, jog maždaug 200 šiame sąraše esančių vaistų priemokos išaugo. O kai kuriems vaistams – ir gana ženkliai! O ką jau kalbėti apie išbrauktus iš šio sąrašo vaistus – jų kaina ženkliai pakilo ir dėl nuo 5 proc. iki 21 proc. padidėjusio PVM tarifo! Įvertinus situaciją, susizgribta teikti siūlymą dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų taikymo receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams, tačiau kad tikrai to dėka vaistų kainos sumažės, tvirtinti nesiryžtama. Tad kokia yra tikroji, reali situacija vaistų „darže“ ir kokių dar „siurprizų“ gali sulaukti tiek vaistus nuolat vartojantys ligoniai, tiek farmacijos verslo atstovai…

 

Gydymasis kai kuriems ligoniams brango

Iš pradžių – keli pavyzdžiai, įrodantys, jog tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantys šalies gyventojai, įsigaliojus naujajam Kompensuojamųjų vaistų kainynui, išties priversti labiau patuštinti pinigines.

Monika (Kaunas) jau apie metus vartoja antidepresantus (duloksetiną). Jie moteriai kompensuojami 80 proc. Anksčiau vaistinėse pacientė pageidaudavo originalių vaistų (Cymbalta), tačiau už juos reikėdavo primokėti po keliolika eurų (už tris mėnesius). Sužinojusi, kad už generinį vaistą Dulsevia, turintį tą pačią veikliąją medžiagą, priemokos nėra, ligonė labai apsidžiaugė ir pradėjo jį gerti. Vaistas tiko. Tačiau džiaugsmas truko neilgai – įsigaliojus naujajam kainynui ir už pastaruosius vaistus jau teko primokėti per 14 eurų. O kur dar kiti vartojami, bet nė kiek nekompensuojami vaistai – raminamieji, nuo skausmo (mat moteris turi ir daugiau sveikatos sutrikimų). Kai tokia prasta savijauta, vaistams, anot Monikos, tenka išleisti vis daugiau pinigų, todėl ją piktina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų tvirtinimai, kad vaistų kainos mažėja.

Lina (Klaipėda) pasiskundė, kad įsigaliojus naujajam kainynui gerokai išaugo priemoka už jos vyro jau seniai vartojamus vaistus nuo krūtinės anginos Implicor: vietoj 12 su trupučiu eurų esą jau reikia primokėti per 28 eurus!

Podagra sergantis Povilas (Raseiniai) irgi nepatenkintas – priemoka už nuolat vartojamus vaistus Allopurinol anksčiau nesiekė 1,50 euro, o dabar esą išaugo kone iki trijų eurų! Pridėjus išlaidas kitiems vartojamiems vaistams, vien gydymuisi tenka išleisti kone pusę pensijos, tai, girdi, iš ko gyventi?

 

Viceministrė tikina, kad situacija keičiasi į gerąją pusę

Akivaizdu, kad kai kurių kompensuojamųjų vaistų priemokos išaugo ir stipriai kirto per lėtinėmis ligomis sergančių, be vaistų neapsieinančių ligonių kišenę. Kitaip sakant, dalis pacientų pasijuto nuskriausti.

Tačiau sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė laikosi savo pozicijos – esą pagrindinis ministerijos prioritetas visada buvo ir yra pacientas, dėl to yra dirbama ir stengiamasi.

„Svarbiausias siekis, sudarant naująjį Kompensuojamųjų vaistų kainyną, buvo toks: kad paciento priemokos už vaistus būtų kuo mažesnės“, – „Farmacijai ir laikui“ pabrėžė viceministrė.

Anot jos, įvertinus gamintojų sumažintas kainas ir pritaikytas nuolaidas yra stebima, kad apie 650 vaistų priemoka pacientams ženkliai sumažėjo, o maždaug 1105 vaistams priemoka išliko nepakitusi.

Kartu viceministrė nepaneigė, kad kainyne iš tiesų yra vaistų, kuriems priemoka „neženkliai padidėjo“.

„Vidutiniškai ne daugiau nei 1 euru priemoka didėjo apie 200 vaistų, – patvirtino K. Garuolienė. – Dauguma šių vaistų yra saugomi patento arba gaminami tik 2 gamintojų, arba priklauso sudėtinių vaistų kategorijai. Tai reiškia, kad šiuo atveju kalbame apie tuos vaistus, į kuriuos įeina daugiau nei viena veiklioji medžiaga, kurios jau yra kompensuojamos kaip atskiros veikliosios medžiagos“.

Sveikatos apsaugos ministerija į gamintojus, kurių vaistų kainos yra pačios didžiausios, kreipėsi raštu ir paprašė sumažinti kainas, tačiau ne visi gamintojai sutiko tai padaryti.

Viceministrė atkreipė dėmesį, kad galima primokėti mažiau, vietoj sudėtinių vaistų įsigyjant atskiras veikliąsias medžiagas, ir patikino, esą pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus mažėjo.

„Reali situacija leidžia suprasti, kad pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus ženkliai sumažėjo, – džiaugėsi viceministrė K. Garuolienė. – Įvertinę 2017 metų liepos mėnesio duomenis, matome, kad, priėmus naują vaistų kompensavimo tvarką, pacientų priemokos vidutiniškai sumažėjo 1 euru arba beveik penktadaliu – nuo vidutiniškai 5,7 euro 2017 metų birželį iki 4,7 euro 2017 metų liepą“.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 6

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.