Siekiant pagerinti greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų kokybę ir prieinamumą Lietuvos gyventojams bei sudaryti geresnes darbo sąlygas GMP darbuotojams, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo, kaip būtų galima koreguoti GMP paslaugų organizavimą visoje Lietuvoje. Tuo tikslu suinteresuotos grupės ir visuomenė kviečiami viešai diskusijai, siekiant tartis ir ieškoti geriausių sprendimų.

Išskirtinis interviu su FIP prezidentu Dominyku Džordanu apie vaistininkystės ateitį ir laukiančius iššūkius

2019-12-10

Labai užimtoje darbotvarkėje pasaulinio kongreso metu FIP prezidentas Dominykas Džordanas (Dominique Jordan) rado galimybę atsakyti į žurnalo „Farmacija ir laikas“ vyriausiosios redaktorės prof. Loretos Kubilienės klausimus apie vaistininkystės ateitį.

Prof. Loreta Kubilienė su FIP prezidentu susitiko ankstų rytą, prieš prasidedant įtemptai dienos programai. Prezidentas paliko labai šilto ir kartu stipraus žmogaus įspūdį: viso interviu metu jautėsi, kad jam puikiai žinomos ne tik vaistininkystės problemos, bet ir būdai, kaip būtų galima jas sėkmingai spręsti.

 

Gerbiamas Prezidente, kokie iššūkiai pasaulio vaistininkų ir pasaulinės farmacijos sistemos laukia ateityje?

Didžiausias iššūkis yra sutelkti farmacijos specialistų bendruomenę ir visų jos narių pastangas dėl esminio tikslo – pacientų sveikatos gerinimo. Mūsų svarbiausia strategija, apibrėžta FIP organizacijos įstatuose, – tarnauti pacientui, bet tą pasiekti įmanoma tik tuomet, jei dirbsime išvien. Tai kartu ir didžiausia mūsų veiklos problema, nes mokymas, mokslas ir praktika turėtų vienas kitą papildyti. Kiekvieno iš šių procesų centre turėtų būti pacientas. Paciento ir vaistininko bendravimas paremtas trimis pamatiniais tikslais, kurių siekia abi pusės. Tai efektyvumas, saugumas ir ligų prevencija. Būtent tai turi būti esminis leitmotyvas ir organizuojant vaistininkų studijas universitetuose. Farmacijos veiklą reguliuojantys įstatymai taip pat turi remtis šiais pamatiniais principais.

Kitas labai svarbus aspektas – vaistininkų bendradarbiavimas su kitais sveikatos sistemos profesionalais, pirmiausia – gydytojais, slaugytojais. Vaistininkai turi žinoti, kaip padėti įvairių ligų kamuojamiems pacientams. Juk žinome, kad daugelis pacientų, ypač sergančių lėtinėmis ligomis, dažniau eina į vaistines nei pas gydytojus, nes į vaistinę užeiti paprasčiau, nereikia užsirašyti iš anksto ir laukti eilėje.

Kai kuriose šalyse gydytojų labai trūksta, ir šį trūkumą gali bent iš dalies kompensuoti vaistininkai, teikdami tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas. Kitaip sakant, veiklos krypčių yra daug –vaistininkai turėtų dirbti išvien su gydytojais, kitais sveikatos priežiūros specialistais.

Ateities iššūkiai susiję ir su finansiniais dalykais. Jei atlieki kokį nors darbą, turi teisę tartis dėl atitinkamo atlygio. Medicina, taip pat ir vaistai, visame pasaulyje brangsta. Tai didžiulis iššūkis ir farmacijai, ir valstybių sveikatos priežiūros sistemoms apskritai. Daugelyje šalių brangūs vaistai nėra pakankamai prieinami ambulatoriniams pacientams, nes pirmenybė teikiama stacionariniam gydymui ligoninėse. Taigi ateityje su naujais iššūkiais susidurs dauguma sveikatos priežiūros specialistų.

 

Ateityje vaistininką galbūt atpažinsime ir kaip klinikinės farmacijos specialistą, teikiantį papildomas paslaugas lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams?

Jūs visiškai teisi. Akivaizdu, kad farmacija yra sudėtinė sveikatos priežiūros sistemos dalis, užsiimanti tam tikrų produktų, vadinamų vaistais, tiekimu ir prekyba, todėl dažnai tapatinama su verslu. Socialinė aplinka pasaulyje keičiasi, auga sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Šioje situacijoje kaip niekad reikalingas visų sveikatos priežiūros grandžių – vaistininkų, gydytojų, slaugytojų – bendradarbiavimas ir vieningas darbas.

Vaistininkams kyla poreikis įvaldyti tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas, sukaupti įgūdžių toms paslaugoms teikti. Visame pasaulyje juntamas sveikatos priežiūros resursų trūkumas ir augantis jų poreikis. Iš dalies tai susiję su visuomenės senėjimu, populiacijos gausėjimu. Farmacija kartu su kitais sveikatos priežiūros sistemos dalyviais yra priklausoma nuo visuomenės poreikių. Tokia situacija yra visame pasaulyje, panašūs yra ir iššūkiai, su kuriais susiduria visos valstybės, nors skirtumų, tiesa, yra. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse vaistininkai visiškai neteikia sveikatos priežiūros paslaugų pacientams, o kitur jos teikiamos pakankamai plačiai.  

 

Ar galėtumėte išskirti farmacijos problemas, kurios labiau būdingos Europai? O gal vis dėlto jos bendros visiems kontinentams? 

Pagrindinės problemos visame pasaulyje yra tos pačios, o svarbiausia – sunkėjantis sveikatos paslaugų prieinamumas. Galima prognozuoti, kad ateityje vaistininkų vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje darysis vis svarbesnis, sakyčiau, centrinis. Viena vertus, todėl, kad vaistininkų paslaugos, kaip jau minėjau, yra lengviau prieinamos – į vaistinę žmogui galima užsukti bet kada, nereikia išankstinės registracijos. Sveikatos priežiūros sistema susideda iš trijų bazinių korpusų: vaistinių, gydytojų ir ligoninių. Mes, vaistininkai, turime mokytis dirbti kartu su gydytojais ir slaugytojais vienoje komandoje. Todėl vaistininkai šioje integruotoje sistemoje turi būti mokomi teikti sveikatos priežiūros paslaugas.

 

Kokią svarbiausią misiją, Jūsų nuomone, vaistininkas šiandien turėtų atlikti?

Manau, kad laikui bėgant vaistininkams sveikatos priežiūros sistemoje teks esminis vaidmuo dėl palyginti greito, paprasto jų teikiamų paslaugų prieinamumo. Įvairiuose kraštuose funkcionuoja nevienodos darbo pasidalijimo tarp vaistininkų, gydytojų ir slaugytojų, tai yra ambulatorinės ir stacionarinės grandžių, sistemos. Daug kur jos evoliucionuoja, keičiasi, vaistininkai teikia naujas inovatyvias paslaugas. Pagaliau, kokios dar papildomos sveikatos priežiūros funkcijos vaistininkams bus priskiriamos? Žinoma, kai kur dar išlieka ir valstybinis vaistininko funkcijų skyrimas ir reguliavimas. Kai kuriose šalyse, kaip antai Portugalijoje, Airijoje, tradicinė sistema, kurioje dirba vaistininkai, keičiasi, tačiau kai kurios šalys, tokios kaip Ispanija ar Vokietija, šiuo požiūriu išlieka konservatyvios, jos palaiko anksčiau nusistovėjusią sistemą. Manau, kad galiausiai visuomenė, gyventojai patys nuspręs, kokia sistema jiems reikalinga, kokios jie norėtų ateityje. Prieš 25 metus Šveicarija pradėjo pertvarkyti farmacijos paslaugų sistemą, universitetuose įvedė vaistininkų mokymus teikti kai kurias sveikatos priežiūros paslaugas, pertvarkė farmacijos studijų programas. Buvo parengti specialūs pagalbos pacientams teikimo algoritmai, pagal kuriuos, esant tam tikroms situacijoms, turi veikti vaistininkai.

 

Mūsų valstybės farmacijos bendruomenė ruošiasi „Lietuvos metų vaistininko“ rinkimams. Kas, Jūsų nuomone, yra geras vaistininkas?

Jeigu man reikėtų vienu sakiniu tai apibūdinti, atsakyčiau, kad geras vaistininkas turi suprasti pacientą ir atsakyti į visus jam rūpimus klausimus. Vaistininkai netgi dažniau bendrauja su pacientais nei gydytojai. Jūs geriau nei kas kitas žinote, jog yra nemažai pacientų, kurie pas jus vaistinėje lankosi kas dvi ar tris dienas, kai kurie – netgi kasdien. Jūs neturite tokių teisių kaip gydytojai (išrašyti pacientui receptinius vaistus), bet ir savo teisių ribose galite jam daug padėti, patarti. Jūs negalite naudotis visu klinikiniu arsenalu, kuriuo naudojasi gydytojai, bet jūs galite prisidėti, kad būtų priimti tinkami sprendimai dėl konkretaus paciento gydymo. Manau, kad kelias, kuriuo jūs einate rinkdami geriausią metų vaistininką, yra puikus. Ko labiausiai reikia mūsų profesijai – tai stengtis būti geriausiems žmonėms, kurie kreipiasi į mus pagalbos.

 

Ko palinkėtumėte Lietuvos vaistininkams?

Pirmiausia – didžiausi sveikinimai renkant geriausius vaistininkus! Kiekvienas iš mūsų turime stengtis būti geriausiu pacientams ir visiems žmonėms. Taip pat noriu padrąsinti visus Lietuvos vaistininkus stengtis tapti geriausiais...

 

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2019 Nr. 8

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.