Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido periodinį sveikatos statistikos leidinį „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2019 m. (išankstiniai duomenys)”. Jame pateikiami pagrindiniai išankstiniai praėjusių metų Lietuvos gyventojų sveikatos ir svesiatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliai.

Kompensavimo reglamentavimo įtaka Lietuvos vaistų rinkai

2020-05-03

Farmacijos specialistams skirtoje konferencijoje lektoriai ne kartą akcentavo vaistų kompensavimo reglamentavimo įtaką Lietuvos vaistų rinkai.

Žurnalo skaitytojams pateikiame svarbiausias šia tema pranešimuose nuskambėjusias žinias ir specialistų nuomones.

 

Farmacijos verslo atstovai duomenis apie vaistų kompensavimo reglamentavimo įtaką Lietuvos vaistų rinkai pradėjo kaupti nuo 2018 metų, tai yra po to, kai 2017 metais buvo patvirtinti vaistų kainodaros pokyčiai (pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas kompensuojamiesiems vaistams ir apskritai visiems receptiniams vaistams, ir kt.). Kokia tų pokyčių dinamika ir kodėl ją reikia stebėti?

Anot pranešėjų, jeigu yra daromi kokie nors pokyčiai sveikatos sistemoje, juolab vaistų rinkoje, vaistų kainodaroje, visada reikia stebėti, kaip tai paliečia pacientą: ar jis moka daugiau, ar mažiau; kaip jis jaučiasi; ar turi pasirinkimą, ar neturi; ar randa reikiamų vaistų, ar neranda, ir panašiai.

 

Baltijos šalių rinka globaliame kontekste

Kalbėdami apie Baltijos šalių rinką, pranešėjai pabrėžė, kad reikėtų pradėti nuo globalaus konteksto, kokiose pozicijose šiandien yra Lietuva; ar galima tikėtis tokio pat farmacijos rinkos augimo, kokio tikėtasi 2019 metais, ar ne? Pastebėta tai, kad,  vertinant 2018 ir 2017 metus, juntamas farmacijos rinkos augimo mažėjimas.

Kitaip sakant, rinka vis dar auga, bet, vertinant perspektyvą iki 2022 metų, matyti, kad tas augimas beveik visur lėtėja, išskyrus kai kurias šalis. Pavyzdžiui, jei pasižiūrėtume 2021 metų perspektyvas, Jungtinėms Amerikos Valstijoms augimo perspektyvos šioje srityje yra labai didelės. Kodėl? Todėl, kad į rinką ateina nauji inovatyvūs (vadinasi, ir gana brangūs) vaistai. Kartu reikia turėti omenyje, kad didžioji dalis šiuo metu pačių brangiausių vaistų retoms ligoms gydyti, kurie dar tik ateis į rinką, yra skiriama dešimtims milijonų žmonių gydyti, o pasauliniame kontekste tai yra labai mažai.

Tiesa, anot pranešėjų, yra ir tam tikrų išimčių. Kaip minėta, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija gali pasigirti sparčiai augančiomis rinkomis, o štai kitų šalių rinkos auga kur kas nuosaikiau, taigi, galima sakyti, vyksta tam tikras persiskirstymas. Inovacijų, inovatyvių, biologinių vaistų daugiau yra išsivysčiusiose rinkose, o neišsivysčiusių šalių rinkos, tikėtina, augs daugiau apimtimi ir vaistų generalizacija.

Kalbėdami apie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vietą šiame kontekste, pranešėjai pabrėžė, jog mes priklausome Centriniam ir Rytų Europos regionui, į kurį įeina 18 šalių. Pagal augimo perspektyvas esame viduriuke (prie Vakarų Europos šalių), bet nepretenduojame augti kaip, tarkime, Lotynų Amerika, Indija, posovietinės šalys, kur, atsigaunant ekonomikoms, registruojami vis nauji vaistai.

O štai kalbant apie vaistines ir vaistinių tinklų skaičių – taip, šiuo atžvilgiu Lietuva yra lyderė.

Baltijos šalyse apie 75 proc. vaistinių yra tinklinės vaistinės, ir lyderė šioje srityje yra būtent Lietuva. Centrinės ir Rytų Europos rinkose yra 51 proc. tinklinių vaistinių  – toks yra bendras vidurkis. Taigi matome, kad Lietuva yra gerokai aukščiau šio vidurkio.

Centrinėje ir Rytų Europoje vienai vaistinei vidutiniškai tenka 2 500 pacientų. O štai Lietuvoje viena vaistinė aptarnauja maždaug 2 000 pacientų.

 

Kompensavimo reglamentavimo įtaka Lietuvos vaistų rinkai

Kokie pagrindiniai iššūkiai šiandien pažymėtini medicinos srityje?

Pagrindinis iššūkis, su kuriuo šiandien susiduriama, yra senėjanti visuomenė. Lietuvoje esą vis labiau juntamas darbingo amžiaus žmonių trūkumas, o juk būtent jie uždirbs pensijas pensininkams. Deja, darbingo amžiaus žmonių skaičius vis mažėja. Antai 2010 metais iš 60 Lietuvos savivaldybių, kuriose 65 ir daugiau metų sulaukusių gyventojų gyveno daugiau kaip 20 proc., buvo 18, o štai 2030-aisiais metais, prognozuojama, tokių savivaldybių bus net 42!

Ką reiškia visuomenės senėjimas, kodėl jis baugina? Pasirodo, būtent dėl šios priežasties reikia galvoti apie vaistų prieinamumą, apie pakeitimus, kad, pirma, pacientai mažiau mokėtų  už vaistus arba visai nemokėtų; antra, kad turėtų pakankamą vaistų pasirinkimą, būtų geriau gydomi; trečia – kad laikytųsi gydytojų nurodymų, taigi ir būtų sveikesni, taip pavyktų pagerinti išgyvenamumo, ilgesnės gyvenimo trukmės rodiklius. Ir tai yra daroma.

Lietuvoje 2018 metais Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino naują kainodaros koncepciją (naujas vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašą taisykles), buvo nustatyti nauji kriterijai, kurie irgi turėjo  poveikį farmacijos rinkai. Dabar farmacijos verslo atstovai laukia, kaip receptiniai vaistai bus užsakomi ir parduodami internetu – tokiai tvarkai pradėjus veikti, Lietuva būtų šios srities lyderė, nes kol kas niekur kitur Europos regione to nėra. 

Tačiau, lyginant Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis, esą akivaizdu, kad latviai kai ką kopijuoja iš lietuvių, o lietuviai kai ką kopijuoja iš latvių.  Pavyzdžiui, latviai 2018 metais buvo įvedę „kainų koridorių“ (vaistams pakliūti į kompensuojamųjų vaistų kainyną), kurį  seniau turėjo Lietuva.

Kitas dalykas – tarptautinio pavadinimo rašymas visuose receptuose.  Lietuvoje esą jau beveik nėra kitokių receptų, o latviai tokią sistemą įgyvendina tik dabar.

Lietuvoje yra pirmo pigiausio generinio vaisto pasiūlymas pirmą kartą diagnozavus naują ligą, o Latvijoje tokia tvarka buvo įvesta šiek tiek anksčiau. Taigi vieni į kitus žiūrime ir vieni kitus kopijuojame. 

Estai netrukus irgi sulauks naujovių. Nuo 2020 metų balandžio vidurio vaistinės Estijoje galės priklausyti tik vaistininko profesiją turintiems asmenims. Taip jie tikisi apsaugoti vaistinių rinką nuo begalinės vaistinių tinklų plėtros.

Baltijos rinkų struktūra

Lietuvos farmacijos rinka 2019 metais augo, ir nemenkai – dviženkliu skaičiumi, taigi viskas, atrodo, Lietuvoje tuo klausimu yra gerai. Augimas fiksuotas ir Latvijoje. Tačiau labai svarbu ir tai, kas lėmė rinkų augimą. Lietuvos rinka 2019 metais augo, nes 2018 metų rodikliai buvo palyginti menki. Būtent 2018 metais, kaip jau minėta, vyko patys didžiausi pokyčiai. 

Lietuvoje 2018 metais pardavimas sumažėjo tiek verte, tiek apimtimis; tiek vienetais, tiek eurais. O nuo 2018 metų spalio Lietuvoje jau fiksuojamas kilimas. Tačiau kas kyla daugiausia – vienetai ar pinigai? Pasirodo, daugiau kyla pinigai. Ir taip esą yra todėl, kad į rinką ateina inovatyvūs, efektyvūs vaistai, kurie keičia gydymą ir apskritai požiūrį į jį.

Vaistų tiekimo sutrikimas

Kokia situacija šiandien svarstant vaistų tiekimo klausimus? Deja, nelabai yra kuo pasidžiaugti. Kodėl? Kadangi kas ketvirtį keičiasi kompensuojamųjų vaistų sąrašai (vieni vaistai iš tų sąrašų išbraukiami, kiti – įtraukiami), farmacijos pramonė nesugeba tiekti vaistų laiku ir tiek, kiek jų reikia. Ir visada farmacijos kompanijos susiduria su iššūkiais – kur tuos vaistus dėti, jei jie iš sąrašo būtų išbraukti, arba kur jų gauti, jei neužsakyta tiek, kiek pareikalauta, ir jei didmenininkai nėra sukaupę tų vaistų atsargų. Štai ir prasideda vaistų tiekimo sutrikimai. Lietuvoje, laimė, dar nėra tokia prasta situacija šioje srityje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Sudėtingiausia – Estijoje.  Latvijoje – kiek geriau, bet irgi be to neapsieinama. Latvija jau ėmėsi įgyvendinti tęstinį naujos sistemos, perspėjančios apie vaistų trūkumą, įdiegimo projektą. Latviai supranta, kad vaistų tiekimo sutrikimai – didžiulė problema ir be minėtos sistemos nepavyks išsiversti.

Vaistų kainų pokyčiai

Kokių terapinių grupių vaistų kainos augo labiausiai? Aišku, onkologinių vaistų, onkologinių ligų gydymas. Yra daug naujų produktų, tokių kaip adalimumabas, nivolumabas, pembrolizumabas. Kai kurie iš jų atėjo į rinką kaip nauji vaistai, kai kurie gavo kitų indikacijų, ir iš karto matyti bendro nedalomo vieneto kainos augimas būtent šitoje srityje.

Iki 2018 metų pabaigos kardiologinių vaistų vidutinė kaina mažėjo, tačiau, greičiausiai sumažėjus konkurencijai rugsėjo–spalio mėnesiais staiga pradėjo didėti.

 

Pacientų išlaidos Rx vaistams

Pacientų bendrosios išlaidos receptiniams vaistams mažėja, ir tokia kainų dinamika matoma nuo 2017 metų. Bet ar dėl to ligonių kasos bent kiek sutaupė PSDF lėšų? Deja, ne. Nes tai, ką sutaupė  tradicinėje kategorijoje, išleido specialybinėje kategorijoje, ir akivaizdu, kad ligonių kasų išlaidos kompensuoti vaistams tik didėja. Pacientai už vaistus – taip, moka mažiau.

O kas konkrečiai didino ligonių kasų išlaidas? Didelės išlaidos esą susijusios su pokyčiais, kurie padeda  atsirasti rinkoje vaistams nuo hepatito C, ŽIV ir kt.

Nauji vaistai Lietuvoje

Ar atsirado naujų vaistų Lietuvoje 2019 metais? Taip, bet kur kas mažiau nei kitose šalyse. Kodėl? Nes yra daug suvaržymų naujiems vaistams Lietuvoje registruoti.

Kartu matyti, kad atsirado daug naujų pakuočių. Tai rodo, kad farmacijos kompanijos bando prisitaikyti prie esamų sąlygų ir išleidžia  90, 120 tablečių pakuotes, taip siekdamos sumažinti kaštus ir patekti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Vaistų prieinamumas

Pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuva yra išties ne geriausiose pozicijose, tiksliau – pačioje uodegoje, palyginti su kitomis Europos šalimis.

Mūsų šalyje parduodama labai daug vaistų nuo skausmo, ypač nereceptinių.

Tai yra tikrai didelė vaistų grupė, ir ji gana sparčiai didėja. Kodėl? Nes tokių vaistų jau galima įsigyti ne tik vaistinėse – ir prekybos centruose, degalinėse.

 

Parengė Virginija Grigaliūnienė

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr. 2.

 

© 2006 Visos teisės saugomos.