Tarp Europos šalių cukriniu diabetu (CD) sirgusių suaugusiųjų daugiausia buvo Portugalijoje (9,86 proc.), mažiausia – Airijoje (3,43 proc.). Lietuvoje sergamumas CD tarp suaugusiųjų buvo 3,69 proc. ES vidurkis – 6,04 proc. (2017 m. duomenys)

Lėtinis vidurių užkietėjimas ir maistinių skaidulų nauda

2019-05-21

Lėtinis vidurių užkietėjimas yra paplitusi patologija, neigiamai veikianti gyvenimo kokybę. Jis pasireiškia apie 15 proc. bendrosios populiacijos Europoje. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas remiantis ROME kriterijais (lentelė). Šie kriterijai yra ekspertų sutarimas dėl vieningos funkcinių virškinamojo trakto sutrikimo diagnostikos. Jie naudojami ilgiau nei ketvirtį amžiaus.

 

Lentelė 1. ROME IV vidurių užkietėjimo diagnostikos kriterijai

Du ar daugiau šių simptomų:

  • Stangos tuštinimosi metu > 25 proc. atvejų
  • Kietos išmatos > 25 proc. tuštinimosi atvejų
  • Negalutinio pasituštinimo jausmas > 25 proc. tuštinimosi atvejų
  • Pilnumo / bloko jausmas tiesiojoje žarnoje > 25 proc. tuštinimosi atvejų
  • Pasituštinimui reikalinga rankų pagalba > 25 proc. tuštinimosi atvejų
  • Tuštinimasis rečiau nei 3 kartus per savaitę

Laisvos išmatos stebimos retai nenaudojant vidurius laisvinančių vaistų

Dirgliosios žarnos diagnozė atmesta

Funkcinis vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai šie simptomai trunka bent 3 mėnesius, o jų pradžia – prieš 6 mėnesius

 

Vidurių užkietėjimo patogeneziniai mechanizmai nėra visiškai aiškūs [2]. Jį gali sukelti įvairios priežastys. Mokslinėje literatūroje aprašomas ryšys tarp vidurių užkietėjimo ir dietos, turinčios mažai skaidulų, nepakankamo skysčių vartojimo, nedidelio fizinio aktyvumo ir tuštinimosi reflekso slopinimo [2]. Vidurių užkietėjimu dažnai skundžiasi žmonės, valgantys daug mėsos bei pieno produktų ir nevartojantys pakankamai maistinių skaidulų turinčių maisto produktų (t. y. augalinės kilmės maisto). Toks gyvūninės kilmės maistas žarnyne užsibūna net 72 val. (augalinis maistas – 24 val.). Dėl to žarnyne suaktyvėja sveikatai kenksmingi puvimo procesai, skatinamas kenksmingų mikroorganizmų dauginimasis ir sukeliami įvairūs nemalonūs simptomai (pilvo pūtimas, pilvo skausmas ir kt.).

Siekiant subalansuoti žarnyno veiklą, rekomenduojama pirmiausia pagerinti virškinimą, absorbciją ir galiausiai palengvinti tuštinimąsi. Tokį rezultatą gali padėti pasiekti maistinių skaidulų vartojimas. Vokietijos lėtinio vidurių užkietėjimo rekomendacijose teigiama, kad didesnis skaidulų kiekis maiste gali palengvinti vidurių užkietėjimo simptomus [2]. Dažniausiai rekomenduojama suvartoti 30 g arba daugiau skaidulų per dieną. Kita natūrali priemonė – padidinti suvartojamų skysčių kiekį. Rekomenduojama per dieną išgerti 1,5–2 l skysčių. Taip pat reikėtų reguliariai užsiimti fizine veikla [2]. Net jei skaidulų kiekio mityboje padidinimo, pakankamo vandens vartojimo ir fizinio aktyvumo neužtenka, šios priemonės yra naudingos ir gali padidinti vidurius laisvinančių vaistų efektyvumą, sumažinti jų poreikį. Taip pat svarbu kuo rečiau slopinti norą tuštintis, kadangi jis didina lėtinio vidurių užkietėjimo riziką [2].

Maistinės skaidulos – kas tai?

Terminas „maistinės skaidulos“ (JAV vartojamas terminas – Dietary fiber, Britanijoje – Dietary fibre) buvo sukurtas 1953 m., tačiau pats maistas, turintis didelį skaidulų kiekį, dėl savo teigiamo poveikio sveikatai buvo vertinamas gerokai seniau [4]. 430 m. prieš Kristų Hipokratas teigė, kad neperdirbti kviečiai pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu [4]. 1920 m. Kelogas paskelbė, kad sėlenos padidina išmatų kiekį, palengvina tuštinimąsi ir apsaugo nuo kai kurių ligų.

Maistinės skaidulos arba ląsteliena (toliau – skaidulos) – tai augalinės kilmės junginiai, kurių neskaido žmogaus virškinamojo trakto fermentai ir kurie turi teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Skaidulos dažnai yra prebiotikai – gerųjų žarnyno bakterijų maistinė medžiaga mūsų virškinimo trakte [4]. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai rodo, kad maistinėmis skaidulomis papildyta mityba be savo teigiamo poveikio virškinamajam traktui (pvz., mažina storosios žarnos vėžio išsivystymo riziką) turi reikšmingą poveikį ir kitoms organizmo būklėms – sumažina cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo išsivystymo riziką [4].

Plačiau skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2019 m. Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.