LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas: „Naujasis Darbo kodeksas didelių pokyčių medicinos darbuotojams neatnešė“

2017-10-16

Nuo šiųmetės liepos įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas iš dalies palietė ir medicinos darbuotojus – gydytojus, slaugytojus, farmacininkus. Vis dėlto didelių pokyčių nebuvo. Tiesa, dar prieš šio Darbo kodekso įsigaliojimą Vyriausybė įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją pasirašyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį, kuria sudaromos palankesnės darbo sąlygos medicinos darbuotojams.

Plačiau apie Darbo kodekso naujoves, susijusias ir su sveikatos priežiūros specialistų darbu, kalbamės su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininku Artūru Černiausku.

 

Pirmiausia prašome informuoti apie svarbiausias naujojo Darbo kodekso naujoves, susijusias su darbuotojų atostogomis – jų suteikimo ypatumais, pradedant atostogavimo pirmumu ir baigiant atostoginių išmokėjimo terminais.

Pagal naująjį Darbo kodeksą įmonėje ar įstaigoje turi būti sudaroma atostogų suteikimo eilė (atostogų grafikas) metams, kur nurodomos darbuotojų atostogos nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos laikotarpiui (tiesa, per kolektyvinę sutartį ar darbdavio ir darbo tarybos susitarimą galima susiderėti ir kitaip). Atostogų suteikimo eilė gali būti sudaroma ir ne visiems metams, jei darbdavys ir darbuotojai kartu nusprendžia elgtis kitaip. Pavyzdžiui, eilė gali būti sudaroma tik vasarai ar pusei metų, o kitu laikotarpiu, kai nėra daug atostogauti norinčių žmonių, darbuotojai ir toliau gali kreiptis su atostogų prašymais, kurie bus svarstomi ir patenkinti arba ne. Sudarant kasmetinių atostogų suteikimo eilę, prioritetas teikiamas atsižvelgiant į nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų, pageidavimus; į darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, pageidavimus; į darbuotojų, auginančių du ir daugiau vaikų, pageidavimus; darbuotojų, paskutiniaisiais kalendoriniais metais atostogavusių mažiau nei dešimt darbo dienų, ir darbuotojų, turinčių nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusiuosius darbo metus, pageidavimus.

Dar vienas svarbus dalykas – nedarbingumo suteikimas prieš pat atostogas. Ką daryti, jei darbuotojas suserga ir gauna nedarbingumo lapelį ar susiklosto kitos aplinkybės, kad jam ir taip turi būti suteikiamos nemokamos atostogos, ir šios dienos persidengia su kasmetinėmis atostogomis? Tokiu atveju darbuotojo kasmetinių atostogų pradžia pasislenka tiek, kiek jis serga, bet ne ilgiau kaip eilėje nurodyta atostogų pabaiga. Tai svarbu, kad nesugriūtų atostogų suteikimo eilė įstaigoje ir nenukentėtų nei darbdavio, nei kitų darbuotojų interesai. Taigi tokiu atveju anksčiau numatytų kasmetinių atostogų pradžia gali pasislinkti, bet pabaiga – ne.

Na, o nepanaudotos atostogų dienos persikelia ir prisideda prie kitų atostogų. Nors jos turėtų būti išnaudotos tais pačiais metais, bet, darbuotojui paprašius, gali būti pridėtos ir prie kitų metų atostogų.

Svarbu paminėti ir tai, kas nuo šiol nutiks, jei darbdavys laiku, tai yra paskutinę darbo dieną prieš atostogas, darbuotojui neišmokės atostoginių: tiek dienų, kiek pavėluota atsiskaityti, pailgės darbuotojo atostogos. Kad jas gautų, pasibaigus atostogoms, darbuotojas per tris dienas dėl to turi kreiptis į darbdavį. Šis laikas prisidės prie kitų metų kasmetinių atostogų. Svarbu nepavėluoti pareikšti pretenzijų!

 

Ką turėtų žinoti, į ką atkreipti dėmesį medicinos darbuotojai – gydytojai, farmacijos specialistai, odontologai? Kokios Darbo kodekso naujovės numatytos sveikatinimo veikla užsiimantiems darbuotojams?

Iš tiesų medicinos darbuotojai kokių nors ženklesnių, didesnių pasikeitimų Darbo kodekse nesulaukė. Viena svarbesnė naujovė – privačių interesų deklaravimas ir interesų konflikto vengimas. Ką tai reiškia? Ogi Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas privalo vengti interesų konflikto. Pavyzdžiui, jei dvi tas pačias veiklos funkcijas atliekančios gydymo įstaigos tarpusavyje konkuruoja, o medikas dirba ir vienoje, ir kitoje šių įstaigų, tai jau gali būti traktuojama kaip interesų konfliktas. Ir jei darbuotojas neatsižvelgs į darbdavio prašymą nutraukti darbinę veiklą kitoje įstaigoje, darbdavys gali teisėtai su tokiu darbuotoju nutraukti darbo sutartį. Kitaip sakant, pagal naująjį kodeksą darbdavys gali uždrausti medikui dirbti pas konkurentus. Nuostata pakankamai griežta, tačiau ar jos bus paisoma, ar ja bus pasinaudota praktiškai, sunku pasakyti. Beje, mums žinomas atvejis, kai tokią nuostatą darbdavys (poliklinikos direktorius) siekė pritaikyti atleidžiamai darbuotojai dar prieš naujojo Darbo kodekso įsigaliojimą. Kas darbdaviui nepatiko? Pasirodo, gydytoja tokį patį darbą pradėjo dirbti ir kitoje gydymo įstaigoje, ir nemaža dalis pacientų iš pirmosios poliklinikos persiregistravo į antrąją! Gydytoja šioje situacijoje neįžvelgė nė menkiausios savo kaltės, dievagojosi jokių interesų nesupainiojusi, todėl nusprendė bylinėtis.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 6

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.