Šiuo metu vienas pagrindinių pasaulio farmacijos kompanijų uždavinių – kuo greičiau sukurti vaistą nuo koronaviruso infekcijos. Kol jo dar neturime, daugelyje pasaulio šalių taikoma praktika koronaviruso infekciją gydyti vaistais Lopinaviru/Ritonaviru ir Hidroksichlorokvinu. Kol kas šių vaistų Lietuvoje yra užtektinai, nuolat ieškoma kanalų, kur jų gauti daugiau.

Mokslininkų profesionalų indėlis kuriant Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymą

2020-02-18

Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė

Vytauto Didžiojo universitetas

 

Pagal PSO politikos programą „Sveikata visiems XXI amžiuje“, atkreiptas dėmesys į Europos Sąjungos valstybių vyriausybių ir atsakingų institucijų bendradarbiavimo su mokslininkais reikšmę gerinant visuomenės sveikatą, mažinant lėtinių ligų paplitimą ir nustatant sveikos gyvensenos būdus, kuriant įstatyminę bazę.

Pastaruoju metu įvertinta Lietuvos mokslininkų indėlio svarba ir būtinybė jiems dalyvauti teisėkūros procese, įgyvendinant ilgalaikę valstybės strategiją sveikos gyvensenos klausimais.

Ilgą laiką (iki 2020 metų) Lietuvos teisės aktuose Papildomoji ir alternatyvioji medicina nebuvo reglamentuota moksliniu ir įstatyminiu pagrindu.

Neapibrėžta Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros sąvoka, nenustatytos ir ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nepažymėtos sveikatinimo praktikos veiklos. Be to, paslaugų teikėjams netaikyti sveikatos sistemos teisės aktai, nustatantys ir reikalaujantys užtikrinti paslaugų saugumą. Trūko patvirtintų paslaugų kokybės standartų: protokolų, metodų, paslaugos teikimo reikalavimų, papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros praktikos veiklos stebėsenos ir sistemų bei šias paslaugas teikiančių asmenų kompetencijos reglamentavimo. Šios priemonės yra būtinos norint išvengti galimos veiklos rizikos žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros praktikos sritį palikti tik savireguliacijai be įstatyminio pagrindimo – pavojinga.

Oficiali šios problemos sprendimo darbo pradžia – 2014 metais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje sukurtas Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyrius (NMIKS), kuris pradėjo profesionaliai dirbti – iš pradžių Papildomos alternatyviosios medicinos (PAM) įstatyminėje srityje, vėliau veiklos sritis praplėsta iki Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros. Šiai problemai spręsti nuo 2014 metų spalio 22 dienos LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir pritarimu kartu su NMIKS dirbo 41 konsultantas – ekspertas mokslininkas ir specialistas visuomeniniais pagrindais (neatlygintinai), atstovaujantis mokslo, mokymo ir kitoms institucijoms: Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, Vytauto Didžiojo universitetui; Vilniaus universitetui, Klaipėdos universitetui; visuomeninėms organizacijoms: Lietuvos farmacijos sąjungai, Lietuvos fitoterapijos asociacijai, Lietuvos homeopatų asociacijai, Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondui, Homeopatijos ir homotoksikologijos asociacijai, Kosmetikų ir kosmetologų asociacijai, Lietuvos kineziterapeutų draugijai, Lietuvos meno terapijos asociacijai, Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacijai, Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacijai, Lietuvos muzikos terapijos asociacijai, Lietuvos sveikos gyvensenos (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmams, Nacionalinei SPA asociacijai, Lietuvos kurortų asociacijai, Lietuvos dietologų draugijai, Kaniterapijos asociacijai, Lietuvos kinologų draugijai, Lietuvos hirudologų draugijai, Lietuvos apiterapeutų asociacijai, Lietuvos akupunktūros, manualinės ir tradicinės liaudies medicinos gydytojų asociacijai ir kt.

Mokslininkų konsultantų ekspertų ir specialistų grupė aktyviai dalyvavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje organizuotuose posėdžiuose, viešose diskusijose, pristatė pranešimus ir rekomendacijas LR Seime organizuotuose forumuose.

2015 m. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų iniciatyva Gamtos mokslų fakultete vyko diskusijos tarp įvairių mokslo institucijų ir LR sveikatos apsaugos ministerijos bei mokslininkų konsultantų ekspertų ir specialistų grupės atstovų, buvo priimta rezoliucija. Be to, diskusijos atstovams pristatyta vaistinių augalų mokslinių tyrimų ir studijų bazė.

Pažymėtina, kad buvo atkreiptas dėmesys į vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų ir jų biologiškai veikliųjų medžiagų reikšmę medicinai, farmacijai, maisto pramonei, veterinarijai. Mokslinių tyrimų pagrindu kokybiški, saugūs ir efektyvūs augaliniai produktai rekomenduotini papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros praktikoje (fitoterapijoje, aromaterapijoje, kurortologijoje ir kt.).

Būtina pažymėti, kad nuolat susiduriama su nestandartinėmis problemomis, susijusiomis su vaistinės augalinės žaliavos, jos produktų kokybės ir rizikos vertinimu, nes valstybinės ir kitos akredituotos laboratorijos, kurios yra įdiegusios standartizuotus metodus, šių problemų nesprendžia. Dėl to 2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode organizuotas Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų bei Farmacijos departamento atstovų išvažiuojamasis posėdis. Nutarta Lietuvoje, Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriuje, kur nuo 1924 m. atliekami ilgalaikiai vaistinių augalų moksliniai tyrimai, sukurti inovatyvų tarpdisciplininį vaistinių augalų mokslinių tyrimų, studijų ir kompetencijos centrą.

Šis klausimas buvo nagrinėjamas ilgą laiką, keičiantis LR Vyriausybių ir Seimo kadencijoms, iki dabar.

Atliktų darbų ir gautų rezultatų mokslinės ir ekspertinės veiklos pagrindu vykdytas LR Sveikatos apsaugos ministerijos iniciuotas teisėkūros procesas, parengtas Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PASP) įstatymas Nr. XIII-2771, LR Seimo patvirtintas 2020 m. sausio 14 d. ir įsigaliosiantis nuo 2021 m. sausio 1-osios.

Įsigaliojus Papildomos ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymui, teikiamos paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų nebus apmokamos.

Įsigaliojęs PASP įstatymas bus integruojamas į Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą.

Įstatymo iniciatorei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai priklauso tęsti ir vykdyti kompleksinį, tarpžinybinį ir tarpinstitucinį darbą:

  • Bendradarbiauti su įvairių mokslo institucijų mokslininkais ekspertais kuriant poįstatyminius teisės aktus, leidžiančius pagrįsti praktinius pamatus šiam įstatymui įgyvendinti;
  • Sukurti taisyklingą mokslinę ir dalykinę terminologiją, apibrėžti sąvokas ir organizuoti mokslines studijas. Kompleksiniam darbui atlikti rekomenduojama sudaryti tarpdisciplininę mokslininkų ekspertų grupę ir nustatyti darbų vykdymo terminus, o joms įvertinti – lėšų fondą;
  • Patvirtinti paslaugų kokybės standartus: protokolus, metodus, paslaugų teikimo reikalavimus;
  • Paskirti atsakingas institucijas įvairių fizinių ir juridinių asmenų darbui licencijuoti, stebėti ir prižiūrėti.

Visa tai leis užtikrinti pacientų, besinaudojančių papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros priemonėmis, teises, o šių paslaugų teikėjai bus teisėtai įpareigoti vykdyti saugią, kokybišką ir efektyvią veiklą.

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.