Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio - balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys.

Omega riebalų rūgštys. Kuo jos naudingos vaikams ir suaugusiesiems?

2019-05-06

Virginija Grigaliūnienė

 

Šiandien medicinos mokslo pasaulyje vis dažniau kalbama apie teigiamą ir itin platų omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) poveikį žmogaus sveikatai ir ligų prevencijai. Atliekant šių cheminių medžiagų poveikio organizmui detalesnius tyrinėjimus, paaiškėjo, kad pasaulio gyventojus dažnai varginančios tam tikros patologijos (širdies ir kraujagyslių ligos, įvairios degeneracinės nervų sistemos ligos, metaboliniai sutrikimai) gali būti siejamos būtent su omega-3 PNRR trūkumu. Kiekvienais metais atliekamų mokslinių tyrimų, skirtų šios medžiagos poveikio organizmui analizei, skaičius nuolat auga, o tokiais tyrimais įrodomos šių riebalų rūgščių gerosios savybės, kartu ir jų poveikis žmogaus sveikatai bei savijautai.

 

Tyrimai įrodo PNRR naudą

LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolės Savickienės teigimu, omega-3 riebalų rūgščių tyrimų ir publikacijų apie tai kasmet daugėja. Pavyzdžiui, jei 1980 metais tokių tyrimų ir publikacijų buvo paskelbta vos keli šimtai, tai vėlesniais laikotarpiais, ypač po 2000-ųjų metų, jų skaičius ėmė labai sparčiai augti ir 2006-aisiais metais pasiekė pustrečio tūkstančio.

„1982 metais švedų mokslininkams Bergstrom ir Samuelsson bei anglų tyrėjui Vane buvo paskirta Nobelio premija už tyrimus, įrodžiusius omega-3 riebalų rūgščių trūkumo poveikį sveikatai“, – teigė profesorė N. Savickienė.

 

Omega riebalų rūgštys

„Mūsų organizmo riebalai apytikriai susideda iš 90 proc. sočiųjų ir mononesočiųjų riebalų, o polinesočiųjų riebalų yra tik apie 10 procentų, – pabrėžė profesorė. – Priklausomai nuo to, kur yra polinesočiojoje riebalų rūgštyje dviguba jungtis, riebalų rūgštys pavadintos omega-3, omega-6 ir omega-9.“

Polinesočiųjų riebalų rūgščių dvigubas jungtis suardo peroksidacija, o organizmas tokių rūgščių pasigaminti negali, todėl jas reikia gauti su maistu.

Oksidacinį stresą sukelia pirmiausia laisvųjų radikalų poveikis organizmui, konkrečiai – širdžiai (vystosi įvairios širdies ligos, išsibalansuoja kraujospūdis, auga išemijos, miokardo infarkto grėsmė); kraujotakai (aterosklerozė, trombai); inkstams (vystosi lėtinės inkstų ligos); smegenims (Alzheimerio, Parkinsono sindromo, autizmo, apopleksijos ir kt. ligų grėsmė); sąnariams (reumatoidinis artritas, osteoporozė); plaučiams (astma, alerginės, lėtinės obstrukcinės ligos, plaučių vėžys); akims (katarakta, geltonosios dėmės degeneracija, tinklainės degeneracija); odai (senėjimas, psoriazė, dermatitas, melanoma), kitiems organams (cukrinis diabetas, lėtinio nuovargio sindromas) bei imunitetui (autoimuninės ligos, lėtiniai uždegimai, navikai).

Taigi nepakeičiamos riebalų rūgštys yra būtinos širdies ir kraujagyslių sistemai, imuninei, nervų, reprodukcinei sistemoms, sąnarių funkcijoms užtikrinti, odos elastingumui kuo ilgiau išlaikyti ir kt.

„Mitybos specialistai teigia, kad geriausias omega riebalų vartojimo balansas yra toks: 50 proc. omega-3, 30 proc. – omega-6 ir 20 proc. omega-9 riebalų rūgščių“, – kalbėjo profesorė N. Savickienė.

Omega-3 riebalų rūgštys yra dviejų tipų: ilgų grandinių ir labai ilgų grandinių. Ilgų grandinių alfa linoleno rūgštis (18 anglies atomų su 3 nesočiosiomis jungtimis) gaunama daugiausia iš augalinio maisto šaltinių – sėmenų, rapsų, sojų aliejų, žalialapių augalų, jūrų gyvūnų taukų.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2019 Nr. 1

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.