Per daug išlaidų vaistams, per mažai dėmesio sveikatos prevencijai

2018-06-01

Nors Lietuvos gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė kasmet ilgėja ir 2016 metais pasiekė 74,83 metus, tačiau ji vis dar yra 6 metais trumpesnė nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis ir siekia 80,6 metus. Pasiekti šį ES statistikos agentūros „Eurostat“ skelbiamą skaičių yra pagrindinis Lietuvos sveikatos strategijos tikslas ir rodiklis. Taip kalbėjo dr. Rima Vaitkienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos strateginės plėtros skyriaus vedėja Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) organizuotoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Iššūkiai sveikatos priežiūros įstaigų vadovams ir galimybės“.  

Pasak pranešėjos, dar vienas pasiekimo rodiklis, numatytas Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje, yra vidutinės būsimo gyvenimo trukmės skirtumo tarp vyrų ir moterų mažinimas. Tam, kad jis būtų pasiektas, būtina ilginti vyrų vidutinę gyvenimo trukmę. Vertinant 2014–2016 metų rodiklius, stebima vidutinės būsimo gyvenimo trukmės skirtumo tarp vyrų ir moterų mažėjimo tendencija.

„Per pastarąjį dešimtmetį šalyje darbingo amžiaus žmonių sumažėjo 15 procentų ir šis skaičius didėja.  Įtakos, žinoma, turi ir migracija, tačiau pagrindinė priežastis – visuomenė senėja, o tai reiškia, kad demografiniai pokyčiai ne tik neigiamai veikia darbo rinką, ima trūkti darbo jėgos, bet ir didina socialinę riziką, kuri yra susijusi ir su sveikatos priežiūros sistema“, – įžvalgomis su LGVS nariais dalijosi dr. R. Vaitkienė.

ES Taryba savo rekomendacijose dėl sveikatos priežiūros sistemos praėjusiais metais atkreipė dėmesį į faktą, kad šalies sveikatos priežiūros rezultatai vis dar daro didelį neigiamą poveikį potencialiai darbo jėgos pasiūlai ir našumui. „Nors dedama daug pastangų, siekiant, kad sveikatos priežiūros sistema būtų  ekonomiškesnė, tačiau rezultatus menkina faktas, kad itin dideliam žmonių skaičiui prireikia stacionarinės priežiūros, mažai dėmesio ir finansų skiriama prevencijai bei visuomenės sveikatai. Be to, daug lėšų išleidžiama vaistams. Mokėjimai už medikamentus iš savo pinigų Lietuvoje sudaro 32 proc. tarp visų sveikatos priežiūros išlaidų, kurios yra daugiau nei 2 kartus didesnės už kitų europiečių – ES vidurkis yra 15 procentų“, – pastebėjo konferencijos pranešėja ir pridūrė, kad, siekiant gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus, ES Taryba Lietuvai rekomenduoja gerinti ambulatorinę priežiūrą, ligų prevenciją, mažinti  hospitalizacijos lygį, didinti paslaugų įperkamumą.

Atsižvelgdama į tai, pasak dr. R. Vaitkienės, Sveikatos apsaugos ministerija planuoja pokyčius. Norima, kad pas šeimos gydytoją pacientai patektų greičiau, pastarajam tektų aptarnauti mažiau gyventojų, o šeimos gydytojo komanda būtų didesnė. Joje dirbtų gyvensenos medicinos ir socialiniai darbuotojai, burnos higienistas. Taip pat siekiama keisti  gyventojų sveikos gyvensenos ugdymo sistemą (ji turėtų būti orientuota į sveikatinimą ,,nuo darželio“), mažinti gyventojų išlaidas kompensuojamiems vaistams, konsoliduoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, trumpinti patekimo pas gydytoją specialistą laiką, mažinti savižudybių skaičių, alkoholio vartojimą, plėtoti slaugos paslaugas, sudarant galimybę paciento artimiesiems sugrįžti į darbo rinką.

LGVS narių mokslinės-praktinės konferencijos metu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė dr. Liubovė Murauskienė akcentavo, kad ES ne nustato, o pataria, ką reiktų daryti tobulinant sveikatos priežiūros sistemą. „Tai, kaip ES mus vertina yra svarbu, nes įvertinimai leidžia mokytis ir nuspėti, kas laukia ateityje. Sveikatos stiprinimas ir ligų prevencija sudarytų galimybes funkcionuoti veiksmingesnei ir efektyvesnei sveikatos sistemai. Stipri pirminės sveikatos priežiūros sistemos grandis padeda išvengti nebūtinų išlaidų ateityje“, –  pastebi doc. dr. L. Murauskienė ir priduria, kad ES sveikatos priežiūros politikai mielai bendradarbiauja su mokslininkais ir aktyviai naudojasi jų pateikiamomis rekomendacijomis, kurios leidžia apibendrinti situaciją, matyti, kokia yra sistema, kas iš tikro yra reikšminga, o kas ne. Įgyvendinant pokyčius, pasak doc. dr. L. Murauskienės, sėkmę įtakoja žmonių įtraukimas ir atsakomybė, kai visiems yra aiški vizija ir tikslai, kai įgyvendinami bandomieji projektai, o už bandymus nebaudžiama. Taip pat svarbu visiems susitarti dėl vertinimo rodiklių, mokytis iš praeities klaidų, į sprendimų priėmimo procesus būtina įtraukti gydytojus, pacientus ir jų artimuosius.

Mokslinės praktinės konferencijos metu Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. dr. Eugenijus Laurinaitis su gydytojais vadovais pasidalino savo įžvalgomis apie perdegimo sindromą, jo įtaką sveikatai ir profilaktikos galimybes.  Jis atkreipė dėmesį į tai, kad perdegimo sindromas yra ilgalaikis asmenybės atsakas į lėtinį ilgalaikį emocinį stresą darbe, kuris susideda iš trijų komponentų: emocinio išsekimo, depersonalizacijos ir sumažėjusio pasitenkinimo.

Pasak LGVS prezidento dr. Kęstučio Štaro, tokios mokslinės-praktinės konferencijos sveikatos priežiūros įstaigų vadovams yra puikus būdas susipažinti su sveikatos sistemos aktualijomis, planuojamais pokyčiais, suvokti, kaip mokslas ir politikai žiūri į tuos pačius dalykus, kokie sprendimai būtų efektyviausi.

 

emedicina.lt inf.

 

© 2006 Visos teisės saugomos.