Psichoterapeutas Olegas Lapinas: „Nereikia labai rimtai žiūrėti į pasaulį...“

2018-08-23

Jau kelis dešimtmečius psichoterapijos paslaugas teikiantis vilnietis gydytojas psichiatras psichoterapeutas, dėstytojas bei publicistas Olegas Lapinas įsitikinęs, kad net pačios sudėtingiausios problemos yra išsprendžiamos, tik niekada nereikia prarasti vilties ir... humoro jausmo. Esą išgyvenus neigiamus potyrius, neišvengiamai ateina metas, kai žmogus pradeda juoktis. O tai ir yra sveikos sielos ženklas. „Siela, kuri gali juoktis, jau yra pasveikusi!“ – tikina psichoterapeutas.

Klausiu sielų specialisto, kaip šiais sudėtingais laikais žmogui išlikti stipriam, kaip išgyventi, nuo ko susilaikyti, kad kuo ilgiau netektų varstyti gydymo įstaigos durų. Ir, žinoma, rūpi sužinoti, kokių ritualų jis pats laikosi, saugodamas savo sveikatą…

 

Kaip žmogui išmokti būti stipriam? Juk šiandien gyvenimas – turbūt sutiksite – dažno iš mūsų nelepina?

 

Drįsčiau manyti, kad šiais laikais gyvenimas ne tiek stiprumo reikalauja, kiek pasirinkimo. Nes stiprumas galbūt labiau reikalingas tais laikais, kai reikia žūtbūt išgyventi, kai esti sunkus metas tiek ekonomine, tiek politine prasmėmis. Tuomet atsiranda žmonės, kurie gali vesti paskui save kitus, tai yra lyderiai, ir tie, kurie gali atlaikyti bet kokį nepriteklių – emigraciją, tremtį... Šiais laikais yra kita situacija: gyvename tokioje visuomenėje, kurioje atsirado daug laisvių. Taigi labiau turi kilti klausimas ne kaip išgyventi, bet – ką išsirinkti. Tai liečia ir šalį, ir darbovietę, ir šeimos institutą... Turbūt visi esame svarstę: likti Lietuvoje, ar emigruoti; ieškotis kito darbo, ar toliau darbuotis, tegu ir sukąstais dantimis; rinktis šitą merginą į žmonas ar, atvirkščiai, gal geriau su ja bendro gyvenimo neplanuoti... Taigi mes renkamės ir jaučiame, kaip sunku „išsigryninti“ geriausią variantą, o dar mūsų psichologija bei fizinė ištvermė tarsi kužda, įsakinėja – būk tvirtas, būk kantrus... Manyčiau, kad dabar reikia truputį kitokių savybių nei ištvermė ar tvirtybė – reikia lankstumo, prisitaikant prie situacijos, reikia gebėti ko nors atsisakyti, nes akivaizdu, kad, renkantis viena, nori nenori teks atsisakyti kažko kito. Kitaip sakant, ne tiek psichofiziologinė ištvermė šiandien yra labiausiai reikalinga, kiek psichologinis lankstumas ir ryžtas.

 

Viename seminare esate įtaigiai metaforiškai išsireiškęs „Kai skauda sielą, ašaros krenta į skrandį“. Papasakokite, ką turėjote omenyje taip sakydamas...

 

Tenka konstatuoti, kad mūsų emociniai išgyvenimai dabar yra labai smarkiai kontroliuojami. Mūsų puoselėjamos vertybės šiandien yra pusiausvyra, stabilumas. Didžiulė farmacijos pramonė gamina daugybę raminamųjų vaistų, antidepresantų, neuroleptikų, ir tai, kas anksčiau buvo laikoma tiesiog melancholija, dabar įvardijama kaip rimti sveikatos sutrikimai, kuriems šalinti tarsi nėra kitos išeities, kaip tik griebtis tablečių. Kaip žinia, mūsų protėvių gyvenime nebuvo stebuklas, jei kažkas tiesiog gatvėje pradėdavo raudoti, atgailauti ar nuoširdžiai kvatotis, reikšti kitokias emocijas. Tuo tarpu šiandien panašūs jausmai yra kontroliuojami. Žmogus save valdo. O kai nepavyksta išreikšti jausmų, neišvengiamai daugėja psichosomatinių būsenų, kuomet išgyvenimai pradeda smarkiai reikštis „per kūną“. Kūnas negali nereaguoti į ilgalaikius išgyvenimus, ilgalaikį skausmą, ilgalaikį liūdesį, ilgalaikį pyktį, ilgalaikį priešiškumą ir t. t. Ir reaguojama pakankamai drastiškai – organizme pradeda vystytis uždegimai ir augliai, arba tiesiog medikams nieko nepavyksta aptikti, bet žmonės vis tiek skundžiasi įvairaus pobūdžio skausmais, maudimais, ilgainiui gali pradėti varginti įvairūs odos bėrimai (ypač tai būdinga paaugliams – neaiškios kilmės niežuliai, dermatitai). Arba pradedama tarsi be jokios priežasties viduriuoti, ima pykinti, skaudėti galvą... Nors tokių simptomų priežasčių neužfiksuoja jokie mikroskopiniai tyrimai, rentgenas ar tomografas, minėtus negalavimus žmogus gali jausti pakankamai stipriai. Taigi daugėja psichosomatinių sutrikimų, o psichosomatika, kaip žinia, vaistais ar tepaliukais kol kas nelabai gydoma. Nemalonią, slegiančią būseną, radus saugią vietą, nori nenori tenka išgyventi...

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 3

 

© 2006 Visos teisės saugomos.