Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

„Skaitmenizacija ir robotizacija – procesai, kurių neišvengsime“

2019-08-16

Farmacijos specialistams skirtoje respublikinėje konferencijoje konsultacinės kompanijos „TOC sprendimai“ steigėjas ir vadovas Nerius Jasinavičius skaitė pranešimą „Kaip skaitmenizacija ir robotizacija keičia mažmeninę prekybą? Ir kaip tai gali pakeisti vaistinių verslą?“. Pateikiame svarbiausias pranešime išsakytas N. Jasinavičiaus mintis. 

„Daugiau kaip 15 metų konsultuoju įmones ir organizacijas, atstovaujančias įvairiems verslams, – prisistatė pranešėjas. – Mano komanda daugiau dirba su vadinamąja neemocine sritimi, nors tai nereiškia, kad emociniai dalykai organizacijoje nėra svarbūs. Pirmas dalykas, ką išgirsti, susitikęs su organizacijos atstovais, – kad tai yra kitokia organizacija. Kad ji turi tai, ko nerasi kitoje organizacijoje. Vis dėlto dauguma verslų, nesvarbu, kad jie veikia skirtingose srityse, nėra tokie skirtingi, kaip mano patys vadovai.“ 

Anot N. Jasinavičiaus, daug kas svarsto, ar skaitmenizacija ir robotizacija turės įtakos vykstantiems procesams, tačiau toks klausimas nėra teisingas – skaitmenizacijos įtaka jau juntama visur. Todėl reikia klausti, kaip skaitmenizacija turės įtakos jūsų organizacijai. 

Kas vyksta mažmeniniame sektoriuje, kokie pokyčiai jame fiksuojami? Kaip keičiasi vartotojai ir kaip tai atsispindi jų elgesyje? Kaip kinta technologijos? Klausimų kyla labai daug, nors, kaip pasakęs garsusis mąstytojas Herakleitas, nieko nėra pastovesnio už pokyčius... 

„Vienaip ar kitaip, pokyčiai yra neišvengiami, jie vyksta ir vyks visą laiką, – akcentavo N. Jasinavičius. – Be to, kad pokyčiai vyksta nuolat, dar ir jų greitis auga labai sparčiai. Pastarųjų dešimties metų technologijų naujovės lėmė tiek pokyčių, kad net sunku įsivaizduoti! Jei kas prieš dvidešimt metų būtų pasakęs, kad eina grybauti ir jei ko reikės artimiesiems, tegul paskambina, nustebtume ir pagalvotume, kad žmogui kažkas negerai su sveikata. O ką matome šiandien!? Dabar tai – kiekvienam suprantamas dalykas, kasdienybė.“ 

Mažmeninės prekybos sektorius – kas jame vyksta?

„Kaip ir bet kur kitur, mažmeninėje prekyboje labai smarkiai auga kaštai, – akcentavo N. Jasinavičius. – Pagrindinėje mažmeninėje prekyboje yra išskiriami trijų tipų kaštai. Tai darbuotojų atlyginimai, nuoma ir atsargų kiekis bei tų atsargų sandėliavimas. Jei šiek tiek pasižiūrėtume į produktus, į jų plėtrą, jei vertintume konkrečius produktus, pavyzdžiui, receptinius ir nereceptinius vaistus, tai šių produktų asortimentas auga eksponentiškai. Prieš kurį laiką skaičiau straipsnį apie atsargų valdymą – buvo pateikta padangų gamintojo veiklos rodiklių statistika, rodanti, kad per pastaruosius 25 metus padangų tipų skaičius išaugo net 10 kartų! Vaistų plėtra yra dar didesnė!“

N. Jasinavičius pabrėžė reguliavimo pokyčių įtaką minėtiems procesams.

„Įvertinus reguliavimo mastą, susidaro įspūdis, kad reguliuotojai kiekvieną rytą pradeda nuo nulio – vakar kažką draudėme, tai šiandien leidžiame... Kartais net sunku nuspėti, ką jie sumanys artimiausiu metu. Bet iš tikrųjų pokyčiai vyksta visame pasaulyje: tai kažką sugriežtina, tai kažką palengvina. Jei kalbame apie vaistus, panašu, kad kai kuriais vaistais ateityje bus galima prekiauti ne tik vaistinėse, o kai kurių kitų vaistų prekyba ne vaistinėse bus uždrausta, paliekant juos tik vaistinėse. Kitaip sakant, konkurencija auga visur, juntamas spaudimas maržoms, pelningumui, auga kaštai, auga produktų asortimentas, o maržos mažėja. Ir tuo pat metu kyla įvairūs tiekimo grandinės iššūkiai. Nes kai stengiesi užtikrinti tam tikrų produktų labai platų asortimentą, tada tenka užsiiminėti spėliojimu – ką ir kiek užsakyti, kiek atsargų turėti? Prasideda prognozavimas, o iš kur žinoti, kaip nuspėti, ką ateityje klientai pirks? Prognozuoti, deja, nelabai sekasi. Juolab kad klientų skaičius neauga taip, kaip auga produktų asortimentas.“ 

Vartotojų elgsena

N. Jasinavičius atkreipė dėmesį į reikšmingą faktą: visuomenė sensta. Ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, ir tai nieko keista. Prie to, anot pranešėjo, tam tikra prasme prisideda ir farmacija. O kartu vyksta dar kitokie dalykai. Kokie?

„Trumpėja klientų kantrybė, – pabrėžė N. Jasinavičius. – Klientai nori visko „čia ir dabar“. Jauniems žmonėms lukterėti 15 minučių – jau iššūkis! Ką ten jaunimas, kantrybės stokoja ir vyresni žmonės, jos turima vis mažiau ir mažiau. Vystosi socialiniai tinklai, keičiasi tarpusavio bendravimas, vyrauja virtualusis bendravimas. Daugelis žmonių jau nebenori bendrauti gyvai – juos visiškai tenkina, jiems labiau priimtinas tampa bendravimas žinutėmis, nepaisant to, kad tas, kuris rašo žinutę, ir tas, kuris ją gauna, sėdi toje pačioje patalpoje, gal net netoli vienas kito. Ypač tai pasakytina apie informacinių technologijų specialistus.“ 

Dar vienas svarbus pokytis, anot N. Jasinavičiaus, yra tai, kad žmonės intensyviai pereina nuo tradicijos „turėti kažką“ prie „vartoti kažką“. 

„Vienoje iš knygų buvo įvardytos įvairiausios naujos technologinės tendencijos – dviračių, automobilių dalijimosi paslaugos miestuose, bendros darbo aplinkos galimybė, kai nebūtina turėti savo darbo vietos – tiesiog ateini, padirbi ir išeini“, – kalbėjo N. Jasinavičius. 

Kaip akcentavo pranešėjas, labai sparčiai auga googlinis ir youtubinis išsilavinimas. Esą pakanka pasižiūrėti YouTube kanale keletą filmukų, ir žmogus pasijunta protingesnis už tos srities profesionalus, pavyzdžiui, farmacijos specialistus, penkerius metus praleidusius aukštojoje mokykloje. Ir dar pažeriama priekaištų – jūs čia, farmacijos agentai, turite tikslą nuodyti žmonėms smegenis... 

Stebimos tendencijos, kad žmonės, prieš ką nors įsigydami, vis dažniau guglina, tai yra internete ieško informacijos apie tą daiktą, atlieka savotiškus tyrimus apie produktą, kurį nori nusipirkti, nes pardavėjais šiais laikais tiesiog mažiau pasitikima, manoma, kad vienintelis jų tikslas – įsiūlyti daiktą. 

„Ir dar vienas svarbus dalykas, kad labai smarkiai auga įvairių produktų individualizacija, – pabrėžė N. Jasinavičius. – Panašūs dalykai vyksta ir su technologijomis.“ 

Anot pranešėjo, viena iš technologijų, turinčių įtakos verslo aspektams, yra elektroninė prekyba. Ji labai smarkiai auga – tokie procesai akivaizdžiai matomi. Ir visa tai labai smarkiai atsiliepia produktų, kuriuos saugu pirkti internetu, verslui, kuris verčiamas keistis. 

„Šiandien apie kiekvieną iš mūsų galima gauti labai daug informacijos, – kalbėjo N. Jasinavičius. – Daugelis naudojamės išmaniaisiais mobiliaisiais telefonais, ir labai nesudėtinga atsekti, ką tas ar kitas žmogus internete naršo, kur būna, ką rašo elektroniniuose laiškuose. Technologijos, bėgant laikui, tik dar tobulės, ir kuo toliau, tuo sparčiau. Dirbtinis intelektas galės pakeisti žmones, nes kompiuteriai duomenis gali išanalizuoti daug sparčiau, daug didesnius jų kiekius, vadinasi, ir greičiau pateikti atitinkamas rekomendacijas, įžvalgas.“

Anot pranešėjo, šiandien jau nieko nestebina robotai. Prieš keletą metų McKinsey, viena žymiausių verslo konsultavimo įmonių pasaulyje, atliko analizę ir konstatavo, kad jau naudojantis šiuo metu esančiomis technologijomis galima automatizuoti apie 50 proc. žmonių veiklos. Robotizacija skinasi kelią ypatingai sparčiai, ir tai rodo, kad robotai pakeis didelę darbuotojų dalį. Pavyzdžiui, įvažiuojant į JAV oro uostuose anksčiau dirbdavo didelis būrys imigracijos tarnybos pareigūnų, o dabar juos jau pakeitusios naujausios technologijos, atliekančios visas reikiamas funkcijas. Tokios naujovės greitai atsiras ir kitose srityse. 

Taigi technologijų vystymosi tendencijos rodo, kad vis daugiau darbuotojų pakeis robotai. Tam reikia ruoštis, nes pokyčiai neišvengiamai paveiks ne tik verslą, bet darys įtaką ir darbuotojams atstovaujančių organizacijų veiklos pobūdžiui.

Algoritmo privalumai

„Dažnai tenka girdėti svarstymus – kas geriau žino, kiek reikia užsakyti tų ar kitų vaistinės produktų, kokį jų kiekį vaistinėje laikyti – žmogus, kuris toje vaistinėje dirba, ar kažkur debesyse esantis algoritmas? – svarstė pranešėjas. – Vienareikšmiškai algoritmas žino geriau. Daugelyje sprendimų, kurie paremti žmogaus patirtimi, yra labai daug klaidų.“

N. Jasinavičius auditorijai pateikė klausimą: „Ar žinote, kokia yra saugiausia žmogaus veiklos sritis, ar įsivaizduojate, kur yra saugiausia būti klientu?“ Ir pats atsakė, jog tai – komercinė aviacija. Komercinė aviacija klientui yra pati saugiausia vieta! 2017 metais pasaulyje buvo įvykdyta apie 2,8 mln. komercinių skrydžių, neįtraukiant į šį skaičių mažųjų lėktuvėlių skrydžių. Kiek žmonių žuvo aviakatastrofose? Nė vieno! 2018 metais žuvo apie 300 žmonių, o skrydžių buvo beveik 3 milijonai! 

O kur klientams labiausiai nesaugu? Nepatikėsite – medicinoje! 

„Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose žmogiškoji klaida yra trečioje vietoje mirtingumo priežasčių skalėje, – pabrėžė N. Jasinavičius. – Konkretūs skaičiai: per 250 tūkstančių žmonių kasmet miršta dėl žmogiškosios klaidos. Taigi neišvengiamai dalį medicinos darbuotojų keis algoritmai, o, pavyzdžiui, farmacijos specialistus, kurie šiandien ilgai mokosi, po dešimtmečio sėkmingai gali pakeisti kompiuteriai (parinks pacientui vaistus, įvertins paciento vartojamų vaistų sąveikas ir panašiai). Akivaizdu, kad kompiuteris gali daug tiksliau įvertinti visus niuansus, kad jis apie naujoves žinos daugiau ir geriau nei žmogus.“ 

Be to, anot pranešėjo, pažymėtina tai, kad kompiuteris daug geriau mokosi iš savo klaidų nei žmogus. 

Vaistinių ateitis

N. Jasinavičiaus nuomone, vartotojų išlaidos vaistinėse ateityje tik didės. Kodėl? Nes, pirma, žmonės gyvena ilgiau. Antra, mokslas nustatys daugiau ligų, todėl joms gydyti reikės pinigų. Trečia, plėsis vaistinių preparatų asortimentas. Ketvirta, augs specializuotų, vadinamųjų nišinių vaistinių poreikis (žmonės nori kuo daugiau natūralumo, išskirtinumo). Kartu labai smarkiai augs ir konkurencija. 

„Investuotojai supranta, kad farmacija, medicina yra labai smarkiai augantis verslas, todėl ateis vis daugiau dalyvių, vadinasi, augs ir konkurencija, – prognozavo N. Jasinavičius. – Kadangi tai darbas, susijęs su žmonėmis, su emocijomis – augs ir reguliaciniai neapibrėžtumai, todėl apie ramybę čia negalės būti nė kalbos. Laukia daug nenuspėjamų, sunkiai prognozuojamų procesų, tarp jų – spaudimo kainoms ir maržoms augimas.“   

 

Plačiau skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2019 m. Nr. 5

 

Parengė Virginija Grigaliūnienė

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.