HI informacija: pernai šalyje mirė 38 281 žmogus – 1293 asmenimis mažiau nei 2018 m. Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės priežastys. 2019 m. jos sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 54,6 proc. mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 21 proc., o dėl išorinių priežasčių – 6,3 proc.

Lietuvos metų vaistininkas 2019. Susipažinkite - šalies vaistininkų elitas!

2019-12-06

Virginija Grigaliūnienė

2019 metų rugsėjo 25-ąją minint Tarptautinę vaistininko dieną farmacijos specialistams skirtas žurnalas „Farmacija ir laikas“ kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakultetu(FF) antrus metus iš eilės paskelbė tradiciniu tampantį konkursą – geriausių Lietuvos metų vaistininkų rinkimus.

Kaip ir pernai, šio konkurso kredo – nepriklausoma, skaidri ir sąžininga pretendentų į aukščiausius apdovanojimus atranka vaistinių tinkluose ir nepriklausomose vaistinėse, kai kandidatus į apdovanojimus siūlo visi vaistinių darbuotojai, o geriausiuosius iš geriausiųjų paskelbia Tarptautinė ekspertų komisija (pirmininkė – LSMU FF dekanė prof. Ramunė Morkūnienė), įvertinusi visų kandidatų profesinę kvalifikaciją, pasiekimus, profesinės etikos laikymąsi, asmenines žmogiškąsias savybes ir atlikto testo rezultatus.

Šiemet Tarptautinė ekspertų komisija didžiausią dėmesį sutelkė į vaistininko – kaip vaistų eksperto ir patarėjo, svarbaus sveikatos priežiūros specialistų grandies atstovo – vertinimą.

Išskirtinio konkurso tikslas – atkreipti dėmesį į altruistinę vaistininko profesiją, auginti vaistininko autoritetą.

 

Konkurso sąlygose buvo pakeitimų

 

Žurnalo „Farmacija ir laikas“ vyriausioji redaktorė, LSMU FF prof. dr. Loreta Kubilienė atkreipė dėmesį, kad šiemet, atsižvelgiant į vaistininkų bendruomenės išsakytus pageidavimus, buvo šiek tiek pakeisti pretendentų į konkurso nugalėtojus atrankos principai ir kriterijai, didžiausias dėmesys sutelktas į vaistininko – vaistų eksperto – kompetencijas.

Taigi šiemet buvo numatyti tokie atrankos principai ir kriterijai:

  • Vaistininkas – vaistų ekspertas, priimantis profesionalius sprendimus, parenkant vaistus;
  • Gebantis atlikti vaistų peržiūrą (vaistų suderinamumas, dozavimas, vartojimo ypatumai, kontraindikacijos);
  • Aktyviai siekiantis mažinti savigydos riziką;
  • Ieškantis geriausio/ saugiausio sprendimo pacientui;
  • Bendradarbiaujantis su pacientu ir gydytoju;
  • Pranešantis apie šalutinius vaistų poveikius;
  • Besidomintis naujovėmis ir taikantis jas konsultuodamas pacientą;
  • Nuolat keliantis savo kvalifikaciją;
  • Savo pavyzdžiu skatinantis tobulėti kolegas ir praktikantus;
  • Paciento sveikatą iškeliantis aukščiau kitų interesų.

 

Pirmajame rinkimų etape (rugsėjo 25–spalio 7 d.) vyko pretendentų į konkursą pirminė atranka. Visi organizacijų darbuotojai pagal pateiktą anketą galėjo pasiūlyti kandidatus.

Spalio 14–21 dienomis organizacijų darbuotojai dar kartą balsavo nurodydami tris favoritus, kuriems skiria pirmąją, antrąją ir trečiąją vietas. Viena organizacija galėjo pateikti iki 10 daugiausia balsų surinkusių pretendentų.

Spalio 22–lapkričio 1 dieną kiekvienos organizacijos narių komisija atrinko po tris savo kandidatus į konkurso finalą, o iki lapkričio 11-osios turėjo parengti ir pateikti Tarptautinei ekspertų komisijai jų gyvenimo aprašymą lietuvių ir anglų kalbomis.

Antrajame etape (lapkričio 20 d.) visi finalininkai atvyko į LSMU – į motyvacinį pokalbį su Tarptautinės ekspertų komisijos nariais ir laikė specialų papildomą testą, kuris buvo vertinamas balų sistema (nuo 1 iki 10 balų).

Komisija, įvertinusi pretendentų gyvenimo aprašymą, motyvacinį pokalbį ir testo rezultatus, po ilgos ir įtemptos diskusijos (buvo gana sunku išskirti geriausius iš geriausių, nes visi finalininkai pasirodė esantys verti apdovanojimų!) išrinko nugalėtojus – Platininio, Auksinio ir Sidabrinio medalių laimėtojus.

Konkurso nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti iškilmingoje ceremonijoje, kurią numatyta surengti 2019 metų gruodžio 6 dieną Kauno rotušėje. 

Šventiniame renginyje bus pagerbti ir medalių „Už nuopelnus vaistininkystei“ laimėtojai.

 

Pristatome konkurso „Lietuvos metų vaistininkas 2019“ finalinio etapo dalyvius

 

NERINGA DAPKUVIENĖ (BENU VAISTINĖ, DRUSKININKAI)

Iš Druskininkų kilusi Neringa pradėjo darbą UAB „Saulėgrąžų vaistinė“ Kaune 2003 metais, baigusi Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų studijų centrą. Ketverius metus dirbo vaistininko padėjėja. Baigusi farmacijos studijas Kauno medicinos universitete, tapo UAB „Litfarma“ vaistininke – vaistinių regiono vadove Kaune. Nuo 2010 metų ji – UAB „Benu vaistinė Lietuva“ vaistinės vedėja, farmacinės veiklos vadovė Druskininkuose.

Kaip yra pastebėjusi Neringa, didmiesčiuose gyventojai labiau išprusę, labiau rūpinasi savo sveikata, o mažesniuose miesteliuose žmonės linkę kliautis kaimynų patarimais, vartoja vaistų daugiau, negu reikia.

Kad šiandien vaistininkas neretai pavadinamas pardavėju, Neringos nuomone, dalis kaltės tenka ir pačiam farmacijos specialistui, nes toli gražu ne kiekvienas, išduodamas vaistus ir kitas vaistinės prekes, suteikia visą reikalingą informaciją apie jų vartojimą, tai yra pakonsultuoja. O vaistininko – vaistų eksperto priedermė – ne tik informuoti apie vaistų vartojimo ypatumus, bet ir išsiaiškinti paciento situaciją, gretutines ligas, kitų vartojamų vaistų suderinamumą, kad pacientas gautų optimalią naudą.

Atsakydama į komisijos narės Belgrado universiteto (Serbija) Farmacijos fakulteto profesorės Dušankos Krajnovic klausimą, kokias jos savybes labiausiai vertina kolegos, Neringa pirmiausia paminėjo kompetenciją ir atsakingumą.

 

Citata: „Geras vaistininkas – tai žmogiškųjų savybių ir kompetencijos derinys. Geras vaistininkas – tarsi ašis, jungianti gydytoją ir pacientą.“

 

RITA NAVICKIENĖ (BENU VAISTINĖ, KLAIPĖDA)

Farmacijos studijas Rita baigė 2003 metais – nuo to laiko dirba vaistinėje ir labai didžiuojasi savo profesiniu pasirinkimu. Kodėl? Nes patenkino vidinius įsitikinimus ir norą suteikti pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia.

Farmacija Ritą žavėjo ir traukė nuo vaikystės, tad jei laiko mašiną kas nors sugrąžintų atgal, ji nedvejodama vėl rinktųsi farmaciją.

Ritos nuomone, apmaudu, kad šiandien kai kurie gydytojai vaistininką laiko ne kolega, žiūri į jį tarsi iš aukšto, todėl ne visi vaistininkai turi galimybę atskleisti savo kvalifikaciją, profesinius gebėjimus. Ritą šiek tiek baugina nežinia, kokia ateitis laukia vaistininkų, nes, keičiantis situacijai (kai kuriais vaistais jau leidžiama prekiauti ne vaistinėse, įteisinta prekyba internetu ir kt.), ateityje gali nereikėti nei tiek specialistų, nei tiek vaistinių.

Anot Ritos, nėra skirtumo, ar klientas kreipiasi į nepriklausomą vaistinę, ar į tinklo vaistinę – svarbiausia yra vaistininko kvalifikacija ir asmeninės savybės, kurios padėtų greitai ir tinkamai įveikti paciento negalavimą.

Rita pažymėjo, kad šiandien Lietuvos vaistininkams trūksta solidarumo, kad reikėtų bendruomenei būti labiau susitelkusiai, netylėti, nebijoti kelti problemų ir siūlyti būdus, kaip jas spręsti.

 

Citata: „Mano prioritetas bendraujant su pacientu yra įsiklausymas, įsigilinimas į problemą ir greitas bei efektyvus jos sprendimas.“

 

VAIDA POŠKAITIENĖ (BENU VAISTINĖ, KAUNAS)

Iš Kalvarijos kilusi Vaida vaistinėje dirba 12 metų. Farmacijos specialistė vadovauja gamybinei vaistinei, todėl į jos pareigas įeina ir vaistų gamybos kontrolė.

Vaidos nuomone, vaistinėse turėtų dirbti vaistininkai, besispecializuojantys tam tikrose medicinos srityse, tuomet jų teikiamos farmacinės rūpybos paslaugos būtų pačios aukščiausios kokybės.

Vakcinaciją vaistinėse ji vertina atsargiai, nes jei bus nuspręsta, kad vaistinė tokias paslaugas galės teikti, be abejo, reikės įgyti reikiamų papildomų kompetencijų, pasiruošti tokias paslaugas teikti. Apskritai, anot Vaidos, vaistininkas turi nuolat kelti kvalifikaciją, tobulintis, nes tik toks specialistas įstengia maksimaliai padėti pacientui. Juk jei pacientas vaistininku nusivils, daugiau į tą vaistinę nesugrįš.

Vaistininkas – vaistų ekspertas, Vaidos nuomone, yra toks specialistas, kuris prižiūri, kad pacientai vaistus vartotų racionaliai ir atsakingai, kad vaistų vartojimas būtų saugus ir efektyvus, padėtų išspręsti paciento sveikatos problemas. Todėl vaistininkas turi viską kruopščiai sutikrinti, įvertinti, išsiaiškinti.

Aptarnaudama pacientus, Vaida stengiasi suteikti kuo kokybiškesnę farmacinę paslaugą, kuri leistų išsaugoti gerą pacientų sveikatą, išvengti ligų ir kitų negalavimų, o, ligą gydant vaistais, užtikrinti paslaugos kokybę, leidžiančią pasiekti maksimalią terapijos naudą ir išvengti šalutinių vaistų poveikių.

 

Citata: „Ligonis – gydytojas – vaistininkas – tai neatsiejama grandinė, kurios dalys turi veikti darniai ir atsakingai.“

 

MARTINA ADOMAVIČIENĖ (CAMELIA, KLAIPĖDA)

Martina vaistininke dirba jau 20 metų, o pastaruosius 17 metų pacientai ją sutinka toje pačioje uostamiesčio vaistinėje.

Kai prieš kurį laiką tinklų vaistinėse buvo pradėtas akcentuoti pardavimas, pardavimo planai, Martina sunerimo, ar neteks keisti profesiją, bet viską į vietas sustatė tuo laiku tinkle dirbusi Jūratė Švarcaitė (dabar ji – Europos savigydos pramonės asociacijos generalinė direktorė), ji, Martinos žodžiais, „labai smarkiai pakėlė vaistininko motyvaciją“, nes akcentavo, kad vaistininkas – ne tik vaistų pardavėjas, jis gali padėti žmonėms saugoti sveikatą. Buvo daug mokymų, ir Martinai grįžo pasitikėjimas, noras, užsidegimas pasilikti vaistinėje.

Konsultuojant pacientą, Martinai svarbiausi individualūs jo poreikiai. Kiekvienas atėjęs į vaistinę turi savų negalavimų, todėl tikslas – visa išsiaiškinti, nes tik tada bus įmanoma pasiekti geriausių farmacinės paslaugos rezultatų. Pagrindinis konsultacijos tikslas – sukurti ilgalaikius santykius su savo pacientais ir juos išlaikyti.

Martinos nuomone, farmacinės paslaugos teikimas turėtų būti labiau individualizuotas. Norėtųsi, kad pacientas turėtų savo daktarą ir savo vaistininką, kurie kartu bendradarbiautų, nes dabar bendradarbiavimo tarp visų grandžių labai trūksta, dėl to labiausiai nukenčia pacientas.

 

Citata: „Septyniolika metų į vaistinę kreipiasi tie patys mano pacientai. Vadinasi, jie vertina mano kvalifikaciją, nuoširdumą, suteikiamas farmacines paslaugas. Svarbiausia – nuoširdžiai domėtis paciento sveikatos problemomis, labai stengtis jam padėti.“

 

ZITA JANUŠAUSKIENĖ (CAMELIA, VILNIUS)

Energija ir pozityvumu trykštanti vilnietė vaistinės vedėja Zita išsiduoda vertinimo komisijai, kad labai jaudinasi, tačiau paprašyta trumpai prisistatyti nesustodama ima žerti žodžius, kokia esanti laiminga, pasirinkusi vaistininko kelią. Vaistininkystė jai – toks darbas, kuriuo kasdien kiekvieną minutę mėgaujasi... Matydamas, kokia laiminga mama, šią profesiją pasirinko ir sūnus – būsimasis farmacijos specialistas, Vilniaus universiteto penktakursis. Zita svajoja, kad ateityje katu su sūnumi steigs nuosavą vaistinę, kurioje tvarkysis pagal savo viziją ir, be abejo, stengsis pateisinti visus pacientų lūkesčius.

Zita vadovauja dviem vaistinėms (iš viso –14 darbuotojų kolektyvui), tačiau tikina, kad galėtų dirbti ir dar keliose, nes darbas „vaistininkui leidžia atsiskleisti, įpūsti ugnies“. Užsidegimo dirbti jai išties netrūksta.

Zitą pacientai myli už atsidavimą savo darbui, už nuoširdumą ir profesionalumą. Dauguma vaistinės klientų turi jos mobilųjį telefoną ir, užklupus negalavimams, drąsiai skambina net ir išeiginėmis dienomis ar po darbo. Nuolatinės klientės močiutės Zitą mielai kviečia į savo gimtadienius, ir vaistininkė neatsisako jų aplankyti.

Zita turi puikių komunikacinių gebėjimų, todėl sveikatinimo temomis pasisako radijo laidose, TV pokalbių šou, komentuoja žiniasklaidos atstovams kylančius klausimus.

 

Citata: „Siūlyčiau, kad ateityje vaistininkui būtų visuotinai privaloma visiems to pageidaujantiems pacientams pranešti savo elektroninio pašto ar telefono numerį, jei skubios konsultacijos prireiktų po darbo valandų.“

 

IRENA TAMULIENĖ (CAMELIA, KAUNAS)

Kolegų įvertinimas (kad būtent ją išrinko atstovauti tinklui kaip pretendentę į geriausio Lietuvos vaistininko titulą) Irenai buvo labai malonus, bet kartu ir labai netikėtas. Ji sakė nusprendusi, kad kolegos įvertino jos nuoširdumą ir atsidavimą darbui.

Kai pacientas įžengia į vaistinę, Irena iš karto įvertina jo nuotaiką ir rūpesčius. Tą atpažįsta iš elgsenos, veido mimikos, pajaučia, teigiamai jis nusiteikęs ar nelabai…

Jei žmogus domisi savo sveikata, Irena išsiaiškina jo poreikius, parenka vaistinius preparatus, paaiškina, kaip jais gali pagerinti savo savijautą ir gyvenimo kokybę. Jei žmogui sveikata nėra svarbu, paragina labiau rūpintis savimi ir savo elgesiu.

Irenos nuomone, vaistinė yra tarsi ligonio nuraminimo įstaiga, o vaistininkai – žmonės, kurie gali padėti. Tačiau kartu reikia ir pačiam žmogui prisidėti prie savo sveikatos gerinimo (mityba, žalingų įpročių atsisakymas, fizinis aktyvumas), ko, deja, kai kurie vaistinės lankytojai esą nelabai nori girdėti.

Irenos ateities planuose – aktyvi švietėjiška veikla, kuria visų pirma būtų propaguojamas sveikas gyvenimo būdas.

Didžiausia problema šiandien, Irenos nuomone, yra ta, kad ne visi vaistininkai teikia farmacinę paslaugą. Kadangi ši paslauga nemokama, dažnai jos nevertina ir pacientai. Tada atsiranda vaistaligės, pasireiškia nepageidaujamų poveikių, ūmios ligos pereina į lėtines, netinkamai vartojami preparatai neduoda naudos, tik pridaro žalos.

Citata: „Kad suaugusio žmogaus sąmonė pasikeistų, reikia sukrėtimo. Farmacinės paslaugos apmokestinimas galėtų būti tas sukrėtimas.“

 

LAURA GOGIENĖ (EUROVAISTINĖ, VILNIUS)

Įvairiuose vaistinių tinkluose dirbusi, Laura šiuo metu yra UAB „Eurovaistinė“ vaistinės vedėja, farmacinės veiklos vadovė.

Laura – komandos siela, moka motyvuoti, siekti rezultatų. Jos išskirtinumas – mokėjimas išklausyti, suprasti kiekvieną darbuotoją ir vaistinės klientą.

Vertindama šiandienę vaistininko padėtį ji pabrėžia, kad viskas keičiasi gerąja linkme. Vaistininkai turi „išlikti savimi šiais laukinės komercijos laikais, kai tenka laviruoti tarp žmogiškumo ir verslo“.

Lauros vadovaujamoje vaistinėje dirba trys šiemet farmacijos studijas baigę absolventai, todėl jiems ypač reikia pagalbos ir patarimo.

Laura apgailestauja elektroniniame recepte dažnai pasigendanti jį išrašiusio gydytojo kontaktų, nes kai kyla klausimų dėl išrašytų vaistų ir reikia pasitarti „čia ir dabar“, atsiranda nereikalingų problemų. Tinklas šią problemą jau kelia, tikimasi, kad ji bus sprendžiama.

Palyginusi skirtingus tinklus, kuriuose yra tekę dirbti, Laura pasidžiaugia, kad būtent „Eurovaistinėje“ yra puiki vidinė komunikacija, kurios taip reikia vaistininkui ir kurios ji pasigedusi kituose tinkluose.

 

Citata: „Vaistininko suteikiamos paslaugos galėtų būti plečiamos – tai ateities vaistininko vaidmenį visuomenėje padarytų dar ryškesnį.“

 

KAROLINA KUDZINSKIENĖ (EUROVAISTINĖ, KAUNAS)

Rinktis farmaciją Karoliną paskatino smalsumas, iš prigimties didelis žinių troškimas, noras kuo daugiau žinoti. Ji – iniciatyvus žmogus, todėl jei imasi projekto, nesunkiai sudėlioja būsimus darbus ir pradeda atsakingai juos vykdyti. Paauglystėje Karolina buvo aktyvi skautė – tai padėjo suformuoti disciplinos, organizacinius, bendravimo ir vadovavimo įgūdžius.

Su pagyrimu baigusi vidurinę mokyklą, ji LSMU įgijo farmacijos specialisto diplomą. Studijos – jų struktūra ir požiūris į farmacijos specialistą – paliko stiprų įspūdį.

Išskirtinė Karolinos savybė – gebėjimas bendrauti su įvairaus amžiaus, skirtingų socialinių grupių žmonėmis, įsigilinti į jų poreikius.

Konsultuodama pacientą Karolina pirmiausia jį atidžiai išklauso, užduoda klausimų, jei nori ką pasitikslinti, ir parenka tinkamiausią pagalbą. To įrodymas – sugrįžtantys pacientai dėkoja už patarimus. Tai Karolinai yra pats didžiausias įvertinimas.

Karolina siūlytų įvesti dvigubą receptų kontrolę. Dabar receptai tikrinami tik vaistininkams ir farmakotechnikams jau išdavus vaistus, dėl to pasitaiko klaidų, kartais pacientas jau būna pradėjęs netinkamą gydymą. To būtų galima išvengti, jei receptai būtų tikrinami privalomai prieš parduodant vaistus.

 

Citata: „Man svarbiausia – pacientas, su kuriuo kiekvieną dieną bendrauju. Nepritariu minčiai, jog ten gerai, kur mūsų nėra, nes kokią aplinką susikuriame, tokią ir turime.“

 

DAINIUS VIEDERIS (EUROVAISTINĖ, KLAIPĖDA)

Pokalbio su Tarptautine vertinimo komisija metu Dainius jaučiasi drąsiai ir užtikrintai. Ir nieko keista – Dainius pasižymi puikiais bendravimo gebėjimais, kuriuos įgijo mokymuose ir komandiniame darbe.

Dainius turi stiprų atsakomybės jausmą, kruopščiai ir kantriai ieško tinkamiausio sprendimo kiekvienam vaistinės klientui, jie vėliau padėkoja už patarimus.

Dainius noriai dalijasi patirtimi ir žiniomis su jaunesniaisiais kolegomis, prisideda prie jaunų vaistininkų ugdymo. Jis labai greitai perpranta, kuris studentas atėjo į universitetą, kad jį išmokytų, ir kuris – mokytis.

Jis optimistiškai žvelgia į ateitį – įsitikinęs, kad vaistinės didės, jose dirbs vaistininkai specialistai, turintys gilesnių tam tikros medicininėse srityse žinių (pavyzdžiui, vaistininkai-ortopedai, vaistininkai-geriatrai), taigi gebantys pacientams teikti našesnę pagalbą.

Kolegos Dainių išrinko darbo tarybos nariu, todėl dabar jam tenka spręsti įvairius darbo klausimus, priimti svarbius sprendimus.

 

Citata: „Vaistininkas gerą vardą turi užsitarnauti. Kaip vaistininkas dirba – tokią nuomonę apie jį pacientai ir susiformuoja.“

 

KĘSTUTIS BERŽINIS (GINTARINĖ VAISTINĖ, TELŠIAI)

Kęstutis darbo biografiją pradėjo Kauno medicinos akademijoje, Farmacinės chemijos ir farmakognozijos katedroje, laboranto pareigose.

Po to jis dirbo Marijampolės rajono vaistinėje, vėliau išsikėlė į Žemaitiją, įgijo patirties mažesnėse vaistinėse, o nuo 2012 metų dirba Telšiuose, „Gintarinės vaistinės“ tinkle.

Per daugybę metų sukaupti įgūdžiai paskatino pačiam organizuoti paskaitas bendruomenėms populiarinant vaistininko profesiją, vaistažolininkystę, nušviečiant protėvių naudotų receptų sąsajas su moksliniais šiandienos pagrindimais.

Kęstučio prioritetas – holistinis požiūris į pacientą: vertinti ne vieną ligą, o visą organizmo sistemą.

Jis įsitikinęs, kad su amžiumi ateina instinktyvus supratimas – pamatai žmogų ir pajauti, kuo jam galėtum padėti. Todėl vaistininkui labai svarbu kompetencija, taip pat noras padėti.

Kęstutis – už nuoširdų ir atvirą dialogą su kiekvienu pacientu ir būtinai – pacientui suprantama kalba.

Kęstutis norėtų, kad pacientams būtų prieinami endobiogeninės medicinos algoritmai pagal kraujo rodiklius įvertinant endokrininę paciento sveikatos būklę. Jo nuomone, svarbūs ir kiti metodai – taikomoji kineziologija, biorezonansinis tyrimas, iridodiagnostika ir kt., kurie taip pat padėtų visuomenės sveikatinimui.

 

Citata: „Į žmogų reikia žiūrėti kaip į visumą. Nuoširdus paciento, vaistininko ir bažnyčios tarnų bendravimas yra labai prasmingas ir vertingas.“

 

TADAS LABANAUSKAS (GINTARINĖ VAISTINĖ, ŠIAULIAI)

Tadas dirbęs ir mieste, ir kaime, ir nepriklausomoje vaistinėje, ir vaistinių tinkluose. Po studijų jis trumpai padirbėjo Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, tačiau netrukus su žmona apsisprendė „emigruoti“ į Radviliškį. Kodėl „emigruoti“? Todėl, kad buvo pasiūlytos viliojančios sąlygos, kurios paprastai ir išvilioja jaunus specialistus į svečius kraštus...

Tadas tvirtina, kad vaistininko pareiga – ne tik išduoti vaistus, bet ir įtikinti, motyvuoti pacientus, kad jie vaistus vartotų, nes, pasirodo, yra ir tokių pacientų, kurie vaistų įsigyja vien dėl to, kad „liepė gydytojas“.

Tadas visada įdėmiai išklauso kitą nuomonę bei pasiūlymus, bendromis jėgomis ieško kompromiso – kolektyvui su juo lengva ir gera dirbti.

Po 15 metų darbo vaistinėje Tadas jaučiasi tapęs pakankamai kompetentingu specialistu, galinčiu padėti išspręsti įvairias sveikatos problemas. Jo nuomone, pats svarbiausias dalykas, norint padėti žmonėms, yra giliai širdyje tūnantis „tikrasis vaistininkas“. Kad ir prasta būtų nuotaika, kad ir kaip norėtųsi sutrumpinti eilę ar kiltų pagunda parduoti trumpai galiojantį vaistą, Tadas niekada nepamiršta žmogaus.

Yra pacientų, kurie eina tiesiai į vaistinę ir negalavimą tikisi įveikti keliomis tabletėmis. Tokiems klientams Tadui tenka pabūti ir vaistininku, ir gydytoju, ir psichologu. Todėl labai svarbu, kad vaistininkas turėtų atskirą darbo vietą, kurioje, nežiūrėdamas į laikrodį, galėtų bendrauti su pacientu.

 

Citata: „Maksimaliai terapinei naudai pasiekti būtinas vaisininko ir gydytojo bendradarbiavimas. Tikiuosi, kad ateityje taip ir bus.“

 

RASA VIRŠILIENĖ (GINTARINĖ VAISTINĖ, VILNIUS)

Vaistininkė Rasa Kauno kolegijoje įgijo vaistininko padėjėjo profesiją, o farmacijos magistro studijas baigė Vilniaus universitete. Aktyvi, energinga, atsakingai dirbanti specialistė – puikus pavyzdys jaunesniems kolegoms, kurie pabrėžia ir daugiau gerų jos savybių – punktualumą, komunikabilumą, imlumą profesinėms naujovėms, aukštų rezultatų siekį.

Svarbiausios vertybės Rasai – ryšio su pacientu ieškojimas ir užmezgimas.

Konsultuodama pacientą Rasa pirmiausia stengiasi suprasti, ką jis nori pasakyti, išsiaiškinti jo poreikius, sužinoti, kuo pacientas serga, kodėl atėjo į vaistinę, kokius vaistinius preparatus ar maisto papildus dar vartoja, ar nėra kam nors alergiškas. Ji visada išaiškina, kaip vartoti suderinti gydytojo paskirtus vaistus, aptaria su pacientu sveikos gyvensenos naudą. Įgytas pasitikėjimas leidžia užtikrinti glaudų bendradarbiavimą tarp vaistininko, gydytojo ir paciento, tai būtina sąlyga, siekiant išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas.

Rasa įsitikinusi, kad labai svarbu skatinti rinktis sveiką gyvenseną, ypač jei pacientai serga lėtinėmis ligomis. Jų konsultavimas apie ligų valdymą, ligų pažinimą, mokymas stebėti savo ligą ir tinkamai, racionaliai vartoti vaistus, Rasos nuomone, tikrai padėtų tokiems pacientams pasiekti geresnę gyvenimo kokybę.

 

Citata: „Vaistininkas turi ne tik klausytis, bet ir girdėti. Ne tik suprasti, bet ir padėti. Tik tada galės džiaugtis rezultatais ir jis, ir jo pacientas.“

 

RIMA LOSINSKAJA (UAB „Universiteto vaistinė“ direktorė, VILNIUS)

Rima – aktyvi, energinga, didžiulę patirtį sukaupusi vaistininkė, ir tai padeda sėkmingai išsilaikyti nuožmioje konkurencinėje kovoje – jos vadovaujama nepriklausoma vaistinė niekada nedirbo nuostolingai! Nuolatiniai vaistinės klientai vertina kolektyvo pastangas suteikti jiems geriausias paslaugas palankiausiomis sąlygomis. Rima didžiuojasi, kad įmonės darbuotojai supranta ir saugo tikrąją vaistinės paskirtį.

R. Losinskaja vaistininkystės paslapčių sėkmingai moko ir jaunąją kartą – ji Vilniaus universiteto farmacijos studijų programos studentams skaito vaistų technologijos paskaitas ir veda laboratorinius darbus. Pamilti farmaciją Rima paskatino ir savo sūnų, kurio universitetinės farmacijos studijos jau eina į pabaigą.

Už puikius darbo rezultatus ir atsidavimą vaistininkystei Rima yra apdovanota Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu.

Bendraudama su pacientu, Rima pirmiausia įvertina jo emocinę būklę, ligos simptomus ir žmogaus pageidavimus. Parduodama vaistinius preparatus, ji visada vadovaujasi galiojančiais įstatymais, turimomis profesinėmis žiniomis, protingumo kriterijais (o gal tie vaistai žmogui visai nereikalingi?) ir, be abejo, finansinėmis paciento galimybėmis.

Rimos svajonė – kad būtų sumažinta biurokratinė našta, kuri dabar gula ant vaistininko pečių.

 

Citata: „Reikia grąžinti vaistininkui įgaliojimus profesinės kompetencijos ribose, suteikti profesinę laisvę spręsti pacientų rūpesčius, tobulinti vaistininkų rengimo programą taip, kad vaistininko vaidmuo būtų išplėstas ir teisėtas.“

 

JURAS KIRKUS (J. Kirkaus įmonės „Juro vaistinė“ vadovas, PANEVĖŽYS)

Puikūs komunikaciniai gebėjimai, kuriuos Juras įgijo per ilgametę vaistininko darbo praktiką – vienas iš atsakymų, kodėl jo vaistinė turi daug nuolatinių klientų. Juras pažįsta beveik visus savo vaistinės lankytojus, žino, kokiomis ligomis jie serga, kokius vaistus vartoja.

Konsultuodamas pacientus, Juras pirmiausia išsiaiškina, kokios sveikatos bėdos vargina, ir pasitelkdamas savo patirtį, kvalifikaciją ir žinias siekia maksimaliai padėti žmonėms su jomis susidoroti.

Juras iškart supranta, ko klientas į vaistinę atėjo, ir akcentuoja, kad kelias į vaistinę turėtų būti vienintelis – pacientui čia reikia ieškoti pagalbos, vaistų, o ne nuolaidų!

Jis apgailestauja, kad šiandien vaistai gana dažnai vartojami neracionaliai – žmonės vaistinių preparatų prisiperka per daug; kad vaistas tampa eiline preke. Besaikis vaistų vartojimas – kita didelė šiandienos problema.

 

Citata: „Norėtųsi, kad vaistininkas turėtų teisę nustatyti lengvus paciento sveikatos sutrikimus ir savo nuožiūra skirti gydymą, jei reikia, ir receptinius vaistus tokiems sutrikimams šalinti, tai yra tęsti senąsias vaistininkystės tradicijas.“

 

JUSTINA JURELYTĖ-BRAŽIŪNĖ (NORFA VAISTINĖ, UTENA)

Kad bus vaistininkė, Justina apsisprendė dar būdama vaikas, kai nuėjusi į vaistinę pajuto magišką vaistų kvapą ir ramybę. Studijuodama ji vasaros atostogų metu padirbėjo konsultante vaistinių tinkle vaistinėje, vėliau – pagalbine darbuotoja, vaistininko padėjėja. Šiandien Justina – prekybos centre įsikūrusios vaistinės vedėja, sėkmingai vadovaujanti nemažam kolegų kolektyvui.

Justiną išnaudoja visas įmanomas galimybes, kad tik kuo labiau padėtų pacientui ir nepamiršta priminti profilaktikos priemonių. Jei įtaria, kad situacija – rimtesnė, primygtinai ragina kreiptis į gydytoją.

Justinos nuomone, tiek laiko pacientui, kiek vaistininkas gali skirti šiandien, nepakanka. Norint suteikti kokybišką farmacinę paslaugą, laiko skaičiuoti negalima. Todėl vienoje pamainoje visada turėtų dirbti du vaistininkai, nesvarbu, ar ta vaistinė – didelė, ar maža. Justinos nuomone, laiko bendrauti su pacientu būtų daugiau, jei vaistininkas nedirbtų dar ir kasininku.

Citata: „Daug metų dirbau vienoje tinklo vaistinėje, dabar perėjau į kitą. Čia mažiau pacientų, bet man labiau patinka. Kai nėra didelio pacientų srauto, vaistininkas nesijaučia robotu, gali pacientams suteikti kokybiškesnes farmacines paslaugas“.

 

LAURA VANAGAITĖ (NORFOS VAISTINĖ, VILNIUS)

Laura profesinę karjerą pradėjo pardavėjos-konsultantės pareigomis „Camelios“ vaistinių tinkle, o šiandien ji – didelio tinklo vaistinės vedėja. Jauna specialistė yra labai aktyvi, energinga, turi puikius planavimo, kūrybinius ir organizacinius įgūdžius: dalyvauja rengiant įvairius projektus, rašo straipsnius, bendradarbiauja su žiniasklaida.

Kiekvienas į vaistinę atėjęs pacientas, anot Lauros, yra labai skirtingas, todėl vaistininko pagrindinė užduotis – kuo geriau išsiaiškinti paciento poreikius. Svarbiausia Laurai konsultuojant – dėmesys klientui.

Vardydama pasiūlymus, kaip būtų galima patobulinti farmacinių paslaugų teikimą ateityje, Laura pirmiausia akcentuoja informacijos apie vaistus, jų vartojimą ir suderinamumą kaupimą, darbuotojų parinkimą ir ugdymą siekiant užsibrėžtų tikslų. Svarbi, aktuali, naudinga informacija, mokėjimas ją tinkamai ištransliuoti pamažu turėtų sumažinti neracionalų vaistų vartojimą ir pasitarnauti pacientų sveikatai.

 

Citata: „Svarbiausia – nebijoti atviro, nuoširdaus bendravimo su pacientu. Nes jei bijosi, pacientas suvoks, kad galbūt nesi užtikrintas tuo, ką jam sakai, ir tavimi nepasitikės.“

 

JOLITA ZAMALIAUSKIENĖ (NORFOS VAISTINĖ, ROKIŠKIS)

Jolita yra dirbusi ir tinklų, ir nepriklausomose vaistinėse, o nuo pernykštės vasaros ji – Norfos vaistinės vedėja. Gimtajame Rokiškyje Jolita pažįsta visus savo klientus ir tikina pastebėjusi, kad šiandien pacientai yra kitokie, nei buvo prieš 10 ar 20 metų. Jie labiau domisi savo sveikata, klausinėja apie jiems išrašytus vaistus, ligą, kuria susirgo. Vaistininko pareiga – viską suprantamai išaiškinti, padėti, patarti.

Jolita visada atkreipia dėmesį į paciento elgesį ir šiandienos vaistinėje pasigenda konfidencialumo užtikrinimo. Jei nėra atskiros patalpos pokalbiui su pacientu, reikėtų bent plastikos skydo ar uždangos. Nepatogumų sukelia ir monitoriuje matomi paciento perkami vaistai.

Jolitos nuomone, jei vaistinės nesivaikytų pelno, farmacinė paslauga būtų kur kas profesionalesnė. Kita vertus, vaistininkę neretai nustebina pacientai, į vaistinę ateinantys su kitame vaistinių tinkle įsigytais vaistais ir klausiantys, kaip tuos vaistus vartoti. Šią problemą esą galėtų išspręsti simbolinio mokesčio už konsultaciją įvedimas.

Darbo sąlygų gerinimas ir skatinimo programos – tai svertai, lemiantys kokybišką vaistininko darbą, nes pervargęs farmacijos specialistas vargu ar suteiks kokybišką paslaugą. Ji pasigenda aiškesnės vaistų politikos, užtikrinančios vaistų prieinamumą, kainodarą, savalaikį tiekimą ir paskirstymą.

 

Citata: „Teisingumo principas, kuriuo vadovaujuosi, yra „Geriausias vaistas už sąžiningą kainą“.

 

DOVILĖ LUKŠIENĖ (RAMUNĖLĖS VAISTINĖ, KAUNAS)

Lietuvoje veikia 28 „Ramunėlės“ tinklo vaistinės, vienoje iš jų dirba Dovilė. Palyginti nedidelis tinkle dirbančių vaistininkų skaičius, leidžia vieniems kitus gerai pažinoti, tarpusavyje bendradarbiauti. Anot Dovilės, tai galbūt mažiausiai nuo vaistininkystės nutolęs tinklas, o jame dirbantys vaistininkai turi daug laisvės.

Puikūs komunikaciniai gebėjimai, atsakingumas teikiant farmacines paslaugas, kruopštumas, empatija, meilė žmogui ir daug kitų asmeninių savybių Dovilei padeda greitai rasti atsakymus į pacientą dominančius klausimus, rekomenduoti tinkamiausią pagalbą, duoti tiksliausią ir naudingiausią patarimą.

Į kiekvieną vaistinės klientą Dovilė žiūri kaip į asmenybę, suprasdama, kad jis turi gauti tik tą vaistą, kuris jam reikalingas. Dovilė, parinkdama vaistus, nepamiršta paciento supažindinti ir su kainų skirtumais, kad jis galėtų išsirinktų palankiausią variantą.

Dovilė yra pastebėjusi, kad daugelį pacientų, ypač sulaukusių garbaus amžiaus, gerai nuteikia ir net gydo parodytas dėmesys, vaistininko nuoširdumas, atjauta. Išsikalbėjimas jiems kartais būna net svarbiau už pačius vaistus, kurių atėjo į vaistinę įsigyti. Kantrybė – dar viena vaistininkui būtina savybė, nes ne visiems pacientams pavyksta greitai įsisąmoninti pateiktą informaciją – kai kada tenka ją pakartoti ne po vieną kartą.

 

Citata: „Atėjęs į vaistinę žmogus turi gauti tą vaistą, kuris jam tinkamiausias, o ne tą, kurį turi parduoti vaistininkas.“

 

VIRGINIJA SURGAUTIENĖ (RAMUNĖLĖS VAISTINĖ, VILNIUS)

1988 metais baigusi farmacijos studijas Kaune ir įgijusi provizoriaus kvalifikaciją, Virginija išvyko gyventi ir dirbti į sostinę. Po kelerių metų buvo trumpam sugrįžusi į Kauną, o nuo 1999 metų – vėl vilnietė. Tiesa, prieš įsidarbindama „Ramunėlės“ tinkle, beveik 20 metų atstovavo „Benu“ vaistinei.

Virginijos prioritetas – paciento gerovė. Ji stengiasi visus klientus aptarnauti taip, kaip pati norėtų būti aptarnauta: paprastai, nuoširdžiai, profesionaliai. Geriausias darbo įvertinimas – sugrįžtantys pacientai, kuriems kartais reikia labai nedaug: gero žodžio, supratimo ir šypsenos.

Virginija teigia, kad farmacinės paslaugos sąvokoje telpa labai daug „dėmenų“, tai esą ne tik vaisto pardavimas ar kitų sveikatos priežiūros specialistų išrašytų receptų tikrinimas. Labai svarbu mokyti gyventojus savipagalbos, tai yra konsultuoti higienos, mitybos, sveikos gyvensenos, savigydos klausimais.

Anot Virginijos, farmacijos specialistai, kaip trečia pagal gausą sveikatos priežiūros specialistų grupė (po gydytojų ir slaugytojų), yra lengviausiai pasiekiami visuomenės, todėl turi atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant taisyklingą ir saugų vaistų vartojimą. Virginijai labai svarbu, kad ir ateityje išliktų glaudus gydytojo, vaistininko ir paciento ryšys.

 

Citata: „Saugios ir efektyvios terapijos pagrindas – tinkamai informuotas pacientas.“

 

LINA ŠUKIENĖ (RAMUNĖLĖS VAISTINĖ, KAIŠIADORYS)

Rinktis farmacijos studijas Lina apsisprendė mokydamasi vidurinėje mokykloje ir niekada dėl tokio savo sprendimo nesigailėjo. Ji įsitikinusi, kad į vaistininko kelią nukreipė prigimtinės savybės – užuojauta, empatija, noras padėti.

Linos darbo stažas vaistinėje – 28 metai, o „Ramunėlės“ vaistinių tinkle Lina dirba jau 20 metų. Ilgametis darbas vaistinėje išmokė savarankiškumo ir tolerancijos, bendravimo su įvairaus išsilavinimo, amžiaus ir socialinės padėties žmonėmis.

Pusė Linos aptarnaujamų pacientų yra nuolatiniai, daugelį jų Lina pažįsta šeimomis, žino šeimos narių sveikatos sutrikimus, ligas, kuriomis serga, vaistus, kuriuos vartoja.

Lina džiaugiasi, kad gali žmonėms padėti, kad jos darbas teikia naudą.

Konsultuodama pacientą Lina visada išsiaiškina jo kreipimosi į vaistinę priežastį, amžių, sveikatos sutrikimo trukmę, ir tik visą šią informaciją įvertinusi ieško geriausio sprendimo, pasiūlo tinkamiausią pagalbą.

 

Citata: „Siūlyčiau gerinti farmacinės paslaugos kokybę didinant specialistų skaičių vaistinėje, kad būtų galima skirti daugiau laiko konsultacijoms. Labai naudingi būtų ir konkretūs mokymai.“

 

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2019 Nr. 8

Nuotraukų galerija

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.