Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido periodinį sveikatos statistikos leidinį „Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla 2019 m. (išankstiniai duomenys)”. Jame pateikiami pagrindiniai išankstiniai praėjusių metų Lietuvos gyventojų sveikatos ir svesiatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliai.

Pirmieji „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimai

2020-04-06

Prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja

 

2020 m. vasario mėn. vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ iniciavo „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimus, kuriuose dalyvavo Lietuvos piliečiai, farmacijos bendruomenės atstovai. Pirmieji  „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimai, skirti paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiais metais Lietuvos Respublikos Seimas pirmą kartą atkreipė dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos sritį, tai yra vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui, 2020-uosius paskelbdamas vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo bei tradicinės medicinos puoselėtojos ir vaistinių augalų žinovės habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais. Kitas svarbus įvykis  2020 m. sausio 14 d. LR Seimas patvirtino Papildomosios ir  alternatyviosios sveikatos priežiūros (PASP) įstatymą, kuris be kitų sričių apima fitoterafiją, aromoterapiją, kurortologiją, kur tyrimo objektas yra vaistiniai augalai.

„Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimų tikslas – supažindinti visuomenę su vaistinių augalų ir jų preparatų gydomosiomis savybėmis, bet ir kontraindikacijomis ir nepageidaujamais poveikiais. Prieš pradedant gydymo kursą, rekomenduoja pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Šie licencijuoti medicinos srities specialistai aktyviai teikia profesionalią informaciją apie:

  • vaistinės augalinės žaliavos ir iš jos pagamintų augalinių preparatų savybes,
  • biologiškai veikliųjų junginių gydomąjį poveikį organizmui,
  • sąveiką su kitais vaistais (tai aktualu, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis),
  • išaiškina  dozavimą, vartojimo laiką ir būdus bei įspėja dėl savigydos pavojaus žmogaus sveikatai, kartai net gyvybei.

„Lietuviškiausią vaistažolę“ rinko vaistinių augalų ekspertų komisija, sudaryta iš šalies universitetų ir farmacijos kompanijų mokslininkų bei specialistų: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto prof. Nijolės Savickienės (Komisijos pirmininkė), LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius doc. Tauro Antano Meko ir ekskursijų vadovės, muziejininkės-istorikės, vaistininkės Zenonos Šimaitienės, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėjos prof. Onos Ragažinskienės, vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ valdybos pirmininkės Ingridos Damulienės ir vaistininkės Kristinos Staivės.

Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimams buvo pasiūlyta 40 vaistinių augalų: paprastoji kiaulpienė, dirvinis asiūklis, paprastoji žemuogė, didžioji ugniažolė, dygliuotasis šaltalankis, vaistinė medetka ir kt.

Komisijos nariai įvertino ir patvirtino Lietuvos piliečių balsus, atskiros apklausos farmacijos bendruomenės atstovams gautus rezultatus, atsižvelgdami į vertinimo kriterijus:

  • Pirmasis kriterijus – Lietuvoje paplitę ir auginami, visuomenei gerai žinomi ir dažnai vartojami perspektyvūs vaistiniai augalai.
  • Antras svarbus kriterijus – kokybiška, saugi ir veiksminga vaistinė augalinė žaliava bei iš jos pagaminti preparatai ir jų poveikis žmogaus organizmui, pagrįstas moksliniais tyrimais.

Į finalą patekę penki vaistiniai augalai: vaistinė ramunė, kartusis kietis, mažalapė liepa, didžioji dilgėlė ir paprastoji jonažolė yra naudingi žmogaus imuninio budrumo skatinimui ir šiuo koronaviruso COVID-19 plitimo bei visuomenės lėtinio streso laikotarpiu.

„Lietuviškiausia vaistažole“ pripažinta vaistinė ramunė.

Rinkimuose balsų dauguma išrinkta nugalėtoja – vaistinė ramunė (Matricaria chamomilla L.). Vaistinė augalinė žaliava – ramunių žiedai (Flos Chamomillae) žinomi nuo antikos laikų ir vartoti gydymo tikslams. Šią vaistinę augalinę žaliavą vartojo Hipokratas, Avicena ir iki šiol ji vartojama gydomo tikslais. Ramunių žiedai įtraukti į Pasaulio sveikatos organizacijos monografiją, įvairių šalių farmakopėjas ir mokslinius straipsnius. Ši žaliava vartojama ir į vidų, ir išoriškai mokslinėje ir tradicinėje medicinoje, homeopatijoje, odontologijoje, kosmetologijoje, o pastaruoju metu – individualizuotoje medicinoje. Vaistinė ramunė reguliuoja psichologinę savijautą, hormonų veiklą, mažina įtampą, lengvina virškinimo sutrikimus, atpalaiduoja spazmus. Cheminės sudėties tyrimų pagrindu nustatyti biologiškai veiklieji junginiai: fenoliniai (flavonoidai ir jų gliukozidai (apigeninas, kvercetinas, patuletinas, liuteolinas) ir eterinis aliejus (0,4–1,5 proc.), kurio komponentas chamazulenas (1–15 proc.) nudažo ryškiai mėlyna spalva. Jie turi antioksidacinį ir antimikrobinį poveikį. Tyrimai su gyvūnais įrodė stiprų uždegimą slopinantį, tam tikrą antimutageninį ir cholesterolio kiekį mažinantį poveikį bei antispazminį ir anksiolitinį poveikį. Iki šiol trūksta klinikinių tyrimų duomenų. Atkreipiamas dėmesys į kontraindikacijas: vaistinės ramunės negali vartoti asmenys, alergiški astrinių (Asteraceae) šeimos augalams.

 „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimai yra reikšmingas įvykis Lietuvos vaistažolininkystės ir vaistininkystės vystymosi istorijoje bei perspektyvai.

Foto iš vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ archyvo.

 

Nuotraukų galerija

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.