Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė – apie rastą ankstesnės valdžios „palikimą“, naujus iššūkius ir artimiausius pokyčius, kurių sulauks šalies farmacininkai…

2017-05-03

Nuo praėjusio rudens prie valstybės vairo stojusi nauja valdžia raitojasi rankoves. Kaip vienos opiausių šiandien įvardijamos problemos, su kuriomis susiduriama sveikatos apsaugos bei farmacijos sektoriuose. Būtent šių problemų sprendimui dabar didžiausią dėmesį skiria tiek naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė, tiek Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai. Apie rastą „palikimą“, naujus iššūkius ir artimiausius pokyčius, kurių sulauks šalies farmacininkai, kalbamės su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Agne Širinskiene.

 

Gerbiama Agne Širinskiene, pirmiausia papasakokite, kokį ankstesnės valdžios „palikimą“ radote, tapusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke ir išsamiau susipažinusi su situacija sveikatos apsaugos bei farmacijos sektoriuose?

Pirmas dalykas, kuris labai krito į akis (tą parodė ir Valstybės kontrolės ataskaitos, kurias mes gavome po rinkimų tapę Seimo nariais) – tai lėšų, kurios skiriamos sveikatos apsaugai, panaudojimas. Kaip ir buvo savo išvadose pabrėžusi Valstybės kontrolė, paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos toli gražu ne visada buvo naudojamos racionaliai. Pasitaikė atvejų, kai aiškiai trūko lėšų panaudojimo teisinio pagrindo. Nieko nelaukę, ėmėmės šią problemą spręsti ir pirmiausia pradėjome nuo inovatyviųjų vaistų. Tiksliau, nuo lėšų, kurios PSDF biudžete buvo numatytos būtent inovatyviems vaistams. Anksčiau inovatyviems vaistams skirtos lėšos PSDF biudžete buvo pateikiamos atskira eilute, tačiau neegzistavo sąvoka, kas yra inovatyvusis vaistas. Kitaip sakant, toji sąvoka buvo labai plati, apibrėžta poįstatyminiu reguliavimu, ko nebuvo galima daryti. Kriterijų – kokie vaistai galėtų patekti į tą eilutę, kad būtų kompensuojami, – trūko. Dabar ta eilutė sugrąžinta į bendrą PSDF biudžetą, ir tik jei Sveikatos apsaugos ministerija nuspręs, kad galbūt reikia ją išskirti (to mes jau esame užklausę), tada reikės įvardyti ir visus reikalingus apibrėžimus. Taip skrupulingai viską aiškinamės dėl to, kad kompensuojamųjų inovatyvių vaistų vartojimas turi būti labai skaidrus, atitinkantis nustatytus kriterijus.

Kitas dalykas, kuris labai nemaloniai nustebino, išsamiau susipažinus su iki mūsų vykdyta sveikatos apsaugos politika, – Europos Sąjungos lėšų panaudojimas. Sprendžiant iš to, kaip ministerijos naudojo, kaip skirstė Europos Sąjungos fondų lėšas, galima liūdnai konstatuoti, kad Sveikatos apsaugos ministerija šiuo atžvilgiu nuo kitų ministerijų ženkliai atsiliko. Pagal vienus mane pasiekusius statistinius šaltinius, Sveikatos apsaugos ministerija tesugebėjo projektais padengti vos 16 procentų visų Europos Sąjungos lėšų, kurias reikėtų įsisavinti (ar infrastruktūrai gerinti, ar naujai medicinos įrangai įsigyti, ar kitoms reikmėms). Beje, kitos analogišką informaciją pateikiančios lentelės, kurias gavau, rodo dar mažesnį Sveikatos apsaugos ministerijos įsisavintų europinių lėšų procentą! Ką tokie menki skaičiai rodo, dėl ko verčia nerimauti? Problema ta, kad Europos Sąjungos skirtų lėšų panaudojimo terminas yra 2020-ieji metai, vadinasi, jei šios lėšos iki numatyto laiko nebus įsisavintos, kad ir kaip apmaudu, teks jas grąžinti. O tai jau būtų didžiulė skriauda valstybei. Taigi aišku viena, kad europinius pinigus per likusį kelerių metų laikotarpį reikia būtinai panaudoti. Nėra ką slėpti – situacija ministerijoje šiuo atžvilgiu yra kritinė, nes, kaip jau žinoma, iki šiol nėra pradėta rengti dalis Europos Sąjungos lėšų panaudojimo projektų, neparengtos finansavimo programos. Tokie dalykai negali nestebinti, juolab kad anksčiau buvo nuolat dejuojama, kad labai trūksta lėšų sveikatos apsaugos sistemai, programų vystymui, naujos medicinos aparatūros įsigijimui ir t. t. O, pasirodo, būtent šias spragas galėję užpildyti europiniai fondai yra beveik nepaliesti!

 

Kas tai turėjo padaryti, bet nepadarė?

Tai yra prastas ankstesnių Sveikatos apsaugos ministerijos vadovų, ankstesnių vyriausybių „palikimas“. Kaip man teko aiškintis formaliuose ir neformaliuose pokalbiuose su ministerijos tarnautojais ar kitų įstaigų atstovais, galima manyti, kad tam nemenkos (aišku, neigiamos) įtakos turėjo, didele dalimi prie to prisidėjo buvusi dažna sveikatos apsaugos ministrų kaita. Mat kiekvienas naujai atėjęs ministras turėjo savo viziją, savus interesus, todėl kai kurie projektai metų metus būdavo perrašinėjami iš naujo. Štai ir rezultatas.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.