Siūlymai ir rekomendacijos, kad vaistų kainos mažėtų. Ar pavyks tai pasiekti?

2017-05-04

Virginija Grigaliūnienė

 

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (KT) dar pernai gruodį baigė tyrimą ir konstatavo, jog vaistų kainas sumažinti įmanoma, tik reikia tam tikrų korekcijų. KT teigimu, iki šiol vaistų kompensavimas nėra, nors turėtų būti paremtas ekonomine poveikio rinkai analize. Tai esą viena iš priežasčių, kodėl vaistų kainos mūsų šalyje yra didesnės. O tai reiškia, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos naudojamos neefektyviai.

 

Pastangų daug. O rezultatai?

 

Dar gruodžio viduryje sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga Seimo Sveikatos reikalų komitete pristatė Vyriausybės programą. Tada jis pabrėžė, jog ypač didelis dėmesys bus skiriamas tam, kad vaistų kainos mažėtų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Valstybine ligonių kasa jau apie pusę metų visuomenę intensyviai ragina vaistus vartoti racionaliai – rinktis tos pačios grupės pigesnius vaistinius preparatus.

Kiek anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija atliko tyrimą, kuris patvirtino, jog generinių vaistų kainos Lietuvoje yra beveik 80 proc. mažesnės nei kitose Europos šalyse. Beje, buvo ir daugiau tyrimų. Pavyzdžiui, Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje Sveikatos reikalų komiteto „Local American Working Group“ užsakymu atliktas tyrimas parodė visai kitokią situaciją nei SAM tyrimas.

Ministras prof. A. Veryga tada neslėpė nuostabos, kad tyrimai – skirtingi. Anot jo, paprastai vaistų kompanijos, kurios sukuria vaistą, pardavinėja jį tik iki patento pabaigos – kai prasideda masinė generinių vaistų gamyba, jos dažniausiai pasitraukia. Tai, kad etinių vaistų gamintojams net ir pasibaigus patentui Lietuvoje apsimoka šiuos vaistus toliau gaminti ir pardavinėti, esą daug pasako apie generinių vaistų kainas Lietuvoje.

 

Gal kainas per daug reguliuoja?


Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba ne kartą Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė rekomendacijas, kokių pokyčių reikėtų, norint, kad vaistų kainos Lietuvoje sumažėtų. Negana to, viešumoje pasirodė tvirtinimų, esą vaistų kainų reguliavimas riboja pigesnių vaistų patekimą į rinką!

Kompensuojamųjų vaistų kainos, anot sveikatos apsaugos ministro, yra valstybės reguliavimo klausimas, o Lietuva esą tikrai turi nemažai galimybių sumažinti generinių vaistų kainas, sutaupytas lėšas perskirstant taip, kad būtų didesnis inovatyvių vaistų prieinamumas. Kaip parodė Konkurencijos tarybos tyrimas, kompensuojamųjų vaistų rinkos reguliavimas yra neveiksmingas, nes riboja analogiško poveikio, bet pigesnių vaistų patekimą į rinką. Negana to, rinkoje esančių vaistų konkurencija esą yra silpna, nes teisinis reguliavimas sudaro palankias sąlygas kompensuojamųjų vaistų kainyne, taigi kartu ir rinkoje išlikti gamintojams su kelis kartus aukštesnėmis kainomis nei konkurentų. Dar viena problema esą yra ta, kad PSDF biudžeto lėšomis dengiamos „bazinės“ kainos apskaičiuojamos pagal vaistų gamintojų viešai deklaruojamas, o ne faktines kainas. Toks kainų skaičiavimo būdas gamintojams sudaro sąlygas manipuliuoti kompensuojamųjų vaistų sistema, išlaikant aukštesnes deklaruojamas vaistų kainas.

Konkurencijos taryba taip pat nustatė, kad valstybės reguliavimas, taikomas kompensuojamiesiems vaistams, privalo būti paremtas ekonomine poveikio rinkai analize, bet to, deja, iki šiol nėra. Esą labai tikėtina, kad būtent dėl ydingo kompensuojamųjų vaistų reguliavimo jų kainos yra didesnės, įvairovė – mažesnė, todėl galima teigti, kad PSDF biudžeto lėšos naudojamos neefektyviai.

Kaip pastebėjo sveikatos apsaugos ministras, didelė bėda yra ir pacientų poreikiai.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.