Keli štrichai apie katinų muziejaus įkūrėją...

2018-01-23

 Liudvikas Rulinskas

 

Vanda Jurevičiūtė gimė 1923 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apskrityje Šapnagių kaime, 7 km nuo Šiaulių vaistininko Stasio Jurevičiaus ir Jadvygos Lastauskaitės-Jurevičienės šeimoje. Tėvas Stasys Jurevičius – provizorius, mokytojas, dirbo Maskvos vaistinėje, Jaltoje ir Šiauliuose, įsteigė chemijos bakteriologijos laboratoriją, mokytojavo Šiaulių berniukų gimnazijoje, pavadavo Šiaulių farmacijos laboratorijos vedėją atostogų metu. 1935 m. išleido pirmąjį chemijos vadovėlį mokykloms „Organinė chemija“. Motina Jadvyga Lastauskaitė-Jurevičienė buvo namų šeimininkė. Šeimoje užaugo 4 vaikai: 2 dukros ir 2 sūnūs. Dukra Aldona tapo gydytoja, sūnūs Vytautas ir Algirdas – diplomuoti inžinieriai statybininkai, o dukra Vanda pasekė tėvo pėdomis ir, 1958 m. baigusi farmacijos institutą Maskvoje, tapo provizore.

 

Mokslas, darbinė veikla

Vanda Jurevičiūtė 1941 metais baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją ir tais pačiais metais pradėjo dirbti Šiaulių miesto vaistinėje (314-oje) mokine. Išdirbusi 3 metus, 1944 m. išklausė Kauno Vytauto Didžiojo universitete provizoriaus padėjėjo kursus ir išlaikė egzaminus, gaudama provizoriaus padėjėjos pažymėjimą. Po egzaminų dirbo 314-oje vaistinėje receptare. 1951 m. eksternu baigė Kauno felčerių ir akušerių mokyklos Farmacijos skyrių ir gavo provizoriaus padėjėjos diplomą. 1958 m. baigė Maskvos farmacijos institutą ir įgijo provizoriaus diplomą.

Iki 1945 metų dirbo 314-oje vaistinėje receptare, nuo 1945 m. iki 1948 m. – Šiaulių vaistų sandėlyje pirmojo skyriaus vedėja.

1948–1950 m. – Vyriausiosios farmacijos valdybos Šiaulių skyriaus farmacijos inspektorė. 1950 m. Šiaulių farmacijos skyrių perreorganizavus į Vyriausiosios farmacijos valdybos Šiaulių srities skyrių, ji paskirta prekybos skyriaus vedėja, o nuo 1951 iki 1959 m. vasario 1 d. dirbo Vyriausiosios farmacijos valdybos Šiaulių skyriaus valdytojo pavaduotoja. Po skyriaus reorganizavimo nuo 1959 iki 1989 m. sausio 1 d. – Vyriausiosios farmacijos valdybos Šiaulių tarprajoninės kontoros valdytoja.

 

Vyriausiosios farmacijos valdybos Šiaulių tarprajoninės kontoros vadovė

Vanda Kavaliauskienė farmacinį darbą pradėjo dirbti sunkiais pokario metais. 80 proc. Šiaulių miesto buvo sugriauta. Tik praėjus frontui ji atėjo dirbti į 314-ąją vaistinę, kuri tik viena mieste buvo likusi nesugriauta. Farmacininkai vaistus išduodavo žmonėms be pinigų, nes dar niekas jų neturėjo. Rinko vaistus iš sugriautų vaistinių. Daug vaistinių buvo sugriauta arba sudeginta. Vyko atstatomasis darbas. Farmacininkai dalyvavo miesto tvarkymo darbuose, niekas neskaičiavo valandų. Gyvenimas po truputį gerėjo.

Vandai Kavaliauskienei vadovaujant Šiaulių zonoje buvo 90 vaistinių, 303 vaistinių punktai, kontrolinė analitinė laboratorija ir Neūkiskaitinis darbų vykdytojo baras. Įsteigtos naujos vaistinės: 4 Šiaulių mieste, 3 Panevėžyje, po 1 Naujojoje Akmenėje, Lioliuose, Ventoje, Gataučiuose, Rėkyvos gyvenvietėje. Perkeltos į naujas patalpas beveik visos rajonų vaistinės: Biržų, Kupiškio, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Rokiškio, Kelmės, Akmenės, Pasvalio bei daugelis vaistinių miestų bei kaimo vietovėse: Meškuičių, Gruzdžių, Padubysio, Kuršėnų, Šaukėnų, Žagarės, Kriukų, Linkuvos, Lygumų, Baisogalos, Šiaulėnų, Židikų, Laižuvos, Sedos, Papilės, Viekšnių, Raguvos, Naujamiesčio, Pumpėnų, Krinčino, Saločių, Nemunėlio Radviliškio, Papilio, Kamajų, Panemunėlio, Pandėlio, Subačiaus ir kitos vaistinės.

Naujai įsteigtos bei perkeltos į naujas patalpas vaistinės įrengtos pagal naujausius reikalavimus, jų gražus interjeras, aprūpintos naujais baldais, įrengimais, sudarytos geros sąlygos darbuotojams.

V. Kavaliauskienė daug dėmesio skyrė gyventojų bei gydymo įstaigų aprūpinimui vaistais, tobulino informacinį darbą, steigė informacijos kabinetus vaistinėse. Glaudžiai bendravo su gydymo įstaigomis, organizavo gydytojų ir farmacininkų konferencijas. Pagrindinis farmacininkų uždavinys ir tikslas buvo kuo geriau gyventojus aprūpinti medikamentais.

Mylėti žmogų ir savo specialybę – tai buvo svarbiausias jai uždavinys, kurio siekė ir kurį diegė auklėdama jaunuosius specialistus, atvykusius dirbti į Šiaulių krašto vaistines. Didžiavosi ir džiaugėsi savo kolektyvu, nes gerai suprato, kad tik nuoširdus, bendras darbas leis pagerinti farmacinę veiklą, o kartu pagelbėti sergančiajam. Ji mokėjo džiaugtis pasiekimais, patarti, padėti ir užjausti kiekvieną į ją besikreipiantį.

1971 m. ir 1981 m. V. Kavaliauskienė dalyvavo tobulinimo kursuose Maskvoje. Jai 1966 m. buvo suteikta pirmoji, o 1972 m. aukščiausia provizorės – farmacinio darbo organizatorės kvalifikacinė kategorija. 1955 m. apdovanota ir Sveikatos apsaugos žymūno ženklu. 1994 m. suteiktas Sveikatos apsaugos darbuotojo garbės vardas, 1981 m. – Respublikos nusipelniusios provizorės garbės vardas, apdovanota garbės raštais ir padėkomis.

Provizorė V. Kavaliauskienė aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. 1952–1987 m. buvo renkama Šiaulių miesto deputate, sveikatos apsaugos nuolatinės komisijos sekretore. 1957–1971 m. buvo renkama miesto teismo tarėja, vieną kadenciją – Aukščiausiojo Teismo tarėja. Ji aktyviai dalyvavo Šiaulių miesto moterų tarybos darbe, buvo „Žinijos“ draugijos medicinos mokslo skleidimo sekcijos narė, Knygų bičiulių draugijos narė, Farmacininkų mokslo draugijos narė, puoselėjo kraštotyrinį judėjimą ir už tai buvo apdovanota Mikelio prizu.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 6

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.