„Farmacija yra itin jautri sritis, todėl įgyvendinant pokyčius labai svarbu, kad vyktų dialogas...“

2018-03-05

Prasidėjo antri metai, kai naujoji šalies valdžia įgyvendina numatytą veiklos programą. Daug naujovių jau įdiegta, daug jų laukia ateityje ir sveikatos politikoje, konkrečiai – farmacijos srityje. „Farmacijos ir laiko“ žurnalistė Virginija Grigaliūnienė apie tai kalbasi su sveikatos apsaugos ministru profesoriumi Aurelijumi Veryga.

 

Gerbiamas ministre, kaip vertinate šiandienę situaciją farmacijos sferoje – ar jau galėtumėte patvirtinti, kad 2017 metams baigiantis kilęs didelis triukšmas dėl vaistų politikos pokyčių pamažu nurimo, galiojanti tvarka nusistovėjo ir visi uoliai dirba toliau?

Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio įsigaliojus naujovei vaistinėse – kontroliniams pirkimams, visuomenėje iš tiesų kilo tam tikras sąmyšis. Pacientai jautėsi sutrikę ir viešai tvirtino, kad anksčiau tuos pačius vaistus pirkdavo be recepto, o farmacijos specialistai, bijodami sankcijų, be išimčių ėmė laikytis galiojančių taisyklių. Deja, pasitaikė ir klaidų, kai vaistininkai paprašė recepto nereceptiniam vaistui, ir t. t.

Šiuo metu paklausimų dėl receptinių vaistų pardavimo jau nebegauname: pacientai, kurie sakosi anksčiau galėdavę įsigyti receptinius vaistus be recepto, gali pirkti vaistininkų siūlomas alternatyvas – tos pačios grupės medikamentus, kuriuos galima įsigyti be recepto. Taip pat yra išimtys, kokiais atvejais receptinius vaistus galima parduoti be recepto, ir vaistinėje su pacientu tokia galimybė apsvarstoma.

Priminsiu, kad receptinių vaistinių preparatų, kurie atitinka nustatytas sąlygas, be recepto leidžiama parduoti vieną kartą prieš tai, kai sveikatos priežiūros specialistas juos paskirs pakartotinai. Tokiu atveju galima parduoti paciento pageidaujamą vaistų kiekį, bet ne ilgesniam kaip 30 dienų gydymo laikotarpiui. Tačiau farmacijos specialistas, prieš parduodamas paciento pageidaujamus receptinius vaistus be recepto, turi įvertinti, ar tikrai pacientui šis vaistas yra būtinas ir (ar) nesukels realaus pavojaus jo gyvybei, nepakenks jo sveikatai. Jeigu farmacijos specialistui kyla abejonių dėl šių receptinių vaistų būtinumo arba farmacininkas įtaria, kad tolesnis šių preparatų vartojimas gali sukelti realų pavojų paciento gyvybei ar pakenkti jo sveikatai, nors išimtis leidžia pacientui jų įsigyti be recepto dar prieš tai, kai gydytojas paskirs juos pakartotinai, farmacininkas šių vaistų pacientui turi neparduoti, pacientą nukreipiant pas jį gydantį gydytoją.

Norėtųsi pabrėžti, kad vaistinė yra sveikatinimo įstaiga, todėl labai svarbu, kad joje pacientas laiku gautų tinkamą vaistą ir galėtų jį rinktis, atsižvelgdamas į kainą. O sugriežtinti kontrolę buvo nuspręsta dėl to, kad būtų galima stebėti ir užtikrinti, jog vaistai pacientams būtų parduodami laikantis nustatytų reikalavimų, taip pat kad pacientas galėtų rinktis pigesnius vaistus.

Vienas iš svarbesnių praėjusiais metais įvykusių pokyčių, susijusių su vaistų kompensavimu, buvo reikalavimų trijų ir daugiau gamintojų gaminamų vaistų kainoms sugriežtinimas. Iki 2017 metų liepos galiojo tvarka, kai vaistas galėjo būti iki 40 procentų brangesnis nei analogiški to paties bendrinio pavadinimo vaistai, o nuo 2017 metų liepos šis skirtumas sumažintas iki 10 procentų. Tai privertė gamintojus mažinti vaistų kainas ir pacientų priemokas už juos. Kai kurie brangiausi vaistai nebuvo įrašyti į kainyną, tačiau svarbu tai, kad populiariausi vaistai, kurių kompensuojamųjų receptų išrašoma daugiausia, nebuvo išbraukti iš Kainyno, todėl pacientai ir toliau galėjo juos vartoti, o priemokos jiems tapo ženkliai mažesnės. Šios priemonės leido sumažinti paciento priemoką už receptą vidutiniškai vienu euru, o apskritai priemokos už kompensuojamuosius vaistus sumažėjo net penktadaliu!

 

Su kokiais visuomenės, politikų (oponentų) ir farmacijos specialistų, vaistinių tinklų, visuomeninių organizacijų, atstovaujančių vaistininkams, pastebėjimais bei kritika vis dėlto sutinkate?

Pastaruoju metu daug diskusijų kilo dėl leidimo mažmeninėse prekybos įmonėse (išskyrus vaistines) parduoti gyventojams nereceptinius vaistus, kurie įrašyti į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamą sąrašą. Sveikatos apsaugos ministerija pritaria farmacijos specialistų ir vaistinių atstovų nuomonei, kad vaistai yra ypatinga prekė, kurios neteisingas vartojimas gali pakenkti gyventojo sveikatai.

Atsižvelgiant į tai, kad gyventojai dažniausiai neturi reikiamų žinių, kad galėtų įvertinti vieno ar kito vaistinio preparato tinkamumą negalavimui gydyti, taip pat gali neturėti pakankamai žinių, kaip tinkamai dozuoti ir vartoti savarankiškai įsigytus vaistus, įstatymo pakeitimo projekte, kuriuo siūloma įteisinti galimybę tam tikrus vaistus parduoti ne tik vaistinėse, šiai veiklai ministerija numatė tam tikrus reikalavimus. Pavyzdžiui, mažmeninės vaistinių preparatų prekybos įmonės veikla licencijuojama, gyventojams leidžiama parduoti tik į Vaistinių preparatų sąrašą įrašytus vaistus, draudžiama informuoti pirkėjus apie sumažintas parduodamų preparatų kainas. Be to, įstatymo projekte numatoma, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėje pirkėjui draudžiama teikti bet kokią informaciją (tiek farmacinę, tiek reklaminę) apie parduodamus vaistus, tačiau privaloma teikti su jų pardavimu ir saugiu vartojimu susijusią būtinąją informaciją – galutinę vaistų pardavimo kainą, taip pat informaciją, pažymėtą kaip „Nereceptiniai vaistai“, „Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį; jei jo nėra, informaciją ant išorinės pakuotės, ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai“ ir pan. Šia informacija siekiama užtikrinti, kad pacientas mažmeninėje vaistinių preparatų prekybos įmonėje įsigytų tik saugius, kokybiškus ir efektyvius vaistus ir vartotų juos racionaliai.

Noriu pabrėžti, kad farmacija yra itin jautri sritis, todėl įgyvendinant pokyčius labai svarbu, kad vyktų dialogas, būtų dirbama bendrai, visos suinteresuotos šalys laikytųsi viešumo, skaidrumo bei etikos principų. Vis dėlto, nors teisės aktai priimami bendradarbiaujant su specialistais ir asociacijomis, tai viena, tai kita pusė kartais būna nepatenkinta, nes suderinti skirtingų interesų grupių – originalių vaistų gamintojų, generinių vaistų gamintojų, vaistų platinimo įmonių, tinklinių ir pavienių vaistinių, sveikatos priežiūros specialistų, farmacijos specialistų, pacientų ir kitų – interesus nėra lengva.

Rengiant teisės aktus ir priimant sprendimus paprastai visiems gerai nebūna, nes požiūriai ir interesai yra nevienodi. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija visada yra paciento pusėje ir atstovauja jo interesams.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.