Kas metų metus „augino“ kainas vaistinėse? (Papildyta „Benu“ tinklo vadovės komentaru)

2018-06-07

Virginija Grigaliūnienė

 

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai gegužės pradžioje pasidžiaugė, esą pernai priimtos naujovės, skirtos mažinti vaistų kainoms, pasiteisino. Tai, anot jų, patvirtino SAM atlikta vaistų kainų analizė. Vis dėlto mūsų tyrimas (lyginome 2014-ųjų metų pabaigą, t. y. laikotarpį prieš euro įvedimą ir šių metų gegužės pradžioje galiojusias vaistų ir kitų vaistinės prekių kainas) rodo ką kita: kainos vis dėlto augo! Negana to, kainų pokyčiams gyventojams naudinga linkme neturėjo įtakos net tai, kad nuo 2018 metų sausio buvo ženkliai – nuo 21 proc. iki 5 proc. – sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams.

Pabandėme pasiaiškinti, kokia šiandien yra reali situacija – veikia sveikatos politikų priimtos priemonės, t. y. vaistai pinga, ar vis dėlto nėra viskas taip gerai, kaip atrodo žvelgiant iš Sveikatos apsaugos ministerijos varpinės...

 

Pokyčius pajuto tik vartojantieji kompensuojamuosius vaistus

Kaip pranešė SAM Ryšių su visuomene skyrius, lyginant 2017 metų ir 2018 metų pirmųjų ketvirčių vaistų kainas, matyti, kad vidutinė pacientų priemoka vienam receptui sumažėjo beveik 1 euru, o iš viso pacientai per pirmuosius tris šių metų mėnesius sumokėjo 2,7 mln. eurų mažiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.

Kartu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jei nebūtų įvesti griežtesni vaistų kainų reikalavimai, tikėtina, kad paciento priemokos būtų augusios apie 6 proc., nes panašus kainų augimas būdavo fiksuojamas visais ankstesniaisiais metais. Tuo tarpu įvedus „kainų lubas“, priemokas esą pavyko sumažinti net 18 proc.

„Kainų lubų“ reikalavimai, anot SAM atstovų, galioja tiems vaistams, kuriuos gamina trys ar daugiau gamintojų; šiems vaistams buvo įvestas reikalavimas sumažinti kainas iki tam tikros ribos.

„Nustatytą ribą viršijantys vaistai neįtraukiami į Kompensuojamųjų vaistų kainyną, – konstatuoja SAM atstovai, pabrėždami, jog nė vienos veikliosios medžiagos vaistai iš kainyno nebuvo išbraukti, o dauguma gamintojų jų kainas buvo priversti sumažinti.

Įtakos vaistų kainų mažėjimui esą turėjo ir Farmacijos įstatymo pakeitimas, kuriuo vadovaujantis vaistų kainos dabar yra perskaičiuojamos net keturis kartus per metus, o ne vieną kartą, kaip buvo anksčiau.

„Dėl dažnesnio kainų perskaičiavimo jau 2017 metais buvo sutaupyta apie 5 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, o 2018 metais – jau 8 mln. eurų, – akcentuoja SAM atstovai. – Šis ženklus PSDF lėšų sutaupymas leido pradėti kompensuoti naujus vaistus, kuriems iki tol ne vienerius metus vis pritrūkdavo lėšų“.

Sėkmingai įgyvendinus kainų mažinimo priemones, 2017 metais esą buvo pradėta kompensuoti 17 naujų vaistų – moterų ir vyrų nevaisingumui gydyti, miokardo infarktui, plaučių embolijai, prieširdžių virpėjimui, giliųjų venų trombozei, lėtiniam C hepatitui ir kitoms ligoms gydyti ir 6 naujas medicinos pagalbos priemones, skirtas epilepsijos priepuoliams mažinti, šlapimo nelaikymo problemoms spręsti.

Be to, 2018 metų pradžioje buvo priimti sprendimai kompensuoti 14 naujų vaistų proveržio skausmui sergant onkologinėmis ligomis mažinti, anafilaksiniam šokui malšinti, lėtinei limfocitinei leukemijai, Hodžkino limfomai, astmai, melanomai, kai nenustatyta BRAF teigiama mutacija, kiaušidžių ir (arba) kiaušintakių, plaučių ir krūties vėžiui ir kitoms ligoms gydyti.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 4

Kai šis straipsnis jau buvo parengtas, gavome ir „Benu vaistinių“ tinklo vadovės Rasos Marcinkevičienės komentarą dėl vaistų kainų pokyčių. Štai jis:

Rasa Marcinkevičienė, „BENU vaistinių“ tinklo vadovė Lietuvoje

Kaip žinoma, vaistų, tiek receptinių, tiek nereceptinių, kaina Lietuvoje yra griežtai reglamentuojama valstybės ir ji tik maža dalimi priklauso nuo vaistinių: didžiąją dalį sudaro gamintojo deklaruota kaina Lietuvai, kitą – valstybės reguliuojami antkainiai vaistų didmeninei ir mažmeninei prekybai bei PVM.

Kalbant apie antkainius, pavyzdžiui, kompensuojamiems vaistams, kurie įsigyjami pagal 3 formos receptą ir kurių pirkimo kaina yra 144,82 Eur ir didesnė, vaistinės gali taikyti ne didesnį nei 5,79 Eur antkainį (4 proc). Antkainių ribos yra nurodytos absoliučiai visiems Lietuvos Respublikoje parduodamiems vaistams ir negali būti viršijamos.

Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuva yra priskirtina šalių grupei, kuriose yra taikomas vienas didžiausių PVM nereceptiniams vaistiniams preparatams. Lyginant su kaimynine Lenkija, kur nereceptiniams vaistiniams preparatams galioja 8 proc. PVM, Lietuvoje jo dydis yra 21 proc., o tai jau savaime sudaro penktadalį nereceptinio vaistinio preparato kainos.

Po Sveikatos apsaugos ministerijos atliktų pakeitimų kompensuojamųjų vaistų kainynas keitėsi pastebimai. Kai kurių vaistų kainos pakilo, tačiau kai kurie vaistai atpigo net keletą kartų.

Nors vaistų kainų pokyčiai nuo vaistinių priklauso bene mažiausiai, ieškodami būdų klientams pasiūlyti vaistų pigiau, organizuojame akcijas ir taikome mažesnius nei valstybės nustatyti antkainiai. Kiekvieną mėnesį turime tam tikrų grupių vaistų, kuriems netaikome antkainių arba juos mažiname savo sąskaita. Atitinkamai lanksčiai elgiamės su maisto papildų ir kitų prekių, kurias galima įsigyti mūsų vaistinėse, kainodara. Visa tai atsispindi teminiuose pasiūlymuose, kuriais pasinaudojus atitinkamas prekes galima įsigyti gerokai mažesnėmis kainomis.


 

 

 

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.