Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio - balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys.

Vaistininkas – taip pat svarbus onkologinių ligonių patarėjas

2019-05-03

Žymus Didžiosios Britanijos mokslininkas onkologas Robertas Thomas (Robert J. Thomas) Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA kvietimu jau du kartus lankėsi Lietuvoje. Mokslininkas susitiko su Nacionalinio vėžio instituto bei Kauno klinikų vadovais ir aptarė aktualias onkologinių ligų gydymo problemas, su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru kalbėjo apie sveikos gyvensenos medicinos naudą, onkologinių ligų profilaktiką ir pacientų gyvenimo kokybę pasibaigus gydymui, Lietuvos Respublikos Seime skaitė pranešimą tarptautinėje konferencijoje „Kaip pagerinti komunikaciją tarp gydytojo ir paciento".

Nacionaliniame vėžio institute ir Kauno klinikose prof. R. Thomas skaitė paskaitas medicinos specialistams, vaistininkams ir pacientams apie mitybos ir aktyvaus judėjimo įtaką onkologinių ligų gydymui, apie vaistų nuo vėžio šalutinį poveikį ir pacientų galimybes pasirūpinti savo sveikata.

Prof. R. Thomas svečiavosi „Farmacija ir laikas“ redakcijoje ir maloniai sutiko atsakyti į keletą ir gydytojams, vaistininkams ir pacientams rūpimų klausimų.

 

Gerbiamas profesoriau, mūsų skaitytojams būtų įdomu sužinoti, ką veikiate Kembridže ir kokios pagrindinės Jūsų mokslinių tyrimų kryptys.

Esu gydytojas. Jau daugiau kaip 30 metų specializuojuosi gydyti krūties, prostatos ir žarnyno vėžį. Konsultuoju ir gydau onkologinius ligonius Kembridžo universitetinėse ligoninėse, dėstau klinikinę onkologiją Kembridžo universiteto studentams, be to, Bedfordšyro ir Koventrio universitetuose dėstau taikomuosius biologijos ir fizinių pratimų mokslus. Recenzuojamuose mokslo leidiniuose esu paskelbęs per 100 mokslinių darbų ir parengęs kelias dešimtis atsitiktinių imčių kontroliuojamųjų tyrimų, iš jų ir Jungtinės Karalystės nacionalinio vėžio tyrimų tinklo Pomi-T tyrimą, kuriuo pirmąkart pasaulyje įrodėme polifenolių gausaus maisto papildo, sudaryto iš visadalių produktų – ciberžolių, brokolių, granatų ir žaliosios arbatos ekstrakto – antivėžinį poveikį. Parengiau ir pirmąjį Didžiosios Britanijos istorijoje onkologinių ligonių reabilitacijos kursą fizinės mankštos specialistams, kuris buvo patvirtintas vyriausybės ir iki šiol plačiai taikomas visoje šalyje. Parašiau specialistams ir visuomenei skirtą knygą „Kaip gyventi susirgus vėžiu. Faktai“ (Lifestyle after Cancer - the Facts), kurią viena jūsų pacientų organizacija ketina išversti į lietuvių kalbą.

Jau kurį laiką mane, kaip mokslininką, vis labiau domina gyvenimo būdo ir mitybos įtaka onkologinių ligų gydymui ir pacientų sveikatai vėlesniais metais. Kembridžo universitete kartu su Bedfordo ir Koventrio universitetais esame įkūrę klinikinių tyrimų grupę, kuriai aš ir vadovauju. Onkologinių ligų gydymas ypač sudėtingas. Kadangi esu ir gydytojas, ir tyrėjas, labai gerai žinau, kad visi klasikiniai gydymo būdai (chemoterapija, švitinimas ar chirurginė operacija), be gerųjų savybių, turi ir juodąją pusę – dažnam pacientui sukelia sunkų šalutinį poveikį.

Mes siekiame nustatyti, kurios gyvenimo būdo strategijos yra veiksmingos ir gali pacientui padėti, ir kurios „neveikia“. Pirmiausia tokios informacijos reikia gydytojams, ypač tiems, kuriems patikėtas onkologinių ligonių stebėjimas, ir, žinoma, vaistininkams. Juk iš klinikų žmogui tiesus kelias pas šeimos ar kitos specialybės gydytoją, po to pas vaistininką, kurie gali būti puikūs savo srities žinovai, bet neturėti specialiųjų žinių, kaip padėti onkologiniam pacientui ir kaip pats žmogus galėtų sau padėt. Kas tada belieka pacientui – konsultuotis su sodo kaimynu, ieškoti patarimų internete ir galiausiai griebtis savigydos, kuri kartais gali net pakenkti.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 8-9

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.