ULAC praneša: per dešimt šių metų mėnesių pasaulyje užregistruoti 107 susirgimai poliomielitu ir tai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, virš penkių kartų daugiau susirgimų, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu – atitinkamai 107 ir 19 atvejų.

Apie papildomas paslaugas vaistinėse ir... kas farmacijos specialistams už jas mokėtų?

2019-11-12

Virginija Grigaliūnienė

 

Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad šalies vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai, kaip ir daugelio pasaulio šalių vaistinėse, klientams galėtų teikti daugiau ir įvairesnių farmacinių paslaugų, nes tai padėtų gyventojams racionaliau vartoti gydytojo paskirtus ar vaistininko rekomenduotus vaistus, įvertinti jų suderinamumą su kitais vartojamais vaistiniais preparatais, pagal vaistinėje atliktų tyrimų rezultatus spręsti apie paciento sveikatos būklę, jos pokyčius ir t. t.

Neabejojama, kad papildomos paslaugos, kurias žmonės galėtų gauti šalies vaistinėse, padėtų greičiau pasveikti susirgus, efektyviau valdyti lėtines ligas, vadinasi, gerėtų gyventojų sveikatos rodiklių statistika. Ir turbūt ne mažiau svarbu – būtų galima sutaupyti tiek valstybės (Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto), tiek pačių gyventojų lėšų.

Kitas greta keliamas klausimas – kas už tokias paslaugas vaistininkams mokėtų. Valstybė, tai yra ligonių kasos? O gal patys gyventojai sutiktų susimokėti?

 

Farmacinės rūpybos paslaugų nauda

 

Pastaraisiais metais itin plačiai aptarinėjama gydytojo, farmacijos specialisto ir paciento glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo svarba. Šiuos sveikatos priežiūros specialistų ir paciento tarpusavio santykius apibrėžia farmacinių paslaugų kokybės tobulinimo priemonė – farmacinė rūpyba. 

 

Farmacinė rūpyba apima papildomų farmacinių paslaugų teikimą, užtikrinantį kokybišką pacientų aptarnavimą, efektyvius sveikatos problemų sprendimus, gydymo plano sudarymą ir koregavimą, duomenų apie paciento sveikatos būklę rinkimą, geresnių farmakologinio gydymo rezultatų užtikrinimą ir t. t.

 

Vaistininko įtraukimas į komandinį darbą kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais rodo jo kompetencijos ir turimų žinių svarbą, gydant lėtines ligas. Vaistininkas, suteikdamas papildomas paslaugas, privalo remtis geros vaistinių praktikos (GVP) reikalavimais, kurių pagrindinis tikslas – racionalus vaistinių preparatų vartojimas, sveikos gyvensenos rekomendacijų bei išsamios informacijos apie vartojamus vaistus ir prevencines priemones teikimas.

 

Naujosios Lietuvos farmacijos įstatymo pataisos praplečia farmacijos specialisto turimas teises teikti papildomas farmacinės rūpybos paslaugas, tačiau trūksta šių reglamentuotų nuostatų praktinio įgyvendinimo ir taikymo priemonių, leidžiančių užtikrinti kokybiškų ir pacientui lengvai prieinamų papildomų paslaugų teikimą visuomenės vaistinėse. Taip pat būtina nustatyti šių paslaugų teikimo ir vaistininko profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarką.

 

Vienos iš populiariausių vaistinėse teikiamų papildomų paslaugų kaimyninėse šalyse – imunoprofilaktikos paslaugos. Lietuvoje apie tokias paslaugas kalbama dar tik būsimuoju laiku. Nors, tiesa, neabejojama, kad suaugusių asmenų profilaktinis skiepijimas vaistinėse padėtų suvaldyti užkrečiamąsias ligas, nes leistų žmonėms greičiau ir patogiau pasiskiepyti. Kaip žinia, gydymo įstaigose trūksta slaugytojų, reikia iš anksto registruotis tam, kad patektum pas gydytoją, o tai atima daug laiko. 

 

Vaistininkai laukia konkrečių atsakymų

 

Kaip „Farmacijai ir laikui“ teigė Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Dangutė Mikutienė, šiuo metu šalies vaistinėse nėra numatyta galimybė organizuoti suaugusiųjų profilaktinių skiepijimą bei atlikti biocheminius tyrimus, kas jau seniausiai vykdoma kitose Europos Sąjungos šalyse (18-oje ES šalių vaistinių nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, 17-oje – cholesterolio kiekis kraujyje, 13-oje šalių vaistinių atliekama vakcinacija (pavyzdžiui, Airija, Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija ir kt. (šaltinis – PGEU duomenų bazė 2015 m., International Pharmaceutical Federation. Global Report. 2016)).

Lietuvos vaistininkai, anot D. Mikutienės, tvirtina, kad jau pasiruošę pradėti skiepyti žmones vaistinėse, bet tokią idėją dar pavasarį iškėlusi Sveikatos apsaugos ministerija esą kažkodėl tyli. Nereaguoja nei į jų paklausimus, nei į raštus.

„Mums rūpi situacija dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių Lietuvoje. Norime padėti, plėsdami imunoprofilaktikos paslaugų prieinamumą Lietuvos gyventojams, – pabrėžė D. Mikutienė. – Kitose šalyse yra supaprastintos sąlygos vaistinėms, kad jos galėtų skiepyti, nes tai leidžia sutaupyti ir valstybės lėšų. Be to, mažėja eilės prie gydytojų kabinetų durų, kas šiuo metu mums irgi aktualu. O ir iš pirkėjų sulaukiame klausimų, ar būtų galima vaistinėje pasiskiepyti.“

Kaimyninės šalys, anot Lietuvos vaistinių asociacijos vadovės, supaprastino reikalavimus vaistinėms, o pas mus – biurokratiniai trikdžiai, perdėtos baimės, siekiama tik drausti, neleisti.

„Iniciatyvos žlugdomos ir viskas lieka kalbų lygmenyje“, – stebėjosi D. Mikutienė.

Nesulaukusi Sveikatos apsaugos ministerijos reakcijos, Lietuvos vaistinių asociacija neseniai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

„Kiek žinau, Sveikatos apsaugos ministerija jau sudarė darbo grupę. Ji iki rugsėjo pirmosios turėjo parengti imunoprofilaktikos paslaugų teikimo vaistinėse koncepciją. Vėliau žada parengti ir įstatymų, įteisinančių imunoprofilaktikos paslaugų teikimą vaistinėse, pakeitimų projektus. Tikimės, jog bus platesnės diskusijos dėl modelio, kad verslui nebūtų perteklinių reikalavimų, administracinės naštos,“ – kalbėjo Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė.

Jos turimomis žiniomis, pacientai teigiamai vertina imunoprofilaktikos paslaugų teikimo vaistinėse galimybę (jie įsitikinę, kad sutaupytų laiko, nereikėtų registruotis į polikliniką) bei pabrėžia, kad trūksta informacijos apie skiepus, todėl būtų reikalinga ir vaistininko konsultacija.

 

Vaistinės papildomų paslaugų analizė

 

Išsamią vaistinių papildomų paslaugų analizę atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto farmacijos studijų programos magistrantė Marija Ramanauskaitė, visą šios analizės procesą ir išvadas pateikusi savo magistriniame darbe.

Buvo įvertintas papildomų farmacinės rūpybos paslaugų teikimo poreikis ir tokių paslaugų nauda visuomenės vaistinėse.

Išanalizavus respondentų (Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų ir rajonų atstovų) atsakymus į anketos klausimus, buvo nustatytas papildomų paslaugų vaistinėse poreikis bei išsiaiškinta, kokiose visuomenės vaistinėse teikiamos papildomos farmacinės rūpybos paslaugos padėtų gyventojams efektyviau valdyti ligas.

Taip pat buvo įvertinta, su kokiomis vaistų vartojimo problemomis gyventojai susiduria dažniausiai, ir aiškintasi, ar papildomos paslaugos vaistinėse padėtų spręsti šias problemas.

Respondentų buvo klausiama, dėl kokių priežasčių jie dažniausiai lankosi vaistinėje. Paaiškėjo, kad dažniausiai į vaistinę žmonės eina įsigyti nereceptinių vaistų ir maisto papildų bei pasikonsultuoti dėl nesunkių negalavimų. Daugiau kaip trečdalis apklaustųjų nurodė, kad vaistinėje konsultuojasi dėl nepageidaujamo vaistų poveikio, vaisto indikacijų, galimos vartojamų vaistų tarpusavio sąveikos, vaistų dozavimo, stiprumo.

Iš apklausos rezultatų paaiškėjo, kad papildomomis vaistinės paslaugomis pasinaudojo tik apie ketvirtadalis respondentų. Galima manyti, kad taip yra dėl to, jog tokios paslaugos gyventojams nėra teikiamos nuolat ir, antra, jos vis dar sunkiai prieinamos.

Išanalizavus apklausos duomenis taip pat paaiškėjo, kad moterys dažniau nei vyrai konsultuojasi su vaistininku dėl vartojamų vaistų indikacijų, galimo jų šalutinio poveikio, vaistinių preparatų vartojimo, suderinamumo su kitais vartojamais vaistais ir kt.

Paaiškėjo, kad asmenys, sulaukę 60 metų ir daugiau, labiau linkę įsigydami receptinių vaistų pasikonsultuoti dėl tinkamo jų vartojimo, vaistų tarpusavio sąveikų, tuo tarpu jauni žmonės (18-25 metų) tokiais dalykais domisi kur kas mažiau.

Vertinant vaistinės klientų socialinę padėtį, dirbantieji mažiau nei kiti asmenys konsultuojasi dėl vartojamų vaistų indikacijų ir galimų šalutinių poveikių; bedarbiai rečiau įsigyja nereceptinių vaistų bei maisto papildų, tuo tarpu pensininkai dažniau nei kitų socialinės padėties grupių atstovai konsultuojasi su vaistininkais ir naudojasi visomis jų teikiamomis farmacinėmis paslaugomis.

Taip pat paaiškėjo, kad sergantieji lėtinėmis ligomis reikšmingai dažniau nei nesergantieji lėtinėmis ligomis vaistinėje įsigyja receptinių vaistų, konsultuojasi dėl lėtinių ligų gydymo, dėl tinkamo receptinių vaistų vartojimo, tikslaus dozavimo, indikacijų ir nepageidaujamo poveikio ar vaistų tarpusavio sąveikų.

Na, o palyginus rezultatus gyvenamosios vietos atžvilgiu, prieita prie išvados, kad miestelio gyventojai reikšmingai dažniau nei miesto gyventojai įsigyja receptinių vaistų, konsultuojasi dėl tinkamo jų vartojimo ir naudojasi vaistinėje teikiamomis papildomomis paslaugomis, tuo tarpu miesto gyventojai mažiau nei kitiems regionams atstovaujantys piliečiai konsultuojasi dėl lėtinių ligų gydymo.

Dauguma respondentų kaip aktualiausią papildomą paslaugą nurodė receptų pratęsimą, taip pat – cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje matavimus, vartojamų vaistų peržiūrą bei jų suderinamumo įvertinimą. Naudingos esą būtų ir vaistų pristatymo į namus, arterinės hipertenzijos valdymo bei telefarmacijos paslaugos. Tuo tarpu mažiau nei pusė respondentų išreiškė nuomonę, kad jiems būtų aktualios tokios paslaugos: informacija apie vakcinavimą keliaujant, cukrinio diabeto valdymas, sveikos mitybos plano sudarymas, astmos valdymas, kūno svorio matavimas, skiepijimas nuo sezoninių bei užkrečiamųjų ligų ir kt.

Mažiau nei pusė apklaustųjų kaip reikalingą paslaugą nurodė fizinio aktyvumo rekomendacijų teikimą, o kaip mažiausiai aktualią papildomą paslaugą įvardijo pagalbą metant rūkyti.

Apibendrinus apklausos rezultatus paaiškėjo, kad reikšmingai dažniau vaistininko teikiamomis farmacinėmis paslaugomis naudojasi vyresni nei 60 metų bei lėtinėmis ligomis sergantys asmenys. Taip pat galima daryti prielaidą, kad miestelio gyventojai labiau linkę kreiptis į farmacijos specialistą, kadangi vaistininkai yra lengviau prieinami.

 

Veiksniai, ribojantys papildomų farmacinės rūpybos paslaugų plėtrą visuomenės vaistinėse

 

Dauguma respondentų sutiko su teiginiu, kad visuomenės vaistinėse trūksta atskiros, individualiai konsultacijai skirtos patalpos ir konfidencialumo. Tai, jų nuomone, yra pagrindinė priežastis, ribojanti tokių paslaugų plėtrą vaistinėse. Kaip galimus veiksnius, neleidžiančius tinkamai teikti papildomas paslaugas, tyrimo dalyviai nurodė priemonių bei įrenginių trūkumą ir vaistininko užimtumą.

Dalis apklaustųjų išsakė savo nuomonę, kad paslaugų teikimą riboja finansavimo trūkumas ir nepakankamas farmacijos specialisto bendradarbiavimas su gydytoju.

Tuo tarpu pusė respondentų pritarė teiginiui, kad vaistininkui trūksta kompetencijos tinkamai suteikti papildomas farmacinės rūpybos paslaugas visuomenės vaistinėse. Taigi galima daryti prielaidą, kad tyrimo dalyviai taip galvoja todėl, jog vaistininkai visapusiškoms konsultacijoms neturi pakankamai laiko ir sąlygų.

 

Kas mokėtų už paslaugas?

 

Kas galėtų ar turėtų mokėti vaistininkams už suteikiamas papildomas paslaugas?

Įvertinus atsakymus, paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė respondentų sutiktų mokėti už šių paslaugų teikimą. Nemaža jų dalis už papildomas paslaugas vaistinėje sutiktų mokėti iki 5 eurų, kiti – nuo 5 iki 15 eurų, o  kai kurie – netgi daugiau kaip 15 eurų!

Analizuojant anketos atsakymus nustatyta, kad tyrimo dalyviai, kurių vidutinės šeimos mėnesio pajamos vienam žmogui siekia 400-800 Eur per mėnesį, reikšmingai labiau nei respondentai, kurių pajamos mažesnės nei 400 Eur per mėnesį, už papildomas farmacinės rūpybos paslaugas sutiktų mokėti 5-15 eurų.

 

ES vaistinėse – labiau išvystytos farmacinės rūpybos paslaugos

 

Išanalizavus visus atsakymus buvo prieita prie išvados, kad Lietuvoje papildomos farmacinės rūpybos paslaugos yra išvystytos prasčiau nei Europos Sąjungoje ir kitose pasaulio šalyse.

Kaip žinia, mūsų šalies visuomenės vaistinėse šiuo metu teikiama reglamentuota lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ir bronchine astma sergantiems pacientams skirta farmacinės rūpybos paslauga, o kitos papildomos paslaugos teikiamos tik epizodiškai. Tuo tarpu atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad papildomų farmacinės rūpybos paslaugų teikimas visuomenės vaistinėse būtų aktualus daugumai respondentų. Jų nuomone, tokios  paslaugos padėtų nustatyti ir spręsti su vaistų vartojimu susijusias problemas, kontroliuoti ligos eigą, užtikrinti visapusišką sveikatos priežiūrą.

Paaiškėjo, jog receptų pratęsimas, vartojamų vaistų peržiūra ir suderinamumo įvertinimas, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje matavimas bei vaistų pristatymas į namus efektyviam ligų valdymui turėtų reikšmingiausios įtakos.

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2019 m. Nr. 6

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.