Žmonių Lietuvoje mažėja, o vaistų suvartojimas - ne

2017-11-15

Pastaruoju metu viena aktualiausių temų viešojoje erdvėje – emigracija. Kalbant apie šalies populiacijos dydį, verta atkreipti dėmesį į vieną įdomų dalyką – žmonių Lietuvoje kasmet mažėja, tuo tarpu vaistų suvartojimas – ne. Kodėl?


Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) kasmet rengia išsamias vaistų suvartojimo ataskaitas. Taip pat kas keleri metai, bendradarbiaujant trijų Baltijos šalių vaistų agentūrų specialistams, yra atliekama išsami vaistų suvartojimo analizė Pabaltijo šalyse bei parengiamas specialus leidinys, kurio duomenys leidžia įvertinti vaistų vartojimo įpročius, pokyčius bei tendencijas būtent šitame regione.

Praėjusiais metais kaip tik buvo pateikta 2013-2015 m. vaistų suvartojimo Baltijos valstybėse statistika. Remiantis gautais duomenimis ir juos palyginus su ankstesnių trejų metų periodu (2010-2012), akivaizdu, kad vaistų suvartojimas išaugo visose trijose šalyse. Pavyzdžiui, jei tarkime 2011 m. Lietuvoje bendras vaistinių preparatų suvartojimas sudarė 874 DDD (DDD apskaičiuojama pagal specialią PSO patvirtintą metodologiją, kuri leidžia įvertinti, kiek asmenų iš 1000 kasdien vartojo vaisto nustatytą paros dozę), tai  2015 m. šis skaičius siekė jau 1047 DDD.  Lyginant su Latvija ir Estija, skaičiai atrodytų taip: Latvija 2011 m. – 786 DDD, o 2015 m. – jau 916 DDD. Estija: 2011 m. – 863 DDD, 2012 m. – jau 1066 DDD.

 

Senjorai serga daugiau

Žmonių, ne paslaptis, šalyje mažėja dėl emigracijos. Atrodytų, ir vaistų suvartojimas turėtų mažėti, bet skaičiai rodo ką kita. Priešingai, per paskutinius kelerius metus pastebimas netgi vaistų suvartojimo didėjimas. Kodėl? „Paanalizuokime, pasižiūrėkime, o kas gi išvažiuoja iš Lietuvos. Emigruoja daugiausia jaunimas, ta šalies gyventojų dalis, kuri serga mažai arba kol kas visai neserga. Lietuvoje lieka brandaus ir pagyvenusio amžiaus žmonės. O jie serga ir dažniausiai net keliomis ligomis iškart. Taigi, vaistų suvartojimo tendencijos dėl to ir yra tokios. Mūsų visuomenė, kad ir kaip tai būtų liūdna, išties labai sparčiai sensta“, - teigia VVKT vadovas Gintautas Barcys.

Kalbant apie populiacijos senėjimą, varta atkreipti dėmesį ir į tokį dalyką. Jau daugiau kaip 10 metų Lietuvos statistikos departamentas tiria vidutinę tikėtiną sveiko žmogaus gyvenimo trukmę. Jei vienu metu ji buvo padidėjusi, tai paskutiniuoju metu yra vėl linkusi mažėti. Tarkime, jei 2005 m. ką tik gimęs vyriškos lyties kūdikis, tikėtina sveikai, be ligų, būtų gyvenęs 51, 4 metų, 2010 m. – 57 metus, tai 2015m. – jau tik 54 metus. Moteriškos lyties kūdikiui 2005 m. buvo skiriama 54, 6 metų sveiko gyvenimo, 2010 m. - 62,3 metų, o 2015 m. – jau tik 58,8 metų. Ką šie skaičiai sako? Kad gyvename ilgiau, bet tas mūsų gyvenimas vis labiau ženklinamas įvairiausių ligų bei negalavimų.

 

Receptinių vaistų suvartojama daugiau

Remiantis VVKT atliktų tyrimų duomenimis, Lietuvoje suvartojama daugiau receptinių vaistų nei nereceptinių. Praėjusiais metais parduotų receptinių vaistų pakuočių skaičius siekė 65 proc. visų parduotų vaistų, nereceptinių – 35 proc. Toks pasiskirstymas natūralus, mat pagrindiniai vaistų vartotojai šalyje – vyresnio amžiaus žmonės. Jie serga įvairiomis sisteminėmis, lėtinėmis ir kitokiomis ligomis, kurių gydymą atidžiai stebi gydytojai, skiria specialius vaistus, koreguoja jų suvartojimo dozes ir pan. Natūralu, kad receptinių vaistų nuperkama ir suvartojama daugiau. Kalbant apie tai, kokių vaistų (kokioms ligoms gydyti) šalyje nuperkama daugiausiai, situacija analizuojant 2012- 2016 m. Lietuvoje būtų tokia: daugiausia yra suvartojama vaistų, skirtų gydyti širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Jų suvartojimo rodiklis minėtu laikotarpiu nežymiai augo, tačiau paskutinius kelerius metus išliko nepakitęs. Visą tą laiką augo ir nervų sistemą veikiančių vaistų suvartojimas. Nuo 2015-ųjų suvartojimas išaugo maždaug 1 proc. Žmonės taip pat daugiau skundžiasi ir raumenų bei skeleto sistemos ligomis, mat analizuotu 4 metų laikotarpiu jų suvartojimas taip pat didėjo. Daugiau suvartojama ir sistemiškai veikiančių priešinfekcinių vaistų (kitaip tariant, antibiotikų) – jų suvartojimas išaugo beveik 2,5 procento. Kalbant apie atskiras ligas, negalavimus, verta pažymėti tai, kad pastebimai padidėjo vaistų, skirtų diabetui gydyti, taip pat preparatų cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti suvartojimas.  Taigi, išvada gana paprasta ir galbūt nelabai džiuginanti. Lietuvos visuomenė vis labiau senėja, vis daugiau žmonių serga. Atsakymų, kodėl taip yra,  giliai kapstyti nereikia: valgome nekokybišką maistą, per mažai judame, nepakankamai ilsimės, per trumpai būname gryname ore, patiriame pernelyg daug streso darbe ir pan.

 


Aistė Tautvydienė


VVKT atstovė spaudai

 

© 2006 Visos teisės saugomos.