HI informacija: pernai šalyje mirė 38 281 žmogus – 1293 asmenimis mažiau nei 2018 m. Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės priežastys. 2019 m. jos sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 54,6 proc. mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 21 proc., o dėl išorinių priežasčių – 6,3 proc.

Naproksenas prieš COVID-19 – naujas klinikinis tyrimas

2020-07-30

Šiuo metu visas pasaulis kovoja su sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronaviruso 2 (SŪRS-CoV-2) protrūkiu. SŪRS-CoV-2 sukelia infekcinę ligą COVID-19, kuri neretai lemia pneumonijos išsivystymą [1]. Maždaug 10 proc. užsikrėtimo atvejų turi būti gydomi intensyviosios terapijos skyriuje ir gali baigtis mirtimi [2, 3]. Sveikatos specialistai ieško galimų COVID-19 gydymo būdų. Kol kas nustatytas kelių antivirusinių ir imuninę sistemą slopinančių vaistų tam tikras veiksmingumas gydant COVID-19 tiek in vitro, tiek bandymuose su gyvūnais, tiek ir keliuose klinikiniuose atvejuose [4].

 

COVID-19 infekcija sergantiems pacientams būdinga aktyvaus uždegimo būklė, didelis skirtingų citokinų kiekis: interleukinų (IL) IL-1 β, IL-1Rα, IL-2, IL-10, fibroblastų augimo faktoriaus (FGF), granuliocitų ir makrofagų kolonijas stimuliuojančio faktoriaus (GM-CSF), granuliocitų kolonijas stimuliuojančio faktoriaus (G-CSF), interferono-γ indukuojamo baltymo (IP10), makrofagų uždegiminio baltymo 1α (MIP1A), trombocitų pirmtakų augimo faktoriaus (PDGF), navikų nekrozės faktoriaus (TNF) ir kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus (VEGF). Pastebėta, kad sunkiai sergantiems intensyviosios terapijos skyriuje gydomiems pacientams buvo didelis IL-2, IL-10, G-CSF, IP10, MCP1, MIP1A, TNF-α ir IL-6 kiekis ir didelė feritino koncentracija serume. Įdomu tai, kad didesnis IL-6 kiekis koreliuoja su didesniu mirštamumu. Be to, esant sunkiai COVID-19 eigai sumažėja natūralių ląstelių žudikių (CD4+ ir CD8+ T limfocitų) skaičius ir IFNγ ekspresija CD4+ ląstelėse. IL-6, IL-10 ir TNFα kiekis atvirkščiai koreliuoja su limfocitų skaičiumi, tai rodo, kad citokinų audros sindromas gali slopinti adaptyvųjį imuninį atsaką į SŪRS-CoV-2 infekciją [5, 6].

Dauguma šių uždegiminėje reakcijoje dalyvaujančių citokinų yra pagrindiniai vaistų nuo reumato taikiniai, todėl manoma, kad šie vaistai gali būti naudingi ir gydant COVID-19 infekciją. Kiti vaistai, tokie kaip hidroksichlorokvinas ir chlorokvinas, manoma, kad gali turėti tiesioginį antivirusinį poveikį. Antivirusinis imunosupresantų poveikis žinomas jau seniai, jų poveikis COVID-19 sukėlėjui taip pat tiriamas [7].

Sunkiems COVID-19 infekcijos atvejams būdingas ūminis respiracinio distreso sindromas (ŪRDS) ir citokinų audros sindromas, todėl, kol nėra vakcinos, būtina rasti geriausią šių pacientų gydymo strategiją. Pagrindinė gydymo strategija remiasi ankstesne patirtimi, susijusia su tos pačios beta koronavirusų šeimos infekcijų gydymu. Tačiau nepaprastoji padėtis, su kuria šiuo metu susiduria mokslo bendruomenė ir visa žmonija, skatina ieškoti dar nepatvirtintų COVID-19 gydymo būdų.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra nereceptiniai preparatai, plačiai skiriami simptominiam skausmui, karščiavimui ir uždegimui gydyti. NVNU slopina prostaglandinų sintazę, dar žinomą kaip ciklooksigenazė (COX) 1 ir 2, ir taip sumažina prostaglandinų gamybą [8]. Naproksenas yra tiek COX-2, tiek ir gripo A viruso nukleoproteinų inhibitorius, todėl manoma, kad jis taip pat gali pasižymėti antivirusinėmis savybėmis ir gydant SŪRS-CoV-2 infekciją [9]. Neseniai atliktame klinikiniame tyrime įrodyta, kad skiriant naprokseną kartu su klaritromicinu ir oseltamiviru reikšmingai sumažėja pacientų, hospitalizuotų dėl H3N2 gripo viruso, skaičius [10]. Dėl paūmėjusio uždegiminio atsako sunkiai COVID-19 sergantiems pacientams reikalingi tinkami vaistai nuo uždegimo, skiriami kartu su antivirusine terapija. Derinant šiuos du vaistų poveikius galima sumažinti COVID-19 sukelto respiracinio distreso simptomus, sumažinti cirkuliuojančio viruso dalelių skaičių ir taip apriboti tolesnį viruso plitimą. Tačiau pacientams skiriant NVNU išlieka rizika, kad užslėpti simptomai lems vėlesnį ligos diagnozavimą, ilgesnę jos eigą ir komplikacijų – tiek susijusių su kvėpavimo, tiek su širdies ir kraujagyslių sistema – išsivystymą. NVNU, vartojami sergant kvėpavimo takų infekcijomis, yra susiję su padidėjusia insulto ir miokardo infarkto (MI) rizika. Vyresniojo amžiaus ir gretutinėmis ligomis, ypač hipertenzija, sergantiems COVID-19 pacientams yra didesnė hospitalizacijos dėl sunkios ligos rizika ir didesnis mirštamumas, todėl, prieš skiriant NVNU tokiems pacientams, turi būti labai gerai apsvarstytas naudos ir žalos santykis [11–14].

Šiuo metu Prancūzijoje vyksta III fazės klinikinis tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti nesteroidinio vaisto nuo uždegimo naprokseno poveikį pacientams, hospitalizuotiems dėl COVID-19, skiriant jį kartu su įprastu gydymu [15]. COVID-19 – tai beta koronavirusų šeimos virusas, turintis apvalkalą ir viengrandę RNR [16]. Nathalie Lejal ir kt. studijoje įrodyta, kad naproksenas turi antivirusinį poveikį, nes slopina nukleoproteinų (NP) prisijungimą prie viruso RNR [17]. Be to, Weinano Zhengo ir kt. studijoje papildyta, kad naproksenas gali turėti dar platesnį, sudėtinį antivirusinį poveikį slopindamas gripo B tipo viruso replikaciją tiek in vivo, tiek in vitro [18]. Žinoma ir tai, kad gripo B tipo viruso nukleoproteinai (BNP) turi stipresnį jungimosi ryšį su naproksenu nei gripo A tipo viruso nukleoproteinai (ANP). Remiantis šiais duomenimis ir žinant, kad COVID-19 yra viengrandės RNR virusas, o naprokseno antivirusinis poveikis pasižymi NP jungimosi prie RNR slopinimu replikacijos metu, galima daryti prielaidą, kad šis vaistas gali padėti suvaldyti COVID-19 infekciją.

Šiandienė kova su SŪRS-CoV-2 yra vienas didžiausių ne tik medicinos mokslo, bet ir visos žmonijos iššūkių per pastarąjį dešimtmetį. Mokslininkai aktyviai ieško galimų viruso gydymo variantų, tiria visų įmanomų vaistų grupių efektyvumą. Kol kas žinoma tik keletas patvirtintų literatūros šaltinių, nagrinėjančių naprokseno poveikį šiam virusui, tačiau klinikinių vaisto tyrimų su panašios struktūros virusais rezultatai daug žadantys ir leidžiantys manyti, kad naproksenas gali būti veiksmingas ir kovojant su COVID-19.

 

Parengė gyd. Jūratė Kemėšienė

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr.5

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.