GERL simptomų pasireiškimo rizikos veiksniai skirtingose mitybos grupėse (visavalgiai, vegetarai, veganai)

2016-09-28

Eglė Jasaitytė, VI k. studentė

LSMU Medicinos akademija

 

Tyrimai rodo, kad apie 40 proc. suaugusių žmonių jaučia varginančius ir gyvenimo kokybę bloginančius simptomus: rėmenį, skrandžio turinio atpylimus, diskomfortą epigastriume, pykinimą ir disfagiją, kurių dažniausia priežastis – gastroezofaginio refliukso liga (GERL) [1]. Dėl įtempto gyvenimo ritmo ir netinkamos mitybos šios ligos paplitimas didėja, Vakarų pasaulyje serga nuo 10 iki 20 proc. gyventojų [1, 4]. Dažnai žmonės linkę ignoruoti GERL sukeliamus simptomus, tačiau negydoma liga ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir gali sukelti rimtų komplikacijų (stemplės opas, striktūrų formavimąsi, obstrukciją, Bareto stemplę) [7, 8, 10]. Vis dėlto visame pasaulyje, taip pat Lietuvoje, sparčiai populiarėja sveikesnė gyvensena bei alternatyvios mitybos rūšys.

 

Patogenezė

Gastroezofaginis refliuksas – skrandžio turinio patekimas į stemplę yra normalus fiziologinis reiškinys, kuris įprastai yra nejuntamas. Daliai žmonių refliuksas yra patologinis, kai skrandžio turinys į stemplę patenka per dažnai ir gausiai. GERL dažniausiai sukelia ne viena priežastis, o įvairių veiksnių visuma. Pagrindinis veiksnys yra apatinio stemplės rauko patologija, taip pat pablogėjusi stemplės valymosi funkcija, sutrikusi skrandžio evakuacija, padidėjęs intragastrinis ar intraabdominalinis spaudimas, agresyvesnis refliuksas [2, 8]. Tačiau nustatyta, kad kai kurie maisto produktai, netinkamas mitybos režimas, stresiniai veiksniai taip pat gali sukelti GERL simptomus arba pabloginti ligos eigą [6,5].

 

Metodika
2015 m. lapkričio–2016 m. sausio mėn. buvo vykdyta visuomeninė anoniminė apklausa socialiniuose tinkluose. Respondentai buvo suskirstyti į tris grupės atsižvelgiant į jų mitybos tipą: visavalgiai, vegetarai ir veganai. Duomenims rinkti mūsų sudarytas originalus klausimynas, susidedantis iš klausimų apie GERL rizikos veiksnius. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta SPSS 20.0 versijos statistikos paketu. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingų, kai p <0,05. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomybei vertinti naudotas χ2 kriterijus, dviejų nepriklausomų imčių palyginimui taikytas z testas.

 

Rezultatai

Tyrime dalyvavo 274 žmonės, 233 (85 proc.) buvo moterys, 41 (15 proc.) – vyras. Vidutinis amžius – 26,40 ± 0,48 metų, jauniausias – 18, vyriausias – 72 metų amžiaus. 46,4 proc. visų apklaustųjų sudarė visavalgiai, 25,9 proc.– vegetarai ir 27,7 proc.– veganai.

 

Rizikos veiksnių įtaka GERL simptomų pasireiškimui (1 lentelė)

Tyrimo duomenimis, statistiškai dažniau GERL simptomams pasireikšti įtakos turėjo nereguliarus pietų valgymas, dažnas užkandžiavimas vakare, dažnai patiriamas stresas bei rūkymas. 55,8 proc. nereguliarius pietus valgantieji jautė GERL simptomus, o valgantieji reguliariai – 42,5 proc. Tarp dažnai užkandžiaujančių vakare GERL simptomus jautė 60,6 proc., niekada neužkandžiaujantys – tik 15,4 proc. Beveik 60 proc. patiriančių stresą asmenų du kartus per savaitę ir dažniau jautė simptomus, o nestresuojantieji – tik 9,5 proc. Rūkantieji simptomus jautė dažniau – net 63,6 proc. nei nerūkantieji – 43,9 proc. Kiti rizikos veiksniai, tokie kaip pusryčių valgymas, kūno masės indeksas, kavos bei alkoholio vartojimas, statiškai reikšmingos įtakos GERL simptomų pasireiškimui neturėjo, tačiau didesnio kūno masės indekso, alkoholį bei kavą vartojantys asmenys simptomus jautė dažniau.

 

Rizikos veiksnių pasiskirstymas bendroje imtyje ir skirtingose mitybos grupėse

Veiksniai, kurie statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp mitybos grupių, pateikti 1 paveiksle. Visose grupėse vyravo normalus kūno svoris, daugiausia nutukusių – 6,3 proc. ir turinčių antsvorio – 17,3 proc. buvo tarp visavalgių. Nereguliarius pietus valgo 53,6 proc. apklaustųjų, visavalgiai dažniau pietauja nereguliariai – 64,6 proc. nei vegetarai – 47,9 proc. ir veganai – 40,8 proc. 95,3 proc. nurodė vakare užkandžiaujantys, dažnai užkandžiaujantys – 36,1 proc. Dažnas užkandžiavimas vakare skyrėsi tarp visavalgių – 45,7 proc. ir veganų – 22,4 proc. Kavą geria 63,5 proc. apklaustųjų, alkoholį vartoja 79,5 proc., šiuos gėrimus dažniau renkasi visavalgiai nei vegetarai ir veganai. Net 92,3 proc. apklaustųjų patiria stresą, 45,3 proc. – du kartus per savaitę ir dažniau.

 

Maisto produktų įtaka GERL simptomų pasireiškimui

Respondentai, kurie pirmenybę teikia mėsai, greitam maistui bei pieno produktams, statistiškai reikšmingai dažniau jautė GERL simptomus, lyginant su tais, kurie šiuos produktus renkasi rečiau. Pirmenybę mėsai teikia 29,6 proc. apklaustųjų, iš jų GERL simptomus jautė 67,9 proc., neteikiantys pirmenybės mėsos produktams – 42,0 proc. Greitą maistą renkasi 13,5 proc. apklaustųjų, iš jų simptomus jautė 64,9 proc., nevartojantys greito maisto – 47,3 proc. Pieno produktus dažniau renkasi 22,3 proc. apklaustųjų, iš jų GERL simptomus jautė 62,3 proc., neteikiantys pirmenybės pieno produktams – 46,0 proc. Tie, kurie teikia pirmenybę daržovėms, vaisiams ir maistui be prieskonių, simptomus jautė reikšmingai rečiau nei asmenys, kurie šiems produktams pirmenybės neteikia.

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Gastroenterologija ir hepatologija“ 2016 Nr. 1

Panašūs straipsniai

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.