Išeminis hepatitas

2016-09-28

Vytautas Kiudelis, VI k. studentas

LSMU Medicinos akademija

 

Išeminis hepatitas – tai difuzinis kepenų pažeidimas, kylantis dėl ūmiai sutrikusio kepenų aprūpinimo krauju. Išeminiam hepatitui būdingas greitas ir ryškus, tačiau laikinas aminotransferazių kiekio padidėjimas. Šis pažeidimas išsivysto nuo 1 iki 2,5 proc. pacientų intensyvios terapijos skyriuose. Kepenų funkcija dažniausiai atsikuria koregavus pažeidimą sukėlusią būklę.

 

Išeminis (hipoksinis) hepatitas – tai difuzinis kepenų pažeidimas, kylantis dėl ūmiai sutrikusio kepenų aprūpinimo krauju: nepakankamo kraujo tūrio, nepakankamos deguonies koncentracijos kraujyje ar nepakankamo deguonies pasisavinimo iš kraujo. Terminas „hepatitas“ šiuo atveju nėra tikslus, kadangi kepenų pažeidimas nėra sukeltas uždegimo atsako, tačiau staiga padidėjusi kepenų fermentų koncentracija esant išeminiam hepatitui primena toksinį ar virusinį hepatitą.

 

Epidemiologija

Išeminis hepatitas išsivysto nuo 1 iki 2,5 proc. pacientų intensyvios terapijos skyriuose. Iš jų 78,2 proc. turėjo predisponuojantį ūminį širdies sutrikimą, 23,4 proc. nustatytas sepsis, apie pusei visų pacientų, kurie sirgo išeminiu hepatitu, nustatyta hipotenzija.

 

Patofiziologija

Kepenys yra labai gausiai krauju aprūpinamas organas, gaunantis 20–25 proc. kraujo tūrio per kepenų arteriją ir 75–80 proc. per vartų veną, iš viso – 25 proc. išstumiamo širdies tūrio. Kraujotaka per kepenų arteriją yra atvirkščiai priklausoma nuo vartų venos kraujotakos, sumažėjus kraujo pritekėjimui į kepenis per vartų venos sistemą – padidėja kepenų arterijos kraujotaka, esant padidėjusiam kraujo pritekėjimui per vartų veną – sumažėja kraujotaka per kepenų arteriją. Dėl šios dvigubos kraujotakos kepenys yra gerai apsaugotos nuo išeminio pažeidimo. Morfologinė išeminio hepatito išraiška yra centrolobulinė hepatocitų nekrozė su mažu kiekiu imuninių ląstelių, kilusi dėl hepatocitų hipokcijos. Terminas „hepatitas“ šiuo atveju nėra tikslus, kadangi kepenų pažeidimas nėra sukeltas uždegimo atsako, tačiau staiga padidėjęs kepenų fermentų kiekis išeminio hepatito metu būdingas ir toksiniam ar virusiniam hepatitą. Difuzinė kepenų hipoksija dažniausiai kyla veikiant sisteminiams veiksniams:

  • kraujotakos sutrikimas (dėl širdies nepakankamumo);
  • sutrikęs deguonies pasisavinimas iš kraujo (dėl sepsio);
  • labai sumažėjusi deguonies koncentracija kraujyje (dėl paūmėjusių lėtinių kvėpavimo ligų).

Dažniausiai išeminio hepatito išsivystymą lemia daugiau nei vienas predisponuojantis veiksnys. Tiriant pacientų hemodinamiką nustatyta, kad pagrindinę reikšmę išsivystyti išeminiam hepatitui turi sutrikusi širdies funkcija ir veninė stazė. Kadangi hipotenzija nustatoma maždaug pusei pacientų, jos vaidmuo nėra labai svarbus arba užtenka trumpalaikio hipotenzijos epizodo išeminiam hepatitui išsivystyti. Išeminis hepatitas taip pat gali kilti dėl kepenų arterijos trombozės pacientams po kepenų transplantacijos ar pacientams, sergantiems vartų venos tromboze (vien kepenų arterijos kraujotakos nepakankamumas, nesant kitų sutrikimų, išeminio hepatito dažniausiai nesukelia).

 

Klinika ir diagnostika

Nors centrolobulinė hepatocitų nekrozė yra pagrindinis išeminio hepatito požymis, kepenų biopsija dažniausiai neatliekama, o diagnozė nustatoma remiantis šiais kriterijais:

  • ūminis širdies, kraujotakos ar kvėpavimo nepakankamumas;
  • ryškiai, bet laikinai padidėjęs serumo aminotransferazių aktyvumas bent 20 kartų daugiau nei norma;
  • paneigtos kitos galimos hepatocitų nekrozės priežastys, tokios kaip virusinis ar toksinis hepatitas.

 

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Gastroenterologija ir hepatologija“ 2016 Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.