Pacientų, kuriems LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje buvo taikyta eritrocitų masės transfuzija, retrospektyvinė analizė

2016-09-28

Gyd. rez. Viltautė Obrikytė, prof. dr. Gediminas Kiudelis

LSMU MA Gastroenterologijos klinika

Santrauka. Darbo tikslas: įvertinti atliktų EMT tikslingumą ir galimas anemijos gydymo alternatyvas. Tyrimo medžiaga ir metodai: atlikta retrospektyvinė 427 pacientų, kuriems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje buvo taikyta EMT, ligos istorijų analizė. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS ir Microsoft Excel statistinius paketus.  Darbo rezultatai: tyrime nustatyta, kad 18,9 proc. EMT atlikta stabilios hemodinamikos lėtine anemija sergantiems pacientams. 83 proc. pacientų skirta 2 ir daugiau eritrocitų masės (EM) vienetų. 17,09 proc. pacientų nustatyti geležies stokos anemijos požymiai, vertinant MCV ir MCH pokyčius, tačiau tik 13,3 proc. lėtine anemija sergančių pacientų buvo atliktas feritino tyrimas. Išvados: atliekamų EMT skaičių būtų galima sumažinti beveik penktadaliu, pasirinkus alternatyvius gydymo metodus lėtine anemija sergantiems pacientams. Tikslinga mažinti vienam pacientui skiriamų EM vienetų skaičių. Būtina atkreipti dėmesį į feritino kiekio įvertinimo svarbą diagnozuojant geležies stokos anemiją.

 

Eritrocitų masės transfuzijos (EMT) plačiai atliekamos visame pasaulyje. Amerikos Raudonojo Kryžiaus duomenimis, vidutiniškai 38 tūkst. eritrocitų masės (EM) vienetų yra skiriama kasdien ir per metus daugiau nei 3,5 mln. pacientų yra atliekamos EMT [1]. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skatina EMT anemijos gydymui rinktis gerai įvertinus naudos-rizikos santykį ir tik tuo atveju, kai nėra jokios kitos alternatyvos [2]. Lietuvoje pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą EMT indikuotina atlikti, kada yra pasireiškę anemijos sąlygoti hipoksijos klinikiniai ar laboratoriniai požymiai ir anemiją būtina koreguoti nedelsiant, nesant alternatyvių metodų; kai hemoglobinas (Hb) <60–70 g/l esant normovolemijai, daugumai ligonių; kai Hb <80–100 g/l, esant rizikos veiksnių, galinčių sunkinti hipoksiją; esant nesustabdytam ūminiam kraujavimui ir hipoksijos grėsmei [3].     Mūsų atlikta retrospektyvinė pacientų, kuriems LSMUL KK Gastroenterologijos skyriuje buvo taikyta EMT, analizė. Įvertinus turimus duomenis, manoma, kad ne visos EMT buvo atliktos tikslingai ir jų kiekį būtų galima sumažinti pasirinkus alternatyvius anemijos gydymo metodus.

 

Tirtųjų kontingentas

 

Atlikta retrospektyvinė pacientų, kuriems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje buvo taikyta EMT, ligos istorijų analizė. Analizuotos 427 pacientų, 246 (57,6 proc.) vyrų ir 181 (42,4 proc.) moterų, ligos istorijos. Pacientų amžiaus vidurkis buvo 62,9 metų. Visiems pacientams anemijos korekcijai buvo atlikta EMT. Pagal turimus duomenis pacientų būklės suskirstytos į grupes: 1) ūminė posthemoraginė anemija; 2) lėtinė anemija su buvusiu kraujavimu bei Hb mažėjimu daugiau nei 10 g/l; 3) lėtinė anemija anamnezėje nesant kraujavimo per pastarąsias 3 d.; taip pat vertintas pacientų hemodinamikos stabilumas.

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Gastroenterologija ir hepatologija“ 2016 Nr. 1

Panašūs straipsniai

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.