HI informacija: pernai šalyje mirė 38 281 žmogus – 1293 asmenimis mažiau nei 2018 m. Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės priežastys. 2019 m. jos sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 54,6 proc. mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 21 proc., o dėl išorinių priežasčių – 6,3 proc.

Intrahepatinės cholangiokarcinomos diagnostika ir gydymas

2020-07-13



Doc. dr. Audrius Ivanauskas, gyd. rezidentas Erikas Lemantauskas
LSMU MA Gastroenterologijos klinika

iCCA diagnostika

iCCA (intrahepatinės cholangiokarcinomos) diagnostika remiasi:
Laboratoriniais tyrimais: bilirubino, GGT (gama gliutamiltransferazės), ŠF (šarminės fosfatazės)
padidėjimu, kai nepaaiškinama kita priežastimi.
CEA (karcinoembrioninio antigeno), Ca19–9 (vėžio žymens 19–9) padidėjimu. Ca19–9, CEA
atskirai nepatvirtina diagnozės – reikalingi radiologiniai tyrimai. Taip pat galimas klaidingas
Ca19–9, CEA padidėjimas esant cholangitui, kitos kilmės tulžies latakų obstrukcijai.
UG (ultragarsinio tyrimo) rezultatais. UG – pirmo pasirinkimo tyrimas, nes yra plačiai prieinamas,
geba lokalizuoti naviką ir paneigti kitas tulžies latakų obstrukcijos priežastis. Tačiau UG tyrimas
nepakankamai jautrus galutinei diagnozei patvirtinti.
Krūtinės ir pilvo organų KT (kompiuterine tomografija). Daugiafazėje kontrastinėje KT stebimi
iCCA požymiai – laipsniškas k/m kaupimas arterinėje fazėje bei uždelstas pasišalinimas veninėje
fazėje.
Pilvo organų MRT (magnetinio rezonanso tyrimu).
Prieš planuojant radikalų iCCA gydymą ir esant nepakankamai informatyviems kitiems
radiologiniams tyrimams, galima atlikti PET/KT (pozitronų emisijos tomografiją). Dėl PET/KT
diagnostinės vertės literatūros duomenys prieštaringi.
Histologiniu patvirtinimu, jei planuojamas sisteminis gydymas. Prieš planuojamą radikalų operacinį
gydymą histologinė verifikacija nebūtina.


LSMU KK GASTROENTEROLOGIJOS KLINIKOS DIAGNOSTIKOS, GYDYMO AR SLAUGOS PROTOKOLAS NR.DGP- _____
Intrahepatinės cholangiokarcinomos diagnostika ir gydymas Leidimas Nr. 01/ Lapas 4 iš 7
iCCA gydymas

iCCA gydymo taktika priklauso nuo ligos stadijos ir išplitimo:
Esant ankstyvos stadijos (0–II stadija) navikui, taikomas radikalus chirurginis gydymas
šalinant pažeistą kepenų skiltį.
Vėlesnių stadijų neoperabiliems (III–IV stadija) navikams taikomas sisteminis gydymas
chemoterapija. Pirmos eilės gydymui gali būti skiriami:

 Cisplatina/gemcitabinas, jei ECOG (skalė – Rytų kooperatinės onkologijos grupės
(angl. Eastern Cooperative Oncology Group) pasiūlyta pacientų funkcinės
būklės vertinimo skalė) 0–1;
 Gemcitabino monoterapija, jei ECOG ≥2;
 Nėra nustatyto geriausio antros eilės chemoterapijos režimo. Siūloma chemoterapija
pagal FOLFIRI schemą.
Esant pažengusiai ligai (III–IV stadija), svarbu užtikrinti simptomų kontrolę – skirti
antiemetikus, skausmą malšinančius vaistus.
Jei UG nustatoma tulžies latako obstrukcija, reikia atlikti ERC (endoskopinę retrogradinę)
cholangiografiją su stentavimu, jei techniškai neįmanoma – drenuoti tulžies latakus perkutaniškai ir
atlikti PTS (perkutaninį transhepatinį tulžies latakų stentavimą). PTS – tai paliatyvi minimaliai
invazyvi procedūra, galinti pašalinti vėžinių ligų sukeltą tulžies latakų obstrukciją. Ši procedūra
dažniausiai pasirenkama, kai radikalus chirurginis gydamas dėl naviko išplitimo ar gretutinių ligų
negalimas, o endoskopinis stentavimas nesėkmingas arba techniškai neįmanomas. Jei
prognozuojama paciento gyvenimo trukmė >3 mėnesiai, spręsti dėl metalinio biliarinio stento
įdėjimo.

Pacientų stebėjimas

Pirmus dvejus metus po gydymo pacientas stebimas kas 3 mėnesius. Per kiekvieną vizitą atlikti
BKT (bendrą kraujo tyrimą), tirti Ca19–9, CEA, AST (asparagininę aminotransferazę), ALT
(alanininę aminotransferazę), GGT, ŠF aktyvumą, bilirubino kiekį, LDH (laktato dehidrogenazę),
atlikti pilvo ir krūtinės organų KT, stebint dėl ligos progreso. Po 2 metų, jei nėra iCCA progreso,
vizitai skiriami kas 6 mėnesius, išliekant tokiam pat tyrimų planui.
Pacientus, kuriems diagnozuota išplitusi (III–IV stadija) liga, stebėti dėl tulžies latakų ar kitos VT
(virškinamojo trakto) obstrukcijos (dvylikapirštės žarnos, prievarčio kanalo) požymių, kuriuos gali
lemti naviko progresas. Pagal obstrukcijos lokalizaciją spręsti dėl stentavimo ar chirurginio gydymo
galimybės.

Literatūra - redakcijoje

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.