Galvos svaigimas (vertigo): priežastys, diagnostika bei gydymas

2010-11-17

Žodis vertigo yra kilęs iš lotyniško žodžio vertere, reiškiančio suktis, o galūnė -igo nusako būklę. Vertigo – vienas galvos svaigimo variantų, apibūdinamas galvos sukimosi, lingavimo ar bangavimo, supimosi ar supimo, svyravimo pojūčiais. Tai ligonio ar jį supančios aplinkos judėjimo iliuzija. Ligonis gali skųstis galvos svaigimu, tačiau tai nebūtinai bus vertigo.

Skiriami 4 galvos svaigimo tipai: vertigo, svaigimas prieš sinkopę bei į jį panašus apsvaigimo, girtumo pojūtis ir pusiausvyros sutrikimas. Svaigimas prieš sinkopę – tai artėjančio sąmonės praradimo pojūtis, kuris dažniausiai yra kardiovaskulinės kilmės, nes pablogėja smegenų aprūpinimas krauju. Pusiausvyros sutrikimas – tai nepastovumo, girtumo jausmas be vertigo, kuris dažniausiai susijęs su neurologiniais sutrikimais, raumenų silpnumu, vestibulinės ar regos sistemų sutrikimu. Vertigo sudaro 32 proc. visų galvos svaigimo atvejų ir nustatomas 56,4 proc. vyresnio amžiaus žmonių.

Vertigo priežastys

Labirintas yra vidinės ausies neurosensorinis organas, susidedantis iš pusratinių kanalų (pusiausvyros reguliacijai) bei sraigės (klausai). Paprastai vertigo sukelia sensorinės informacijos, pasiekiančios du vestibulinius branduolius, neatitikimas, kai aktyvumas yra per mažas arba per didelis. Smegenys šiuos skirtumus suvokia kaip judėjimo pojūtį. Bet kokie labirinto pažeidimai, regos bei pusiausvyros centrų sąveikos smegenų kamiene ar smegenėlėse sutrikimai, sensorinių takų iš ir į gumburą pažeidimai gali sukelti vertigo. Vertigo pagal kilmę yra skiriamas į centrinį ir periferinį (1 lentelė). Dažniausios vertigo priežastys (93 proc. atvejų, su kuriais susiduria šeimos gydytojai) – tai gerybinis paroksizminis padėties vertigo (GPPV), ūmi periferinė vestibulopatija (vestibulinis neuritas arba labirintitas) bei Menjero liga. Nors centrinės kilmės vertigo priežastys yra retesnės, tačiau būtina jas apsvarstyti. Tarp vyresnio amžiaus žmonių galvos svaigimas galimas dėl kelių priežasčių, todėl jį sunku įvertinti.

Klinikinis įvertinimas

Jei ligonis skundžiasi galvos svaigimu, reikia:

  • nustatyti, ar tai yra tikrasis vertigo;
  • nustatyti kilmę (centrinis ar periferinis);
  • įvertinti, ar nėra gyvybei pavojingos būklės, kaip antai kraujo išsiliejimo į smegenėles.

Plačiau apie tai skaitykite „Geriatrijos ir gerontologijos aktualijos“ 2010 m. Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.