Hepatinė encefalopatija

2011-01-18

Hepatinė encefalopatija (HE) – potencialiai grįžtama neuropsichikos būklė, kuri atsiranda dėl ūminio kepenų nepakankamumo ar kepenų cirozės ir pasireiškia sąmonės, asmenybės bei elgesio sutrikimais, raumenų nervų funkcijų sutrikimu.

Įvairios kilmės encefalopatijos apžvalga

Atsižvelgiant į kepenų ligos trukmę bei sunkumą ir encefalopatiją sukėlusius veiksnius, HE skiriama į portosisteminę ir hepatinę.

Terminas portosisteminė encefalopatija (PSE) rodo, jog yra portosisteminių kolateralių ir kraujas patenka į sisteminę kraujotaka ne per kepenis, nesvarbu, yra kepenų nepakankamumas ar ne. PSE gali būti, kai yra įgimtų portosisteminių kolateralių, prehepatinė vartų venos hipertenzija ar kepenų fibrozė sergant šistosomiaze ir kitomis kepenų ligomis. PSE sukeliantys veiksniai: daug baltymų turintis maistas, vidurių užkietėjimas, kraujavimas iš virškinamojo trakto, raminamieji vaistai.

Hepatinė encefalopatija (HE) – tai liga, kuriai priskiriami kompleksiniai neuropsichikos simptomai, komplikuojantys ūminį ar lėtinį kepenų nepakankamumą. Ji dažnesnė, kai yra ūminis kepenų nepakankamumas (ŪKN) ir sutrikusi kepenų veikla. Kadangi encefalopatija – grįžtamas procesas ir nėra aiškių organinių nervų sistemos pokyčių, galima manyti, kad sindromą sukelia metaboliniai pokyčiai.

Jatrogeninė hepatinė encefalopatija – tai medicininių procedūrų ar gydymo sukelta encefalopatija.

Ikiklinikinė PSE – tai sergančio kepenų ciroze (KC) būklė, kai sąmonė ir neurogeninė būklė yra normalios, o kiekybiniai neurofiziologiniai testai rodo, jog yra pokyčių, kuriuos galima pašalinti.

Atsinaujinanti ar lėtinė PSE – būklė, kai ligoniui, sergančiam kepenų liga, paprastai kepenų ciroze, yra vienas iš kiekybiškai įvertinamų neuropsichologinių ar neurofiziologinių pokyčių, be klinikinės sutrikusios sąmonės ir neurogeninių simptomų.

Viena iš hepatinės encefalopatijos formų, būnanti sergant kepenų ciroze, vadinama pseudoportosistemine encefalopatija, ją sukelia CNS slopinantys vaistai, hipoglikemija, hipoksemija ar kiti veiksniai, nesusiję su azoto medžiagomis.

Etiologija

Ūminio kepenų nepakankamumą bei hepatinės encefalopatijos sukėlėjai:

·Virusai: hepatitų A, B, D, E, ne A-E, postranfuzinio hepatito TT, galimas hepatito G virusas, Epstein-Barr virusas, citomegalovirusai, Varicella zoster virusas, adenovirusai, Herpes simplex virusas, hemoraginių karštinių virusai (geltonasis, Ebola ir Marburg, Rift Valley), įvairiai mutavę virusai.

·Toksinai: paracetamolis (acetaminofenas), anglies tetrachloridas, ekstazis, grybai: Amanita phalloides (blyškioji musmirė), rečiau – Amanita virosa. Idiosinkrazinės reakcijos į vaistus: vaistai, galintys sukelti ŪKN: halotanas, izoniazidas, rifampicinas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, sulfonamidai, natrio valproatas, karbamazepinas, flutamidas, ekstazis.

·Vaistai, retai sukeliantys ŪKN: fenitoinas, izofluranas, enfluranas, tetraciklinas, alopurinolis, ketokonazolis, monoaminooksidazės inhibitoriai, disulfiramas, metildopa, amiodaronas, tricikliai antidepresantai, propiltiouracilas, aukso preparatai, 2,3-dideoksinozinas, raminamieji augaliniai preparatai (Piper methysticum, Passiflora incarnata), enalaprilis, ranitidinas, ciproterono acetatas (prostatos vėžiui gydyti).

·Kitos priežastys: ūminės riebalinės kepenys trečią nėštumo trimestrą, HELLP sindromas, spontaninis kepenų plyšimas, nulemtas hipertenzijos nėštumo metu, terapinė hipertermija, šilumos smūgis, Wilsono liga, autoimuninis hepatitas, Budd-Chiari ūminis sindromas, išeminis hepatitas, pirminė hepatoceliulinė karcinoma, Reye sindromas, leptospirozė, eritropoetinė protoporfirija.

Dažniausiai ūminį kepenų nepakankamumą Lietuvoje sukelia ūminis B virusinis hepatitas, vaistų sukeltas ir nenustatytos priežasties hepatitas [2].

Plačiau skaitykite „Gastroenterologijoje ir hepatologijoje“ Nr. 2, 2010

 

© 2006 Visos teisės saugomos.