Lietuvos gydytojo žurnalas 2017/5

TURINYS

 

Aktualusis interviu

Mūsų gyvenimas – staigmenų laukas...                        

 

Numerio temos

Neurologija

Išsėtinė sklerozė: luošinanti liga puola netikėtai

Išsėtinė sklerozė: nauja apie ligą ir jos gydymą

 

Urologija

Baltijos šalių urologai – sunkių grumtynių už sveikatą fronte                   

Metastazinis prostatos vėžys: ateities įžvalgos             

 

Nefrologija

Lėtinė inkstų liga: atpažinimas ir pirminės priežiūros kontrolė                  

Ureminio sindromo gydymas sergant lėtine inkstų liga

Fizinis aktyvumas gerina inkstų ligomis sergančių ­ pacientų būklę         

Kontrastinės medžiagos sukelto ūmaus inkstų funkcijos sutrikimo išsivystymo mechanizmai ir prevencija      

Neurologinės inkstų ligų komplikacijos                       

 

LGŽ rekomenduoja

Psichogenetikos svarba šiuolaikinėje sveikatos apsaugoje

 

Šeimos medicina

Lėtinis venų nepakankamumas. Nuo patogenezės iki profilaktikos          

Ankstyvos periferinės arterijų ligos diagnostikos reikšmė

Liragliutidas – endogeninio žmogaus GLP-1 analogas

ST2 – naujausias širdies nepakankamumo ir kitų kardiologinių ligų žymuo užsitikrina savo tikrąją vietą tyrimų skalėje Ranolazinas ir krūtinės angina: lengvesnė ligos eiga ir aukštesnė gyvenimo kokybė    

Astma – daugialypė liga, kaip ir požiūris į jos gydymą. ­Symbicort Turbuhaler – vienas inhaliatorius tiek palaikomajam gydymui, tiek simptomams malšinti                            

Antrosios kartos antihistamininiai vaistai. Poveikio ypatumai: kada ir kaip?                         

Maisto skaidulų efektyvumas gydant nutukimą           

 

Medicinos istorija

Gydytojos Angelės Starkienės prisiminimai apie terapeuto darbą Kauno klinikų poliklinikoje                          

 

Teisės aktų apžvalga (2017 m. gegužė–birželis)           

 

 

 

Kontrastinės medžiagos sukelto ūmaus inkstų funkcijos sutrikimo išsivystymo mechanizmai ir prevencija

Pirmą kartą kontrastinės medžiagos sukeltas ūmus inkstų funkcijos sutrikimas (angl. Contrast-induced acute kidney injury (CIAKI)) buvo paminėtas maždaug prieš pusę amžiaus. Šiandien šia liga serga apie milijonas žmonių. Vienos Jungtinių Amerikos Valstijų trečio lygio ligoninės duomenimis, CIAKI yra trečioji ūmaus inkstų pažeidimo, kuriam reikalingas stacionarinis gydymas, priežastis.

Fizinis aktyvumas gerina inkstų ligomis sergančių pacientų būklę

Fizinis neaktyvumas yra susijęs su padidėjusiu sergamumu, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sumažėjimu ir padidėjusiomis išlaidomis sveikatos priežiūrai. Fizinio aktyvumo stoka didina įvairių neužkrečiamųjų ligų riziką ir yra ketvirtoji mirties priežastis pasaulyje. Taigi fizinis aktyvumas yra svarbus sveikų asmenų pirminei ligų profilaktikai, taip pat jis turi būti įtrauktas į pacientų antrinės ir tretinės pakopos gydymą. Maždaug trečdalis bendros populiacijos neįvykdo minimalaus savaitės fizinio aktyvumo lygio, kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinių pratimų per savaitę, bent 75 minučių didelio intensyvumo aerobinių pratimų per savaitę arba ekvivalentinio vidutinio ir didelio intensyvumo aerobinių pratimų komplekso. 2007 m. Amerikos medicinos asociacija (angl. American Medical Association) ir Amerikos sporto medicinos kolegija (angl. American College of Sports Medicine) pradėjo visuotinę iniciatyvą „Mankšta yra medicina“ (angl. Exercise is Medicine), kurios tikslas – įtraukti fizinį aktyvumą į standartinį ligų prevencijos ir gydymo algoritmą.

Ureminio sindromo gydymas sergant lėtine inkstų liga

Klinikinis ureminio sindromo vaizdas yra pagreitinto senėjimo ir organų disfunkcijos derinys, kuris progresuoja kartu su lėtine inkstų liga. Ureminis sindromas susijęs su širdies ir kraujagyslių, metaboline kaulų liga, uždegimu, baltyminių energetinių junginių išeikvojimu, žarnyno disbakterioze, anemija, nervų ir endokrininės sistemos disfunkcija. Šiame straipsnyje apžvelgiami specifiniai, modernūs ureminio sindromo gydymo metodai, taikytini sergant lėtine inkstų liga. Nors atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai yra reti, remiantis jų duomenimis ir stebėjimo tyrimais, taip pat patofiziologinėmis išvadomis, šiai sudėtingai būklei gydymo algoritmas turi būti pagrįstas tuo pačiu metu taikomomis intervencijomis, nukreiptomis į skirtingas patofiziologines grandis.

Lėtinė inkstų liga: atpažinimas ir pirminės priežiūros kontrolė

Lėtinė inkstų liga (LIL) yra svarbi ir dažna neužkrečiama būklė pasaulyje. Nacionalinėse ir tarptautinėse gairėse LIL yra apibūdinta ir suskirstyta į stadijas pagal inkstų funkcijos rodiklius, kurie sudaro galimybę įvertinti rizikos pasiskirstymą. Ankstyvose stadijose ši liga dažnai esti besimptomė. Tad ankstyva diagnozė yra svarbi norint sumažinti riziką ateityje.

Lėtinė inkstų liga: atpažinimas ir pirminės priežiūros kontrolė

Lėtinė inkstų liga (LIL) yra svarbi ir dažna neužkrečiama būklė pasaulyje. Nacionalinėse ir tarptautinėse gairėse LIL yra apibūdinta ir suskirstyta į stadijas pagal inkstų funkcijos rodiklius, kurie sudaro galimybę įvertinti rizikos pasiskirstymą. Ankstyvose stadijose ši liga dažnai esti besimptomė. Tad ankstyva diagnozė yra svarbi norint sumažinti riziką ateityje.

Metastazinis prostatos vėžys: ateities įžvalgos

Baltijos šalių urologų kongrese satelitinį simpoziumą intriguojančiu pavadinimu „Metastazinis prostatos vėžys: ateities įžvalgos“ surengė farmacijos kompanija „Janssen“, žinoma pasaulyje savo intelektiniu ir praktiniu įnašais į onkologiją ir daugelį kitų medicinos sričių. Simpoziumui pirmininkavo Lietuvos urologų draugijos pirmininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos profesorius Mindaugas Jievaltas. Jis teigė, kad prostatos vėžys (PV) išlieka viena svarbiausių ir aktualiausių onkologinių ligų, nes ja serga labai daug žmonių ir daug nuo jos miršta. Anot prof. M. Jievalto, PV atsiradimą, progresavimo ir plitimo mechanizmus gaubia dar daug neaiškumų, nors jie pamažu išaiškinami, tampa suprantamesni. O kol kas, tenka pripažinti, daliai pacientų PV išlieka mirtinai pavojinga liga.

Mūsų gyvenimas – staigmenų laukas...

Nelengva suskaičiuoti visus žymaus kauniečio mokslininko ir išradėjo, profesoriaus Armino Ragausko nuopelnus ir pasiekimus ne vienoje mokslo vystymo srityje. Telematikos mokslo laboratorijos (nuo 2015 m. Sveikatos telematikos mokslo institutas) Kauno technologijos universitete steigėjas ir vadovas, Europos Sąjungos tyrimų grupės „Smegenys ir informacinės technologijos“ direktorių valdybos narys, asociacijos „Scientia Libera“ valdybos narys, inovatorius (sukurti aukštųjų technologijų pramoniniai ir biomedicinos prietaisai serijiniu būdu gaminami Lietuvoje ir eksportuojami į užsienio valstybes), vadovėlių universitetų magistrantams ir doktorantams autorius, doktorantų mokslinis vadovas, tarptautinių mokslinių ir technologijų plėtros projektų iniciatorius ir vadovas. Profesoriaus pranešimus dėmesingai išklauso didžiausių pasaulinių konferencijų dalyviai ir universitetų studentai...

Išsėtinė sklerozė: luošinanti liga puola netikėtai

Išsėtinė sklerozė (IS) – viena paslaptingiausių ir sunkiausių nervų sistemos ligų, pasižyminti klastinga pradžia ir sunkiai nuspėjama eiga. Dabar žinoma, kad IS atsiradimą ir progresavimą lemia sudėtingi imunologiniai ir uždegimo mechanizmai, tačiau juos pažaboti ar visiškai sustabdyti kol kas nepavyksta. IS – intensyviai tyrinėjama visame pasaulyje, todėl žinių apie šią ligą arsenalas nuolat pasipildo naujovėmis ir patirtimi.

Išsėtinė sklerozė: nauja apie ligą ir jos gydymą

Išsėtinės sklerozės priežastys iki šiol nėra tiksliai žinomos. Neabejojama, kad šios ligos išsivystymui ir eigai turi reikšmės daugelis veiksnių, tarp jų paveldimumas ir aplinkos poveikiai. Tuo požiūriu labai svarbu nustatyti vadinamuosius išsėtinės sklerozės rizikos genus, gyvensenos ir aplinkos veiksnius bei jų visų tarpusavio sąveikos įtaką šios ligos etiopatogenezei.

Baltijos šalių urologai – sunkių grumtynių už sveikatą fronte

Vilniuje vyko 4-asis Baltijos valstybių urologų kongresas, tradiciškai rengiamas kasmet vis kitoje šalyje kartu su Europos urologų asociacija. Renginio metu Baltijos ir kitų Europos šalių urologai klinicistai ir mokslininkai aptarė svarbiausias fundamentinės ir praktinės urologijos problemas, tarp kurių aktualumu išsiskiria uropoetinės sistemos onkologinės ligos, gerybinė prostatos hiperplazija ir dažniausia navikinė vyrų liga – prostatos vėžys, šlapimo pūslės piktybiniai navikai, inkstų akmenligė, urologinė rekonstrukcinė chirurgija ir kt. Pranešimus kongrese skaitė Lietuvos urologų draugijos prezidentas prof. M. Jievaltas, prof. F. Jankevičius, Latvijos urologų draugijos prezidentas dr. P. Vaganovs (Ryga), prof. A. Kostar (Tartu), prof. C. R. Chapple iš Jungtinės Karalystės, prof. G. M. Algren iš Švedijos, S. Joniau iš Belgijos, prof. A. Volpe iš Italijos, prof. B. Djavan iš Austrijos, prof. J. P. Sedelaar iš Olandijos, prof. J. Klein iš Vokietijos, V. Eret iš Čekijos ir kt.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.