Proveržis dermatologijoje: naujos gydymo galimybės brandina naujas viltis

2017-01-02

Prof. dr. Skaidra Valiukevičienė,

LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė,

Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugijos pirmininkė

 

Odos ligos yra viena dažniausių sveikatos problemų, sietinų su didele, plataus profilio našta, psichosocialinių, socialinių ir finansinių padarinių pacientui, jų šeimos nariams ir visuomenei. Šio fakto daugelis nenori pripažinti, kol neatsiduria paciento vietoje. Lėtinės neišgydomos odos ligos, tokios kaip psoriazė, atopinis dermatitas, yra reikšmingos paciento psichologinio diskomforto ir paciento gyvenimo kokybės pablogėjimui. Tuo tarpu piktybinis navikas – melanoma turi aukštą mirtingumo rodiklį. 13-os Europos šalių tyrimo duomenimis, klinikiniai depresijos simptomai tarp odos liga sergančiųjų nustatyti 10 proc. atvejų, atitinkamai tarp kontrolės grupės ligoninės darbuotojų – 4 proc. (Dalgard FJ, ir kt.; 2015). Aukščiausias depresijos ir nerimo pasireiškimo dažnumas buvo tarp sergančiųjų žvyneline, atopiniu dermatitu, rankų egzema ir kojų opomis. Šiame tyrime tarp penkių dažniausiai paplitusių ligų, kurios sudaro arti 50 proc. visų pacientų srauto, vardijant eilės tvarka yra: žvynelinė (17,4 proc.), odos vėžys (ne melanomos kilmės, 10,9 proc.), užkrečiamosios odos ligos (6,8 proc.), egzema, dermatitas (6,4 proc.) aknė (6 proc.). Taigi platus spektras odos ligų ir jų padariniai turi būti žinomi ne tik gydytojui dermatovenerologui, bet ir šeimos gydytojui, kitų sričių specialistams, slaugytojoms. Dermatologijos ir venerologijos aktualijas apžvelgia kasmetinė Lietuvos dermatovenerologų konferencija, skirta Pasaulinei žvynelinės dienai paminėti.

 

Atnaujinta gydytojo dermatovenerologo medicinos norma

Pasaulinės žvynelinės dienos minėjimo prieigose džiugu, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1067 patvirtinta atnaujinta gydytojo dermatovenerologo medicinos norma (teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė), atsižvelgiant į Europos gydytojų dermatovenerologų kompetenciją. Į praktinių gebėjimų sąrašą įtrauktos naujos diagnostikos technologijos, kurios padeda neinvazyviuoju būdu diferencijuoti piktybinius odos navikus ir melanomą (siaskopija, konfokali mikroskopija), plaukų patologiją (trichoskopija). Atnaujinta norma, įtraukiant taikinių ir imunoterapiją progresuojančios melanomos gydymui. Tai nereiškia, kad kiekvienas gydytojas dermatovenerologas imsis sudėtingo melanomos gydymo. Tačiau tikėtina, jog tai paskatins glaudesnį bendradarbiavimą tarp onkologo chemoterapeuto ir gydytojo dermatovenerologo spręsti šią problemą tarpdalykinio sutarimo būdu. Juolab kad progresuojančios melanomos taikinių terapija ir imunoterapija dažnai sukelia polimorfinį odos bėrimą, ir pacientui reikia gydytis dermatologinio profilio stacionare. Dermatochirurgija iki šiol apėmė odos darinių eksciziją, krioterapiją, elatrokoaguliaciją, gydymą lazeriu. Atnaujintoje normoje ši sritis pasipildė intensyvios pulsinės šviesos ir fotodinaminio gydymo metodais. Prasiplėtė sąrašas estetinės dermatologijos procedūromis (cheminiai šveitimai, mezoterapija, biorevitalizacija, trombocitų papildyta plazma, odos raukšlių koregavimas užpildais bei botulino toksino injekcijomis). SAM darbo grupė nutarė, jog invazines kosmetologines procedūras turėtų atlikti specialistai, kurie turi medicinos daktaro diplomą ir pagal normą gali atlikti tokias procedūras.

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas. Dermatologijos aktualijos“ 2016

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.