Lietuvos gydytojo žurnalas 2015/2

TURINYS

Onkologija

Onkologinės ligos ir jų pažangaus gydymo galimybės

Taikinių terapija – efektyvus plaučių vėžio gydymo būdas

Sisteminis krūties vėžio gydymas    

Modernus požiūris į onkologinę ligą lemia jos
gydymo efektyvumą                        

Nauji onkourologinių ligų gydymo ir
diagnostikos metodai                       

Liposominiai antraciklinai                

Psichikos sutrikimai sergant priešinės liaukos vėžiu    

Naujos molekulės saugo širdį

Gastroezofaginio refliukso įtaka stemplės
adenokarcinomai susiformuoti         

 

LGŽ rekomenduoja

Naujųjų geriamųjų antikoaguliantų skyrimas
pacientams, sergantiems su vožtuvų liga
nesusijusiu prieširdžių virpėjimu

 

Šeimos medicina

Dexilant® jau tiekiamas į Lietuvą    

Kada naudingiau vartoti antihipertenzinius
vaistus – ryte ar vakare                    

Metabolinis sindromas ir visavertis jo sudedamųjų
sutrikimų gydymas                          

Kraujospūdžio stebėjimas namuose: kaip taisyklingai
matuoti ir vertinti 

Nauja apie lerkanidipiną: poveikis uždegimui ir insulino atsparumui – geresnė kraujagyslių apsauga               

Nebivololio ir hidrochlorotiazido sudėtinis vaistas:
arterinės hipertenzijos gydymo optimizavimas             

Rozuvastatinas: įvairesnės dozės – daugiau
gydymo galimybių                           

Šiuolaikinis alergijos gydymas: tinkamo
pasirinkimo gairės                           

N acetilcisteinas: kosuliui ir ne tik   

Vitaminai ir mineralai 21 amžiuje: gamybos technologijos reikšmė fiziologiniam poveikiui 

Prieskoniai ir žolelės gali sumažinti širdies ir
kraujagyslių ligų riziką                    

 

Portretas

Po stovinčiu akmeniu vanduo neteka                           

 

Medicinos teisė

Teisės aktų apžvalga (2015 m. sausis–kovas)

Onkologinės ligos ir jų pažangaus gydymo galimybės

Onkologinės ligos užima vis „tvirtesnes“ pozicijas mūsų pacientų ligų sąraše. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, jog 2040 metais onkologinės ligos bus dažniausia mirties priežastis pasaulyje. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 18 tūkst. vėžio atvejų (NVI, 2011 m.). Tarp visų amžiaus grupių pacientų ligų pirmauja priešinės liaukos ir odos navikai bei plaučių vėžys. Įdomu pastebėti, kad tarp 30– 54 metų amžiaus gyventojų stipriausias pozicijas užima krūties vėžys, odos navikai (kurių dauguma yra visiškai pagydomi ir geros prognozės) bei gimdos kaklelio vėžys.

Taikinių terapija - efektyvus plaučių vėžio gydymo būdas

Plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių ir didžiausią mirtingumą sąlygojančių onkologinių ligų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pasaulyje naujų plaučių vėžio atvejų skaičius artėja prie 2 mln. Vėžio registro duomenimis, kasmet Lietuvoje plaučių vėžiu suserga apie pusantro tūkstančio žmonių, iš jų penkerius metus išgyvena tik 9,2 proc. moterų ir 8 proc. vyrų. Nepaisant šiuolaikinių diagnostikos metodų, plaučių vėžys nustatomas toli pažengęs, ir vienintelis gydymo būdas tėra sisteminis gydymas vaistais. Nors citotoksinė (nepageidaujamą, neretai gyvybei grėsmingą, poveikį sukelianti) chemoterapija pailgina plaučių vėžiu sergančių ligonių gyvenimo trukmę ir pagerina gyvenimo kokybę, daugelis mokslininkų ir tyrėjų pripažįsta, kad chemoterapija yra pasiekusi savo galimybių ribas: didžiausias atsako į gydymą dažnumas – 25–35 proc., o išgyvenamumo mediana – 8–10 mėnesių.

Sisteminis krūties vėžio gydymas

Krūties vėžys ir šiandien yra dažniausia moterų piktybinė liga. Nors krūties vėžio atvejų diagnozuojama daugiau, bet dabar liga dažniau nustatoma ankstyvesnės stadijos, neabejotinai gerėja sisteminis gydymas, todėl mirtingumas nuo krūties vėžio mažėja. Nepaisant geresnių gydymo galimybių ir ateities vilčių, be abejo, vėžio diagnozė labai paveikia ir pakeičia susirgusios moters gyvenimą.

Modernus požiūris į onkologinę ligą lemia jos gydymo efektyvumą

Sergamumas priešinės liaukos (prostatos) vėžiu – viena didžiausių sveikatos problemų, todėl natūraliai šiam opiam vyrų sveikatos klausimui pasaulio, taip pat ir Lietuvos, medikai skiria daug dėmesio. Kaip šią ligą vertina mūsų gydytojai, kokias mato jos gydymo galimybes, baigtis, mirštamumo mažinimo tendencijas bei kitus aktualius klausimus, kalbamės su LSMU MA Urologijos klinikos vadovu profesoriumi Mindaugu Jievaltu.

Nauji metodai onkourologinių ligų gydyme bei diagnostikoje

Onkourologijoje atsiranda naujų gydymo ir diagnostikos metodų, kurie dar tik pradedami įdiegti kasdienėje praktikoje. Iš tokių metodų galima paminėti histoskenavimą, krioterapiją, TUR su fluorescencine mėlynosios šviesos cistoskopija bei robotinę chirurgiją. Šioje apžvalgoje aptariami jų pliusai ir minusai, naujieji metodai palyginami su dabar taikomais standartiniais gydymo bei diagnostikos metodais.

Naujos molekulės saugo širdį

„Pastarąjį dešimtmetį pastebimai padidėjo antinavikinio gydymo veiksmingumas, vis dažniau taikomas agresyvus vėžio gydymas, bet dėl to vis didesne problema tampa antinavikinių vaistų toksinis poveikis širdžiai. Vis daugiau vėžiu sergančių žmonių išgelbstimi nuo šios ligos, bet net 32 proc. pacientų rizikuoja numirti nuo toksinio antinavikinių vaistų poveikio sukeltų širdies pažeidimų“, – sako dr. Alessandra Ghigo, Italijos Torino universiteto Molekulinės biotechnologijos ir sveikatos mokslų departamento mokslo darbuotoja. Anot jos, ši problema net paskatino sukurti naują klinikinę discipliną – kardioonkologiją.

Naujųjų geriamųjų antikoaguliantų skyrimas pacientams, sergantiems su vožtuvų liga nesusijusiu prieširdžių virpėjimu

Naujųjų geriamųjų antikoaguliantų skyrimas pacientams, sergantiems su vožtuvų liga nesusijusiu prieširdžių virpėjimu 2013 m. Europos širdies ritmo asociacijos praktikos gairės

Dexilant jau tiekiamas į Lietuvą

Nauja technologija gastroezofaginio refliukso liga (GERL) sergančiam pacientui siūlo naują gydymą, atitinkantį jo kasdienius įpročius.

Kada naudingiau vartoti antihipertenzinius vaistus - ryte ar vakare

Arterinio kraujo spaudimo (AKS) dydis miegant yra svarbus širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas padedantis numatyti veiksnys (prediktorius), todėl atsiranda mokslinių prielaidų, kad AKS kontrolė miego metu gali turėti teigiamos įtakos klinikinėms baigtims. Kai vaistai skiriami iš ryto, jų koncentracija gali būti mažiausia tada, kai labiausiai reikia geros AKS kontrolės. Dėl šių priežasčių kilo mintis, kad galbūt vaistus geriau skirti iš vakaro.

Kraujospūdžio stebėjimas namuose: kaip taisyklingai matuoti ir vertinti

Arterinio kraujo spaudimo (AKS) stebėsena namuose padeda pagerinti AKS kontrolę, įtarus vadinamąjį baltojo chalato fenomeną. Baltojo chalato fenomenas gali pasireikšti esant diagnozuotai, slaptajai ar gydymui atspariai arterinei hipertenzijai (AH). Čia aptariamos AKS stebėsenos namuose indikacijos, AKS matavimo ir rezultatų interpretavimo taisyklės.

Nauja apie lerkanidipiną: poveikis uždegimui ir insulino atsparumui - geresnė kraujagyslių apsauga

Pirminė arterinė hipertenzija (PAH) yra viena labiausiai paplitusių ligų (serga kas ketvirtas suaugęs žmogus) ir svarbiausias širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnys. PAH pasižymi sudėtinga patofiziologija, kurioje svarbus vaidmuo tenka neurohumoraliniams ir homeostazės veiksniams: uždegimui, atsparumui insulinui ir oksidaciniam stresui.

Nebivololio ir hidrochlorotiazido sudėtinis vaistas: arterinės hipertenzijos gydymo optimizavimas

Arterinė hipertenzija (AH) yra vienas svarbiausių ir labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad AH reikšmingai padidina ŠKL ir priešlaikinės mirties tikimybę, o arterinio kraujospūdžio (AKS) dydis esant AH tiesiai susijęs su širdies ir smegenų kraujotakos komplikacijų dažnumu [1–3].

Rozuvastatinas: įvairesnės dozės - daugiau gydymo galimybių

Cholesterolio pertekliaus (hipercholesterolemijos) ir širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) patofiziologinis ryšys žinomas daugiau kaip 100 metų. Pirmasis apie tai paskelbė Vokietijos patologas Rudolfas Virchovas (1821–1902): jis pastebėjo, kad žmonių, mirusių nuo okliuzinių kraujagyslių ligų, pavyzdžiui, miokardo infarkto, arterijų sienelės būna sustorėjusios, jose yra cholesterolio sankaupų. Moksliškai šis ryšys buvo įrodytas 20 amžiaus viduryje paskelbus Framinghamo ir kitų populiacinių tyrimų rezultatus. Dabar hiperlipidemija yra pripažinta vienu svarbiausiu ŠKL rizikos veiksniu. Patikimais atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamais tyrimais įrodyta, kad aktyvi hiperlipidemijos kontrolė statinais – viena efektyviausių ŠKL profilaktikos strategijų.

Šiuolaikinis alergijos gydymas: tinkamo pasirinkimo gairės

Didėjantis alerginių ligų paplitimas verčia mokslininkus ir gydytojus ieškoti naujų, efektyvesnių, bet tuo pačiu ir saugių gydymo būdų bei vaistų. Dauguma alerginių ligų yra lėtinės, ilgai gydomos, todėl itin svarbu, kad pacientui skiriami vaistai būtų ne tik veiksmingi, bet ir gerai toleruojami. Kodėl alerginių ligų daugėja, nėra visai aišku. Šia tema daug diskutuojama, pateikiama įvairių teorijų, bet nė viena jų negali atsakyti į visus su alergijos atsiradimu, raida ir gydymu susijusius klausimus. Problemiška išlieka alerginių ligų kontrolė, nors šioje srityje pastaraisiais metais pasiekta akivaizdžios pažangos. Dažniausiai pasitaikančios alerginės ligos, alerginis rinitas ir lėtinė dilgėlinė, gydomos pirmiausiai pasirenkamais antihistamininiais vaistais, pirmumą teikiant saugesniems naujausios kartos preparatams. Apie šiuolaikinę alergijos sampratą, naująsias alergologijos tendencijas ir geriausią gydymo praktiką kalbamės su LSMU MA profesore alergologe-klinikine imunologe Brigita Šitkauskiene.

N acetilcisteinas: kosuliui ir ne tik

Gripas ir ūminės kvėpavimo takų infekcinės ligos, kurioms priskiriama sloga, ūminis rinosinusitas, faringitas ir bronchitas, yra dažniausios ūminės infekcinės žmonių ligos. Suaugusieji ūminėmis kvėpavimo infekcinėmis ligomis serga vidutiniškai 2–4 kartus, o vaikai iki 6–8 kartų per metus. Nors dauguma jų yra virusinės kilmės, įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, jog net 40–50 proc. šiomis ligomis sergančių pacientų yra nepagrįstai gydomi antibakteriniais vaistais, o tai skatina patogenų atsparumą vaistams, kuris pasaulyje sukėlė globalią antimikrobinės terapijos krizę.

Vitaminai ir mineralai 21 amžiuje: gamybos technologijos reikšmė fiziologiniam poveikiui

Tyrimai rodo, jog vidutiniškai kas antras amerikietis kasdien arba labai dažnai vartoja vitaminų ir mineralinių medžiagų papildus, stengdamasis jais papildyti monotonišką ir rafinuotą civilizuoto žmogaus mitybą. Panašiai elgiasi ir daugelio kitų Vakarų šalių gyventojai. Vitaminai ir mineralai – vieni plačiausiai vartojamų produktų.

Po stovinčiu akmeniu vanduo neteka

Abdominalinis chirurgas, onkologas, Nacionalinio vėžio instituto direktorius profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius skaičiuoja poros dešimtmečių klinikinio, o nuo 2005-ųjų – ir vadovaujamojo darbo: iš pradžių Onkochirurginiam centrui, o pastaruosius porą metų – visai įstaigai, patirtį. Profesorius – daugybės kviestinių paskaitų lektorius, kelių šimtų pranešimų, mokslinių straipsnių ir tezių profesine tematika lietuvių ir anglų kalbomis autorius. Tokia būtų trumpa kolegų bei pacientų gerbiamo ir labai palankiai vertinamo gydytojo darbinės veiklos faktų grandinė. O koks profesorius kasdienybėje, namuose, šeimoje, kaip jis realizuoja save gyvenime? Atsakymus pateikia pats profesorius.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.