Lietuvos gydytojo žurnalas - ER 2015/6

TURINYS

 

Kardiologija

Profesorius Džiuzepė Mancia:  širdies ir kraujagyslių ligų rizikai normalizuoti priemonių dar neturime           

Dislipidemijos korekcija: širdies ir kraujagyslių ligų

rizikos įvertinimas ir pirminė bei antrinė širdies ir

kraujagyslių ligų profilaktika           

Antitrombozinio gydymo taikymas prieširdžių
virpėjimu sergantiems pacientams, kuriems pasireiškė ūminės išemijos sindromas ir (ar) numatoma perkutaninė vainikinių arterijų intervencija/stentavimas                   

Kardioversijos ir naujieji geriamieji antikoaguliantai    

Europos kardiologų draugijos prieširdžių virpėjimo gydymo gairės: tromboembolijų prevencija                      

Centrinio poveikio antihipertenzinių vaistų vieta gydant arterinę hipertenziją                        

Beta adrenoblokatoriai – ar tikrai labai panašūs?

Sėkmingo arterinės hipertenzijos gydymo svarba        

 

Pulmonologija

Plaučių embolijos diagnostika, gydymas ir profilaktika

LOPL diagnostika, gydymas ir profilaktika                 

Pirmasis dvejopai veikiantis kartą per parą vartojamas sudėtinis ilgai veikiančio β2 agonisto ir ilgai veikiančio muskarininių receptorių antagonisto vaistas LOPL gydyti

Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijos

Viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijų

gydymas             

 

Endokrinologija

Osteoporozės ambulatorinio gydymo
kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašas             

Vitamino D ir K reikšmė gydant osteoporozę              

Vitamino D stokos profilaktika ir gydymas                 

Gydymas insulinu naudojant Accu-Chek® Combo

sistemą                

 

Neurologija

Praeinančiojo smegenų išemijos priepuolio
diagnostika, gydymas ir profilaktika: nuorodos šeimos gydytojams ir internistams              

Praktinis klinikinis epilepsijos apibrėžimas                  

Parkinsono ligos gydymas              

Nebylusis „geriatrijos gigantas“: kaip gydyti
pagyvenusių žmonių nerimą?          

 

Psichitarija

Vaikų hiperkinezinių sutrikimų ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašas             

Vaikų bei paauglių hiperkineziniai sutrikimai ir jų

gydymas psichostimuliuojamaisiais vaistais

 

Reumatologija

Reumatoidinio artrito diagnostikos ir gydymo aprašas

Ankilozinio spondilito diagnostikos ir gydymo
tvarkos aprašas   

Sėkmingo podagros gydymo pagrindas – tinkama
hiperurikemijos kontrolė                  

Osteoartrito diagnostika ir gydymas

 

Gastroentrologija

Lėtinio virusinio C hepatito diagnostikos ir
ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais
vaistais tvarkos aprašas                   

Trumpa naujausių kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumo diagnostikos ir gydymo

gairių apžvalga     

Oportunistinių infekcijų profilaktika, diagnostika ir gydymas sergant žarnų uždegimo ligomis                         

Probiotikų nauda gydant viduriavimą –
neabejotina          

Faktai  apie Dexilant® (dekslansoprazolą)                   

 

Nefrologija

Dislipidemijos diagnostika ir gydymas lėtine inkstų liga sergantiems pacientams                 

 

Infektologija

Odos ir minkštųjų audinių infekcinių ligų

diagnostika ir gydymas                    

Clostridium difficile infekcijos diagnostika

ir gydymas

 

Dermatologija                   

Šiuolaikinio atopinio dermatito gydymo

apžvalga              

Atopinio dermatito gydymas: pimekrolimuzas – saugesnis veiksmingas vaistas                   

Svarbiausias aknės gydymo principas – paveikti kuo daugiau patogenezės grandžių

Odos grybelių infekcijos: šiuolaikinio gydymo galimybės                       

 

Pediatrija

Vaistažolių arbatų poveikis vaikams

 

Ginekologija

Individualizuotas pakeičiamosios hormonų

terapijos parinkimas                         

Mitai, kurių bijo moterysir kuriuos paneigia
gydytojai             

Medikamentinės miomų gydymo galimybės                

Menoragijos diagnostikos ir gydymo metodika           

Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodika        

 

Urologija

Šlapimo nelaikymas: šiuolaikinis požiūris
į priežastis ir gydymą                       

Priapizmo diagnostika ir gydymas   

Ne neurogeninės kilmės vyrų apatinių šlapimo takų simptomų, įskaitant gerybinės

prostatos hiperplazijos sukeltą obstrukciją, diagnostikos ir gydymo gairės    

Vyrų seksualinės funkcijos sutrikimų diagnostikos ir gydymo gairės: erekcijos

disfunkcija ir priešlaikinė ejakuliacija                 

Šlapimo takų infekcijos ir jų gydymo rekomendacijos   

 

Slauga

Suaugusiųjų pragulų profilaktika ir gydymas               

 

Fitoterapija

Galimybės suderinti antinavikinį gydymą su
fitoterapija           

 

 

Clostridium difficile infekcijos diagnostika ir gydymas. Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų draugijos atnaujintų gairių apžvalga

Clostridium difficile (C. difficile) yra sporas sudaranti gramteigiama anaerobinė bakterija, kuri įprastinėmis sąlygomis vegetuoja žmogaus storajame žarnyne. C. difficile yra dažna hospitalinės diarėjos sukėlėja. Vaikų ir sveikiems suaugusiesiems infekcijas ji sukelia retai. Kai sutrinka normali žarnyno bakterijų pusiausvyra, C difficile gali pradėti greitai daugintis ir gaminti toksinus. Nustatyta hipervirulentiška C. difficile atmaina NAP1/BI/027, kuri sukelia sunkios formos infekciją ir jos protrūkius. Ši padermė virulentiškesnė ir atsparesnė antibiotikams, jos sukelta infekcija sunkiau gydoma ir lemia daugiau mirčių. Pagrindinis C. difficile infekcijos (CDI) klinikinis simptomas – viduriavimas vandeningomis išmatomis. CDI raiška gali būti labai įvairi: nuo besimptomio nešiojimo iki sunkios žaibines ligos ir toksinio žarnos išsiplėtimo. Ligos atkryčio ar infekcijos kartojimosi dažnumas svyruoja nuo 10 iki 25 proc. Pirmosios Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų draugijos paruoštos C. difficile infekcijos gydymo gairės buvo paskelbtos 2009 m. Pasiūlius naujų gydymo metodų, 2014 metais gairės buvo atnaujintos.

Odos ir minkštųjų audinių infekcinių ligų diagnostika ir gydymas. 2014 m. atnaujintų Amerikos infekcinių ligų draugijos klinikinės praktikos gairių santrauka

Amerikos infekcinių ligų draugija (angl. Infectious Diseases Society of America, IDSA) sušaukė nacionalinę ekspertų darbo grupę 2005 metų odos ir minkštųjų audinių infekcinių ligų (OMAI) gydymo gairėms atnaujinti. Darbo grupės rekomendacijos suderintos su neseniai IDSA paskelbtomis meticilinui atsparaus Staphylococcus aureus sukeltų infekcijų gydymo gairėmis. Šio gairių dokumento tikslinis objektas – įvairių OMAI, įskaitant ir mažai pavojingas paviršines infekcijas, ir gyvybei grėsmingas infekcijas, kaip antai nekrozinis fasciitas, diagnostika ir tinkamas gydymas. Be to, kadangi pasaulyje nuolat daugėja asmenų, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi, gairėse aptariamas ir šiai populiacijai būdingos OMAI. Šiame gairių dokumente pabrėžiama klinikinių įgūdžių svarba norint greitai diagnozuoti OMAI, identifikuoti patogenus ir laiku skirti efektyvų gydymą. Ekspertų darbo grupė laikėsi visų procedūrų, kurios taikytos kuriant kitas Amerikos infekcinių ligų draugijos gaires, įskaitant sisteminį rekomendacijų svarumo ir įrodymų kokybės vertinimą pagal GRADE (angl. Grading of Recommendations Assessment, Development, and Evaluation) sistemą. 1 paveiksle pateikiamas apibendrintas odos ir minkštųjų audinių infekcijų gydymas, siekiant supaprastinti stafilokokų sukeltų lokalių pūlinių infekcijų (odos abscesų, furunkulų, karbunkulų) gydymą meticilinui atsparaus Staphylococcus aureus (angl. trumpinys – MRSA) amžiuje. 2 paveiksle pateikiamas chirurginės žaizdos infekcijų gydymo algoritmas, siekiant supaprastinti jų gydymo taktiką.

Antitrombozinio gydymo taikymas prieširdžių virpėjimu sergantiems pacientams, kuriems pasireiškė ūminės išemijos sindromas ir (ar) numatoma perkutaninė vainikinių arterijų intervencija/stentavimas

Europos kardiologų draugijos Trombozės darbo grupės dokumento, patvirtinto Europos širdies ritmo asociacijos ir Europos perkutaninės kardiovaskulinės intervencijos asociacijos, santrauka

Kardioversijos ir naujieji geriamieji antikoaguliantai

Prieširdžių virpėjimo gydymas, nuolatinės terapinės hipokoaguliacijos užtikrinimas – aktualiausia šiandienos aritmologijos problema. Per pastaruosius trisdešimt metų pristatyta vos keletas naujų antiaritminių vaistų, taip ir nesukėlusių perversmo medikamentiniame prieširdžių virpėjimo gydyme. Tačiau esminiai pokyčiai įvyko įsitvirtinant klinikinėje praktikoje naujosios kartos geriamiesiems antikoaguliantams, gerokai supaprastinusiems sergančiųjų tromboembolijos profilaktiką. Apie prieširdžių virpėjimo, tromboembolijų profilaktiką, kardioversijos ir pasirengimo jai klausimais kalbamės su VUL Santariškių klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro vadovu prof. habil. dr. Audriumi Aidiečiu.

Beta adrenoblokatoriai – ar tikrai labai panašūs?

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje išlieka pirmaujančios tarp patologijų, sukeliančių didžiausią gyventojų ligotumą ir mirtingumą. Ši ligų grupė turi daug išraiškų: vienus ligonius vargina arterinė hipertenzija, kitus ištinka ūmus miokardo infarktas, nemažai daliai ligonių vystosi širdies nepakankamumas. Yra daugybė vaistų, skirtų ŠKL gydyti, jų parinkimas ir rekomendacijos, kuriuos vaistus vartoti yra naudingiausia, nuolat kinta. Visgi pastaruoju metu nusistovėjo kelios kardioprotekciniu poveikiu pasižyminčios vaistų grupės, kurios, anot Europos kardiologų draugijos (EKD), gerina ligos baigtis, prognozę bei išgyvenamumą. EKD rekomenduoja gydymą beta adrenoblokatoriais (BAB) tiek esant ūmiam miokardo infarktui, tiek antrinei profilaktikai po jo, taip pat po ūminės išemijos sindromų be ST segmento pakilimo ar jau esant širdies nepakankamumui. Visiems pacientams, sergantiems stabiliąja krūtinės angina, taip pat vienareikšmiškai rekomenduojamas gydymas beta adrenoblokatoriais.

Sėkmingo arterinės hipertenzijos gydymo svarba

Remiantis paskutinio dešimtmečio 21 klinikiniu tyrimu, arterinės hipertenzijos (AH) paplitimas bendrojoje Europos populiacijoje yra apie 30–45 proc., jis ženkliai didėja didėjant amžiui. Kadangi įvairių šalių rezultatus sudėtinga palyginti, AH rodikliams įvertinti galima naudotis mirtingumo nuo insulto duomenimis. Remiantis PSO statistikos duomenimis, Vakarų Europos šalyse mirštamumas nuo insulto turi tendenciją mažėti, o Rytų Europos šalyse jis akivaizdžiai didėja. Lietuvoje, kaip ir daugumoje pažangios ekonomikos šalių, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) tebėra svarbiausia ir dažniausia sergamumo, mirtingumo ir neįgalumo priežastis. Deja, ne taip kaip Vakarų ir Centrinės Europos šalyse bei JAV, tendencijos, kad Lietuvoje mirčių nuo ŠKL mažėtų, nematyti: palyginti su Vakarų Europa ir JAV, Lietuvos gyventojai nuo ŠKL miršta kone du kartus dažniau. Net 33 proc. mirčių lemia pirminės AH komplikacijos. Todėl AH gydyti labai svarbu parinkti tinkamus vaistus ir jų derinius.

LOPL diagnostika, gydymas ir profilaktika. 2014 m. atnaujintų GOLD gairių apžvalga

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) tebėra viena iš pagrindinių globalinių sveikatos problemų. Dėl šios ligos ir toliau daugėja neįgalumo ir mirties atvejų, didėja gydymo išlaidos. Nerimą kelia tai, kad LOPL vis dažniau suserga jaunesnio amžiaus žmonės, nors iki šiol ir rekomendacijose minima, kad LOPL diagnozę, esant būdingiems simptomams, reikėtų įtarti vyresniems kaip 40 metų amžiaus pacientams. Manoma, kad šiuo metu užimanti ketvirtąją vietą, 2020 metais LOPL taps trečiąja pagal dažnumą mirties priežastimi pasaulyje. Siekiant gerinti LOPL situaciją, 1995 m. Europos pulmonologai paskelbė vieningą susitarimą dėl LOPL įvertinimo ir gydymo, o 2001 m. JAV Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas bei Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) inicijavo Pasaulinę LOPL iniciatyvą (angl. Global Initiative for Chronic Obstructive Lung Disease, GOLD), kuri pristatė moksliniais įrodymais pagrįstą sutarimą „Pasaulinė LOPL diagnostikos ir gydymo prevencijos strategija“. Sutarime nuo pat jo atsiradimo daug dėmesio skiriama LOPL profilaktikai, ankstyvai diagnostikai ir gydymui. Pagal GOLD mokslinio komiteto sutarimą LOPL diagnostikos ir gydymo rekomendacijos atnaujinamos kasmet (paskutinį kartą atnaujinta 2014 m.), o kas penkerius metus atliekama detali viso leidinio peržiūra (paskutinį kartą detali peržiūra atlikta 2011 m.). Siekiant gerinti LOPL diagnostiką, gydymą, profilaktiką, būtina atsižvelgti į naujausias rekomendacijas. Straipsnyje pateikiami esminiai diagnostikos, gydymo aspektai, aptariami atnaujinimai, korekcijos, papildžiusios 2014 metų strategiją.

Pirmasis dvejopai veikiantis kartą per parą vartojamas sudėtinis ilgai veikiančio ?2 agonisto ir ilgai veikiančio muskarininių receptorių antagonisto vaistas LOPL gydyti

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra viena iš labiausiai paplitusių ir didžiausią mirtingumą sąlygojančių kvėpavimo takų ligų pasaulyje. Sergamumas LOPL didėja. Dėl nuolat progresuojančios ligos eigos, būtina ją laiku įtarti, diagnozuoti ir gydyti, reguliariai stebėti LOPL sergančius asmenis, efektyviai gydyti ligos paūmėjimus. Nors LOPL gydymui yra sukurta išties nemažai inhaliuojamųjų vaistų ir toliau vyksta naujų vaistinių preparatų tyrinėjimai, kad vienu inhaliatoriumi būtų pasiektas geriausias rezultatas tiek gydant LOPL, tiek mažinant ligos eigą sunkinančius paūmėjimus ar jų visai išvengiama. Ultibro® Breezhaler® (klinikiniuose tyrimuose vadinamas QVA149) yra vienas naujausių LOPL gydyti skirtų vaistų, klinikinių tyrimų duomenimis, puikaus veiksmingumo ir saugumo.

Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijos

Plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių ir didžiausią mirtingumą sąlygojančių onkologinių ligų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pasaulyje naujų plaučių vėžio atvejų skaičius artėja prie 2 mln. Vėžio registro duomenimis, kasmet Lietuvoje plaučių vėžiu suserga apie pusantro tūkstančio žmonių, iš jų penkerius metus išgyvena tik 9,2 proc. moterų ir 8 proc. vyrų. Siekiant pagerinti pagalbą plaučių vėžiu sergantiems ligoniams bei suartinti specialistų požiūrį į šios ligos diagnostikos ir gydymo standartus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir įvairių Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų draugijų iniciatyva bei bendru darbu jau keletą metų rengiamos ir nuolat atnaujinamos „Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijos“. Per kelerius paskutiniuosius metus įvyko nemaža svarbių permainų suvokiant šią ligą, priimta naujos redakcijos plaučių vėžio TNM klasifikacija, patvirtinti plaučių vėžio molekulinės diagnostikos standartai, patobulinta morfologinė diagnostika, Lietuvoje įdiegti į klinikinę praktiką pozitronų emisijos tomografijos su kompiuterine tomografija bei endobronchinio ultragarso tyrimai, patobulinta gydymo taktika, aprobuota ir įteisinta taikinių terapija ir kt. Šio žurnalo numeryje pristatome naujausių „Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijų“ sutrumpintą versiją (visą versiją galima rasti internetiniu adresu www.pulmoalerg.lt)

Viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijų gydymas

Kvėpavimo takų ūminės ir lėtinės bakterinės ligos, kaip antai: ūminis ar lėtinis rinosinusitas, otitas, bronchitas, yra vienos dažniausių suaugusiųjų ir vaikų infekcinių ligų, kurias reikia laiku kruopštaus ir tinkamai gydyti antibiotikais. Netinkamai diagnozuota liga ar uždelstas gydymas neretai lemia skaudžias ir sunkiai gydomas komplikacijas: lėtinį rinosinusitą, plaučių uždegimą, osteomielitą, galvos smegenų uždegimą (bakterinį meningitą, smegenų abscesą) ir pan. Dėl šių grėsmingų komplikacijų svarbu laiku diagnozuoti ligą, įvertinti jos sunkumą bei galimų komplikacijų riziką, paskirti tinkamą gydymą. Empirinis gydymas cefproziliu yra efektyvus ir saugus gydant ūminėmis ir lėtinėmis kvėpavimo takų bakterinėmis ligomis sergančius ligonius.

Vitamino D ir K reikšmė gydant osteoporozę

Osteoporozė – tai sisteminė griaučių liga, kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulinio audinio mikroarchitektūros pokyčiai, lemiantys padidėjusį kaulų trapumą ir lūžių riziką [1]. Tai liga, kuria sergant kaulai tampa trapūs ir silpni, dėl to didėja rizika patirti lūžį. Žmonės, sergantys osteoporoze, gali patirti lūžį ir nuo nedidelės traumos, nugriuvę iš savo ūgio aukščio, kasdienėje veikloje. Osteoporozė neturi jokių simptomų ar požymių, kol nelūžta kaulai, dėl to vadinama „tyliąja epidemija“. Dėl osteoporozės Europoje prarandama daugiau „sveiko gyvenimo metų“ nei dėl daugumos onkologinių ligų, osteoporozės gydymas valstybei kainuoja panašiai kaip ir gydant širdies ir kraujagyslių ligas ar bronchinę astmą.

Vitamino D stokos profilaktika ir gydymas

Straipsnio tikslas – pateikti praktines vitamino D (vit. D) vartojimo rekomendacijas. Jos 2013 metais buvo aptartos daugelio Europos šalių atstovų forume, paskelbtos Lenkijos endokrinologų leidinyje ir rekomenduojamos naudoti Vidurio Europos šalims. Čia aptariami tam tikri šių rekomendacijų teiginiai, dėl kurių ir toliau vyksta debatai.

Gydymas insulinu naudojant Accu-Chek® Combo sistemą

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2014 m. pasaulyje cukriniu diabetu (CD) sirgo 9 proc. suaugusių žmonių. 5–10 proc. visų CD atvejų sudaro 1 tipo CD. Pacientas, sergantis 1 tipo CD, turi visą gyvenimą kasdien vartoti insuliną, todėl jam reikia išmokti suderinti intensyvų gydymą su kasdiene veikla. Siekiant, kad pacientams būtų kuo patogiau leistis insuliną, yra kuriami vis nauji prietaisai. Vienas jų – insulino pompa.

Praeinančiojo smegenų išemijos priepuolio diagnostika, gydymas ir profilaktika: nuorodos šeimos gydytojams ir internistams

Lietuvos insulto asociacijos, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegijos ir Lietuvos internistų draugijos rekomendacijos

Praktinis klinikinis epilepsijos apibrėžimas

Tarptautinė lyga prieš epilepsiją (TLPE) 2005 m. paskelbė koncepcinį epilepsijos apibrėžimą. Tuomet suformuota ir darbo grupė, kurios uždavinys buvo sukurti praktinį epilepsijos apibrėžimą, tinkamą pritaikyti kasdieniame darbe klinikinei diagnozei nustatyti. 2013 m. toks apibrėžimas buvo suformuluotas ir 2013 m. gruodžio mėnesį darbo grupės rekomendacijos oficialiai patvirtintos TLPE. 2014 m. ši informacija paskelbta žurnale „Epilepsia“. Straipsnyje „A practical clinical definition of epilepsy“ pateiktas naujas praktinis klinikinis epilepsijos apibrėžimas, kuris turėtų padėti lengviau apsispręsti nustatant epilepsijos diagnozę.

Parkinsono ligos gydymas

2013 m. Europos neurologų federacijų draugijos (EFNS) ir Judėjimo sutrikimų draugijos Europos skyrius gairių apžvalga

Bendrieji reumatoidinio artrito medikamentinio, nemedikamentinio ir chirurginio gydymo principai

Lietuvos reumatologų asociacija, remdamasi 2013 m. EULAR rekomendacijomis, parengtomis remiantis sisteminėmis ir reguliariai atnaujinamomis literatūros apžvalgomis, parengė RA gydymo rekomendacijas, apimančias simptominį ir patogenezinį gydymą [14]. EULAR pasiūlytos rekomendacijos naudojamos kaip pagrindas daugelio Europos šalių nacionalinėms ir regioninėms rekomendacijoms, iš anksto numatant, kad tokioje sparčiai besivystančioje srityje kaip RA gydymas šias rekomendacijas po kelerių metų reikės atnaujinti, dėl to į jas įtraukti ir tie vaistai, kurie yra patvirtinti RA gydyti, bet Lietuvoje kol kas jais gydyti galimybės nėra. Bendrieji EULAR rekomenduojami gydymo principai ir pagrindinės rekomendacijos pateiktos 1 lentelėje.

Trumpa naujausių kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumo diagnostikos ir gydymo gairių apžvalga

Per pastaruosius kelerius metus kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumo (KEFN) diagnostikos ir gydymo gaires paskelbė trys nacionalinės (Australijos, Vokietijos ir Italijos) gastroenterologų draugijos, o Kochrano mokslininkų bendradarbiavimo grupė (angl. Cochrane Collaboration) publikavo apžvalgą šia tema. Šiame straipsnyje pateikiama KEFN diagnostikos ir gydymo rekomendacijų apžvalga, apžvelgiama kiek keturi neseniai publikuoti gairių dokumentai atitinka tarpusavyje KEFN diagnostikos, ligos gydymo ir kontrolės požiūriu. Be to, gairėse akcentuojamos naujai atsiradusios galimybės bei atskleistos subtilybės, pavyzdžiui, išmatų elastazės-1 nustatymo testas, kuris dabar plačiai taikomas, tačiau yra netinkamas mažo ar vidutinio sunkumo KEFN vertinti nepaisant to, kad jį pasitelkus galima diagnozuoti sunkų KEFN. Vienas iš kelių naujų tyrimų, kurie atranda savo praktinę vertę, yra 13C žymėtų įvairaus grandinės ilgio trigliceridų (angl. mixed-chain triglycerides, MCT) iškvepiamame ore testas. Šis tyrimas, nors ir puikus kiekybinis testas, kol kas nėra plačiai naudojamas ir yra menkai prieinamas. MCT testas naudingas tuo, kad jis akivaizdžiai įrodo, kad yra skirtumas tarp KEFN simptomų gydymo ir mitybos sutrikimų (angl. malnutrition) – pamatinio defekto plačiąja prasme – gydymo. Tai gali turėti tiesioginės reikšmės kasos fermentų (pankreatino) dozavimui – visose gairėse bendru sutarimu nurodyta pradinė dozė kai kuriems pacientams gali būti per maža. Nors suaugusiųjų lėtinis pankreatitas ir vaikų cistinė fibrozė yra pagrindinės patologijos, kurių gydymo patirtimi yra pagrįstos KEFN diagnostikos ir gydymo gairės, kitos indikacijos taip pat aptartos.

Oportunistinių infekcijų profilaktika, diagnostika ir gydymas sergant žarnų uždegimo ligomis

Pastaraisiais dešimtmečiais žarnų uždegimo ligoms (ŽUL) gydyti vis dažniau skiriama imunomoduliatorių. Šiais preparatais gydomą pacientą svarbu apsaugoti nuo oportunistinių infekcijų. Oportunistinės infekcijos paprastai kelia daug problemų, nes jas sunku atpažinti, jos didina mirtingumą dėl sunkios ligos eigos ir gydymo sunkumų.

Dislipidemijos diagnostika ir gydymas lėtine inkstų liga sergantiems pacientams. 2013 m. Tarptautinės KDIGO ekspertų grupės klinikinės praktikos gairės

2013 metų KDIGO (angl. Kidney Disease: Improving Global Outcomes) lipidų koncentracijos diagnozavimo ir gydymo LIL sergantiems pacientams (nedializuojamiems, dializuojamiems, turintiems transplantuotą inkstą ir vaikams) klinikines praktikos gaires sudaro skyriai, kuriuose aptariamas lipidų koncentracijos vertinimas bei gydymas. Rekomendacijos grindžiamos mokslo įrodymais.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.