Lietuvos gydytojo žurnalas 2014/10

TURINYS


Numerio tema - plaučių embolija     

        

Trombozės gydymas Lietuvoje: užtrukusi kelionė į Europą                      

Plaučių embolijos diagnostika ir gydymas                   

Trombofilijos laboratorinės diagnostikos ypatumai      

Plaučių embolijos diagnostikos ypatumai                     

Kojų venų trombozės radiologinė diagnostika              

Prieširdžių virpėjimas ir tromboembolija                      

 

Širdies nepakankamumas

Išskirtinis dėmesys – širdies nepakankamumo
diagnostikai ir gydymui                   

Širdies nepakankamumas ir natriureziniai peptidai: nuo diagnostikos iki gydymo                

 

LGŽ rekomenduoja

Prenatalinės diagnostikos naujovės ir informuoto
paciento sutikimas                           

 

Šeimos medicina

Vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija             

Ranolazino panaudojimo galimybės

Zofenoprilis plius: dar didesnė nauda ir organų apsauga                          

KRKA kompanijos gaminamų AKFI indėlis į arterinės
hipertenzijos gydymą: 25 m. patirtis

Valsartanas – įrodytas širdies ir kraujagyslių
sistemą tausojantis poveikis             

Hipoglikemijos rizika ir pavojai: ką turėtų žinoti
šeimos gydytojas

Gera metabolinė cukrinio diabeto kontrolė:
galimybė gydyti be hipoglikemijos  

Šį sezoną laukiama agresyvesnių gripo viruso atakų    

Vaistai nuo skausmo: svarbu ir efektyvus
poveikis, ir saugumas                      

Slaugomų ligonių problema

 

Podiplominės studijos

„Gedeon Richter“: sveikatos sprendimai – 
iš kartos į kartą

 

Šventinis puslapis                                   

Šventės – saviraiškos, stiliaus, emocijų, prisiminimų
ir dovanų sintezė 

Didžiųjų metų švenčių belaukiant…

 

Medicinos teisė

Teisės aktų apžvalga (2014 m. gruodis)                       

 

Trombozės gydymas Lietuvoje: užtrukusi kelionė į Europą

Kiekvienais metais apie 4 tūkst. Lietuvos gyventojų įvyksta venų trombozė – pavojinga kraujagyslių komplikacija, užsikimšimas krešuliu, kartais lemianti net ligonio mirtį. Itin pavojinga giliųjų kojų, dubens venų trombozė, nes čia susidarę kraujo krešuliai venomis gali pasiekti plaučius ir sukelti gyvybei grėsmingą būklę – plaučių emboliją. Tromboze vadinamas kraujo krešulių (trombų) susidarymo procesas. Bet kurioje organizmo kraujagyslėje susiformavęs krešulys gali turėti sunkių pasekmių, o pavojingiausi širdies, smegenų, plaučių, galūnių kraujagysles užkemšantys trombai.

Plaučių embolijos diagnostika ir gydymas. 2014 m. Europos kardiologų draugijos gairių santrauka

Veninės trombinės embolijos (VTE) profilaktika apima giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) profilaktiką. Tai trečioji dažniausia širdies ir kraujagyslių liga, kurios bendras sergamumas 100–200/100 tūkst. gyventojų. Ūminė PE yra pavojingiausia VTE klinikinė būklė ir pagrindinė mirtingumo, sergamumo ir hospitalizavimo priežastis. Remiantis epidemiologinio modelio apskaičiavimais, 2004 metais šešiose Europos Sąjungos šalyse (kurių bendras gyventojų skaičius yra 454,4 mln.) daugiau nei 317 tūkst. mirčių buvo susijusios su VTE. 34 proc. visų šių atvejų buvo susiję su staigia, mirtina PE, 59 proc. mirčių nuo PE buvo dėl nediagnozuotos PE, mirė tik 7 proc. pacientų, kuriems PE buvo diagnozuota tiksliai ir anksti.

Trombofilijos laboratorinės diagnostikos ypatumai

Laboratorinis trombofilijos vertinimas yra labai sudėtingas ir nuolat keičiasi. Esminės problemos, su kuriomis susiduriama yra šios: tinkamų laboratorinių tyrimų pasirinkimas, tinkamas tyrimų atlikimo laikas ir asmenų, kuriems bus atliekami trombofilijos tyrimai, pasirinkimas. Nėra visuotinio vieno laboratorinio tyrimo, leidžiančio patikimai klasifikuoti asmenis pagal trombozės rizikos laipsnį. Todėl, norint tinkamai įvertinti galimą trombozės riziką, reikia atlikti grupę individualių laboratorinių tyrimų.

Plaučių embolijos diagnostikos ypatumai

Plaučių embolija (PE), sąlygota venų trombozės, yra trečia pagal dažnumą širdies ir kraujagyslių sistemos liga. Jungtinėse Amerikos Valstijose PE įvyksta 600 tūkst. pacientų kasmet, iš jų nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. miršta. PE klinikiniai požymiai (dusulys, skausmas krūtinėje, besivystantis šokas) yra nespecifiški. Todėl greita ir tiksli ūminės PE diagnostika – esminis veiksnys, nulemiantis paciento prognozę, nes laiku pradėtas gydymas esti efektyvus.

Kojų venų trombozės radiologinė diagnostika

Venų tromboembolija (VTE) – tai dvi tarpusavyje susijusios patologijos: plaučių embolija (PE) ir giliųjų venų trombozė (GVT). Giliųjų venų trombozė (GVT) tebėra svarbi sveikatos sistemos problema, nes susijusi su komplikacijomis, lemiančiomis didelį sergamumą ir mirtingumą: ūminė ir lėtinė plaučių embolija, plautinė hipertenzija ir potrombozinis sindromas. Paprastai GVT prasideda blauzdos venose, bet gali kilti aukštyn ir sąlygoti gyvybei pavojingą plaučių emboliją. Klinikinėje praktikoje labai svarbu apsaugoti nuo šios ligos ir ją gydyti, tad aktualu anksti ir tiksliai nustatyti diagnozę įvertinant tikslią GVT vietą ir apimtį.

Prieširdžių virpėjimas ir tromboembolija

Prieširdžių virpėjimas (PV) yra dažniausias ilgalaikis širdies ritmo sutrikimas, su kuriuo gydytojai susiduria kasdienėje klinikinėje praktikoje. Nepaisant pasirinktos gydymo taktikos, apsauga nuo insulto yra viena svarbiausių užduočių gydant šią aritmiją. Reikia pabrėžti, kad mirštamumo bei neįgalumo ir insulto kartojimosi rizika insultą patyrusiems pacientams, kuriems yra PV, daug didesnė. Naujieji geriamieji antikoaguliantai, kurie gali būti vadinami revoliucine vaistų klase, lėmė didžiulį gydymo kokybės perversmą gydant PV sergančius pacientus, nes jie padeda apsaugoti ligonius nuo pačios sunkiausios komplikacijos – išeminio embolinio insulto. Apie reikšmingus PV diagnostikos ir gydymo pokyčius kalbamės su LSMU Kardiologijos klinikos profesoriumi Aru Puodžiukynu.

Išskirtinis dėmesys - širdies nepakankamumo diagnostikai ir gydymui

Šių metų spalio 3–4 dienomis Vilniuje vyko 4-oji Baltijos šalių širdies nepakankamumo (ŠN) konferencija, kurią organizavo Lietuvos kardiologų draugija kartu su Baltijos šalių kardiologų draugijomis. Renginį aktyviai rėmė Europos Širdies nepakankamumo asociacija. Renginys buvo jungtinis, nes vyko kartu su 12-ąja tarptautine konferencija „Aritmija Lietuva 2014“.

Vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija

1973 m. Harvey Kemp aprašė krūtinės anginos (KA) formą, kuri pasireiškia miokardo išemijos simptomais, tačiau angiografiškai nustatomos normalios arba beveik normalios vainikinės arterijos. Tokią KA H. Kemp pavadino širdies X sindromu. Vėliau buvo išsiaiškintas patofiziologinis šio sindromo mechanizmas: epikardo vainikinių arterijų spazmas, vainikinių arterijų bridžas (jungtys), vainikinės tėkmės sulėtėjimas, takotsubo ir vainikinių arterijų mikrovaskulinė disfunkcija. Nustatyta, kad sergant širdies X sindromu pakinta skausmo suvokimas.

Zofenoprilis plius: dar didesnė nauda ir organų apsauga

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad didžiausia arterinės hipertenzijos (AH) gydymo nauda susijusi su paties gydymo efektyvumu, t. y. kaip pavyksta sumažinti arterinį kraujospūdį (AKS) iki tikslinio ir jį tokį išlaikyti. Svarbūs ir gydymui parinkti vaistai ar jų deriniai, geriausiai atitinkantys individualius paciento poreikius, sveikatos būklę ir ligos ypatumus.

Valsartano saugumo ir efektyvumo įrodymai

2013 metų Europos kardiologų draugijos (EKD) arterinės hipertenzijos gydymo gairėse nurodoma, kad diuretikai (tiazidiniai, cholartalidonas, indapamidas), beta adrenoblokatoriai (BAB), kalcio kanalų blokatoriai (KKB), angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) ir angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB) – visi vienodai tinkami bei rekomenduojami pradėti arterinės hipertenzijos (AH) gydymą ir jį tęsti monoterapija ar deriniais (1 lentelė).

KRKA kompanijos AKFI indėlis į arterinės hipertenzijos gydymą: 25 m. patirtis

Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) klinikinėje praktikoje pradėti vartoti daugiau negu prieš ketvirtį amžiaus. Šie vaistai buvo sukurti arterinei hipertenzija (AH) gydyti, bet vėliau paaiškėjo juos turint ir kitų labai reikšmingų savybių, kaip antai gydant širdies nepakankamumą, krūtinės anginą ir kt. Dabar AKFI yra plačiausią gydomąjį poveikį turintys vaistai iš visų, vartojamų kardiologijos praktikoje. Sukaupta daugiau nei pakankamai duomenų apie jų saugumą ir gerą toleravimą.

Hipoglikemijos rizika ir pavojai: ką turėtų žinoti šeimos gydytojas

Cukrinis diabetas (CD) – viena aktualiausių ir grėsmingiausiai plintančių 21 a. sveikatos problemų. Prognozuojama, kad 2025-aisiais CD ligonių skaičius sieks 380 mln., arba 7,3 proc., o 2030-aisiais išaugs iki 438 mln. [1]. Lietuvoje šiuo metu CD diagnozuotas 5 proc. gyventojų [2], o kasmet mūsų šalyje nuo jo miršta 3543 asmenys [1]. Pagrindinė mirties priežastis – išeminė širdies liga ir miokardo infarktas [3]. Nemažėja ir kitų lėtinių komplikacijų, kurios skatina ankstyvą senėjimą, mažina darbingumą, sukelia negalią bei pagreitina mirtingumą.

Gera metabolinė cukrinio diabeto kontrolė: galimybė gydyti be hipoglikemijos

Lapkričio 21–22 d. Palangoje Pasaulinės cukrinio diabeto (CD) dienos proga surengta jau tradicine tapusi mokslinė praktinė konferencija „Diabeto mokymas“, kurią organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos institutas, Endokrinologijos klinika ir Lietuvos endokrinologų draugija. Dalyvauti konferencijoje buvo pakviesta žmonių, nuo kurių veiklos ir sprendimų priklauso CD sergančių asmenų gyvenimas ir sveikatos priežiūra Lietuvoje, t. y. gydymo prieinamumas, socialinis aprūpinimas, materialinė, psichologinė ir teisinė pagalba. Į mokymus susirinko Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, Lietuvos diabeto asociacijos atstovai, žymūs šalies ir užsienio CD specialistai, mokslininkai ir gydytojai praktikai, specialiai parengtos CD mokytojos – slaugytojos, vaistus CD gydyti kuriančių ir gaminančių farmacijos kompanijų darbuotojai.

Slaugomų ligonių problema

Populiacijai senstant, didėja ir sergamumas lėtinėmis ligomis, o daugėjant lėtinių ligų, sparčiai didėja neįgalumo ir mirštamumo rizika [1]. Šalyje didėjant sergamumui lėtinėmis ir onkologinėmis ligomis, senėjant gyventojams, sveikatos priežiūros specialistai privalo plėsti paslaugas, formuoti naują humanistinį požiūrį į sunkiai sergantį ligonį, suteikti jam ir jo šeimai visavertę sveikatos priežiūrą iki pat mirties [2].

„Gedeon Richter“: sveikatos sprendimai - iš kartos į kartą

Supažindiname su Žmogaus studijų centro prezidento doc. dr. Gintaro Chomentausko vadovaujamos mokymo programos mokslinės grupės parengtų pirmųjų užsiėmimų temomis. Juose daugiausia dėmesio skirta gydytojų ir pacientų palankiems santykiams palaikyti bei informacijos iš paciento surinkimo įgūdžiams lavinti.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.