Lietuvos gydytojo žurnalas 2014/8

TURINYS

Numerio tema - pulmonologija

Liūdna LOPL prognozė: trečia dažniausia mirties
priežastis pasaulyje

Lietuvos pulmonologai: prioritetus mes žinome

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos epidemiologija

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimo priežastys

Lėtine obstrukcine plaučių liga sergančio asmens
instrumentinis tyrimas

Ilgalaikė deguonies terapija sergant lėtine obstrukcine plaučių liga

Nauja LOPL gydymo galimybė – itin greitai veikti

pradedantis, labai selektyvus M3 receptoriams

inhaliuojamasis anticholinerginis bronchus plečiantis
vaistas LOPL gydyti glikopironio bromidas (glikopironis)

Prekių ženklai

Henri Nestlé – kūdikių gelbėtojas

Dermatologija

Oda – žmogaus vidaus organų būklės ir kitų ligų atspindys

Žvynelinė – nepagydoma, bet pakankamai sėkmingai valdoma liga

Svarbiausias aknės gydymo principas – paveikti kuo
daugiau patogenezės grandžių

Atopinis dermatitas: trijų pakopų gydymas

Odos grybelių infekcija: šiuolaikinis gydymas

LGŽ rekomenduoja

Ebolos hemoraginė karštligė

Prekių ženklai

Kava ir arbata – pirkliai kuria istoriją

Šeimos medicina

Geriamųjų antikoaguliantų vartojimas onkologijoje

Dėmesys žmogaus sveikatai – iš kartos į kartą

Arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos gydymas
Lietuvoje: sunkus kelias į Europą

Zofenoprilis: nauji faktai apie poveikį aterosklerozei

Arterinės hipertenzijos gydymas vaistų deriniais

Plintantis patogeninių bakterijų, sukeliančių
kvėpavimo takų infekcijas, atsparumas antibiotikams
kelia vis didesnį susirūpinimą

Ūminio skausmo malšinimas

Omega-3 riebalų rūgštys bei jų įtaka širdies ir
kraujagyslių sistemai

Vyresnio amžiaus asmenų šlapimo takų infekcijos

Rankų higiena – pagrindinė virusinių infekcijų
profilaktikos priemonė

Portretas

Gydytojas – ne lošėjas, turi dirbti atsakingai

 

Rankų higiena - pagrindinė virusinių infekcijų profilaktikos priemonė

Rankų higiena – tai viena pagrindinių profilaktikos priemonių, padedančių apsisaugoti ir apsaugoti aplinkinius nuo įvairių infekcijų. Retai ir netinkamai plaunamos rankos dažnai tampa užkrečiamųjų ligų priežastimi. Neplautomis rankomis palietus burnos, akių, nosies gleivines (ypač po kontakto su sergančiu infekcine liga), galima užsikrėsti įvairiomis infekcijomis. Rankų higiena svarbi tiek sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, tiek pacientams, tiek visai visuomenei.

Omega-3 riebalų rūgštys bei jų įtaka širdies ir kraujagyslių sistemai

Atlikta daugybė klinikinių ir epidemiologinių tyrimų, kurie patvirtino omega-3 riebalų rūgščių svarbą sveikatai. Ypač reikšmingi tyrimai, kuriais įrodytas jų apsauginis poveikis širdžiai ir kraujagyslėms. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, ilgųjų grandinių omega-3 riebalų rūgštys, gaunamos iš jūros žuvų ir žuvų taukų, mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (ŠKL) [1–4]. Ištyrus Grenlandijos eskimus, buvo nustatytas labai mažas sergamumas išemine širdies liga (IŠL). Tai siejama su jų mityba, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių [5, 6]. Be to, nemažai tyrėjų paskelbė duomenis apie reikšmingą ryšį tarp žuvies vartojimo ir IŠL, todėl žmonėms, kurie su maistu vartoja daugiau omega-3 riebalų rūgščių, rizika sirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis yra mažesnė[7, 8].

Arterinės hipertenzijos gydymas vaistų deriniais

Arterinė hipertenzija (AH) yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, didinančių pacientų mirtingumą ir dažninančių priešlaikinę mirtį nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų (ŠKL) komplikacijų. Laikoma, kad daugiau nei pusės širdies kraujagyslių ligų ir 75 proc. insulto atvejų priežastis yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS), o pirminė AH lemia 6 proc. visų mirčių pasaulyje [1].

Arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos gydymas Lietuvoje: sunkus kelias į Europą

Lietuvoje, kaip ir daugumoje pažangios ekonomikos šalių, širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) tebėra svarbiausia ir dažniausia sergamumo, mirtingumo ir neįgalumo priežastis. Deja, ne taip kaip Vakarų ir Centrinės Europos šalyse bei JAV, tendencijos, kad Lietuvoje mirčių nuo ŠKL dažnumas mažėtų, nematyti: palyginti su Vakarų Europa ir JAV, Lietuvos gyventojai nuo ŠKL miršta kone du kartus dažniau.

Ebolos hemoraginė karštligė

Vakarų Afrika – mums tolimas kraštas, tačiau žmonės vis daugiau ir dažniau keliauja, todėl apie Ebolos viruso sukeltą karštligę, plačiai aptarinėjamą spaudoje ir televizijoje, verta sužinoti išsamiau.

Odos grybelių infekcija: šiuolaikinis gydymas

Odos grybelių infekcijos (mikozė) – vienos dažniausių užkrečiamųjų odos ligų. Tikslus jų paplitimas nežinomas, nes gan dažnai ši infekcija nediagnozuojama, o ligoniai grybelinius odos pažeidimus gydosi patys nereceptiniais vaistais.

Atopinis dermatitas: trijų pakopų gydymas

Atopinė egzema, kitaip vadinama atopiniu dermatitu (AD), yra dažniausia vaikų odos liga. Rečiau ja serga suaugusieji. Tyrimų duomenimis, AD nustatomas 10–15 proc. kūdikių ir 5 proc. vyresnių vaikų. Kiti autoriai nurodo, kad AD serga 8–20 proc. vaikų. Ligos paplitimas daugelyje šalių didėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje, 6–7 metų vaikų, sergančių AD, nuo 1,4 proc. 1994–1995 m. padaugėjo iki 3,5 proc. 2002–2003 m.

Žvynelinė - nepagydoma, bet pakankamai sėkmingai valdoma liga

Žvynelinė – lėtinė odos uždegimo liga, nulemta imuninių mechanizmų, kurią reikia nuolat ir ilgai gydyti. Būdingas žvynelinės išbėrimas – eriteminės aiškių ribų papulės ir plokštelės, padengtos didelių, vašką primenančių pleiskanų, įvairiose kūno vietose. Tai sunki liga, bloginanti daugelio pacientų gyvenimo kokybę. Kadangi žvynelinė yra matoma estetinė problema, nuolatinis išbėrimas ir pleiskanų byrėjimas turi įtakos rengimosi stiliui, drabužių spalvai, gyvensenai, darbo pobūdžiui, sportui bei pomėgiams. Sergantiems žvyneline nerimą kelia ne tik pati liga, bet ir neigiamas aplinkinių požiūris, mat vis dar manoma, kad ši liga užkrečiama. Taigi aktualiausius žvynelinės diagnostikos klausimus, jos valdymo bei gydymo galimybes aptariame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Odos ir venerinių ligų klinikos dermatologe dr. Vesta Kučinskiene.

Oda - žmogaus vidaus organų būklės ir kitų ligų atspindys

Oda atskiria žmogaus organizmą nuo žalojančių aplinkos veiksnių, taip pat ji geba priimti organizmo viduje vykstančių procesų signalus. . Todėl odos būklės pokytis turi daug sąsajų su vidaus medicina . Tai padeda suvokti, jog nuolant keičiantis aplinkos veiksnių įtakai daugėja lėtinių uždegiminių odos ligų, kurios apriboja sergančiųjų gyvenimo kokybę, nes pacientas patiria skaudžių emocinių išgyvenimų, nukenčia socialiai, ne visada gydymas būna sėkmingas. Kokias pagrindines problemas tenka spręsti dermatologams, ko jie gali tikėtis iš pažangiausių odos ligų gydymo metodikų bei jų įdiegimo praktikoje, ir kitais aktualiais dermatologijos bei venerologijos klausimais kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Odos ir venerinių ligų klinikos vadove prof. Skaidra Valiukevičiene.

Ilgalaikė deguonies terapija sergant lėtine obstrukcine plaučių liga

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – viena iš labiausiai žmogaus kasdienę veiklą ribojančių ligų. Ligai progresuojant, ligoniai ima mažinti fizinį krūvį, nyksta raumenys, ir taip susidaro užburtas ratas. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ne tik medikamentiniam LOPL gydymui, bet ir paciento gyvenimo kokybės gerinimui.

Lėtine obstrukcine plaučių liga sergančio asmens instrumentinis tyrimas

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai lėtinė kvėpavimo takų liga, pasireiškianti progresuojančia kvėpavimo takų obstrukcija, kuri yra susijusi su nenormalia plaučių uždegimo reakcija į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas. Remiantis PSO duomenimis, šiuo metu pasaulyje LOPL serga apie 64 milijonai žmonių. Manoma, kad 2030 metais LOPL gali tapti viena iš trijų dažniausiai mirtį lemiančių lėtinių ligų.

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimo priežastys

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) paūmėjimas – sustiprėję ir užsitęsę ligos simptomai, kurių gali atsirasti net tinkami gydant. Ligos paūmėjimas gali pasireikšti sergant bet kurios stadijos LOPL. Daugelis ligonių per metus patiria mažiausiai nuo vieno iki trijų paūmėjimų, kurie blogina gyvenimo kokybę, plaučių funkciją, ligos eigą, skatina bronchų obstrukcijos progresavimą, mažina fizinį aktyvumą, didina hospitalizavimo dažnumą, mažėja FEV1. Sunkūs LOPL paūmėjimai didina riziką mirti.

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos epidemiologija

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra liga, pasireiškianti nevisiškai išnykstančia kvėpavimo takų obstrukcija, kuri įprastai progresuoja ir yra susijusi su nenormalia plaučių uždegimo reakcija į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas. Šis pasaulinės lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyvos (GOLD) apibrėžimas rodo, kad LOPL galima išvengti ir ją sėkmingai valdyti. Ankstyva diagnostika ir laiku paskirtas gydymas gali sulėtinti plaučių funkcijos blogėjimą ir taip prailginti laikotarpį, per kurį žmogus galės aktyviai gyventi.

Lietuvos pulmonologai: prioritetus mes žinome

Šiandienos pulmonologija – pažangi, efektyviai besikeičianti medicinos sritis, todėl joje dirbantiems specialistams keliami labai dideli reikalavimai, didinama atsakomybė. Kaip jiems pavyksta priimti iššūkius, vertinti problemas ir jas spręsti, kokios ateities vizijos tampa realiai įgyvendinamos, kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėju, Lietuvos pulmonologų draugijos pirmininku doc. Rolandu Zablockiu.

Liūdna LOPL prognozė: trečia dažniausia mirties priežastis pasaulyje

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra viena labiausiai paplitusių pasaulyje. LOPL pasireiškia ne visiškai išnykstančia kvėpavimo takų obstrukcija, kuri yra susijusi su nenormaliu plaučių uždegimo atsaku į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas. Dažnu atveju liga progresuoja. LOPL sukelia ir ekstrapulmoninius pakitimus, kurie paveikia paciento gyvenimo kokybę ir dažnai lemia pačios ligos prognozę. Apie opias ir nelengvai sprendžiamas LOPL sukeliamas sveikatos problemas, jos gydymo (įskaitant ir pakaitinę terapiją) bei valdymo galimybes, itin svarbią pacientų motyvaciją bei jautrius netekto darbingumo, sudėtingus plaučių transplantacijos klausimus kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu profesoriumi Edvardu Danila.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.