Lietuvos gydytojo žurnalas 2015/1

TURINYS

Nefrologija

Gydymui atspari arterinė hipertenzija                           

Hipertenzinės krizės ir ūminės būklės

Inkstų cistinės ligos: genetika, gydymas                      

Trombozinė mikroangiopatija ir inkstų pažeidimas      

Fabry liga ir inkstai                          

Ūminis inkstų pažeidimas: pataisos galimybės
ir lėtinės inkstų ligos vystymasis     

Inksto transplantacija iš gyvo donoro                           

Dislipidemijos diagnostika ir gydymas lėtine inkstų liga sergantiems pacientams                 

 

LGŽ rekomenduoja

Intoksikacijos Lietuvoje                   

 

Šeimos medicina

Skiepytis nuo gripo – būtina            

Gripą reikia pradėti gydyti nedelsiant                           

Įrodymais grįstos vaikų tonzilektomijos rekomendacijos                          

Antistreptolizinas O: literatūros apžvalga                     

Naujos arterinės hipertenzijos gydymo sudėtiniais

vaistais galimybės                            

Tiazidiniai diuretikai naujų vaistų eroje: ar veiksminga

ir saugu jais gydyti arterinę hipertenziją                       

Atoris: efektyvumo ir saugumo įrodymų apžvalga       

Omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių
vaidmuo gydant metabolinį sindromą                           

Tiotropis išlaiko stiprias pozicijas atnaujintose
GOLD gairėse    

Šalčio dilgėlinė: šiuolaikinio gydymo taktika
ir galimybės        

Anemijos etiologija, diagnostika ir naujausi
gydymo būdai     

Acetilsalicilo rūgšties sukeliami virškinimo trakto
pažeidimai ir jų profilaktika             

Vaikų šlapimo takų infekcijos: lengvai atliekamas
šlapimo mėginys 

 

Portretas            

Nelengva, bet smagi kelionė įdomiais nefrologijos
labirintais

 

Podiplominės studijos

Visapusiškam gydytojų profesinės kompetencijos
ugdymui uždegta žalia šviesa           

 

Medicinos teisė

Teisės aktų apžvalga (2015 m. sausis)                         

 

Omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių vaidmuo gydant metabolinį sindromą

Pasaulyje plintant nutukimo epidemijai, labai padidėjo sergamumas metaboliniu sindromu ir 2 tipo cukriniu diabetu. Metabolinis sindromas – tai žmogaus organizme susiformuojanti visuma patologinių pakitimų, didinančių širdies ir kraujagyslių ligų (miokardo infarkto, insulto) bei 2 tipo cukrinio diabeto (CD) išsivystymo riziką. Metabolinio sindromo klinikiniai komponentai yra atsparumas insulinui, hiperinsulinemija, centrinis nutukimas, arterinė hipertenzija, dislipidemija, padidėjęs krešėjimo sistemos aktyvumas, endotelio disfunkcija, padidėjęs uždegimo žymenų aktyvumas, hiperurikemija.

Skiepytis nuo gripo - būtina

Gripas yra sezoninė virusinė liga. Susirgus gripu linkusios paūmėti lėtinės ligos: astma, cukrinis diabetas, inkstų nepakankamumas, širdies ir kraujagyslių ligos. Gripas kelia rimtą grėsmę kūdikiams, nėščioms moterims. Šiai ligai negalioja jokios ribos, jokie standartai – gripas keičia savo savybes, gali sukelti epidemiją neprognozuotu metu, sąlygoti vis įvairesnes ir sunkesnes komplikacijas. Pastaruoju metu daugiausiai sergančių gripu ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis nustatyta Vilniaus, Kauno regionuose. Ypač daug serga vaikų. Vakcina – viena iš akivaizdžių galimybių išvengti ligos ir skaudžių pasekmių. Tačiau dažnai tenka girdėti teigiant, esą neaišku, kaip veikia gripo vakcina, todėl gal net neverta skiepytis, kad sezoninio gripo vakcinos neefektyvios, nes viruso tipai gali būti įvairūs ir nėra kaip parinkti efektyvų skiepą. Antai 2009 metų rudenį, prasidėjus gripo pandemijai, buvo viešai kalbama, jog pandeminėje vakcinoje yra gyvsidabrio ar kažkokios kitos pavojingos medžiagos. Ne specialistai skleidžia subjektyvias nuomones ir antivakcinines nuotaikas, užuot vadovavęsi oficialia Europos Sąjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija. Visa tai verčia dar kartą prisiminti skiepijimo nuo sezoninio gripo reikšmę. Apie vakcinos nuo sezoninio gripo efektyvumą ir saugumą bei naujus argumentus skiepų naudai kalbame su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos vedėju, Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės, VUL SK filialo Infekcinių ligų centro direktoriumi, Lietuvos infektologų draugijos pirmininku prof. Arvydu Ambrozaičiu.

Gydymui atspari arterinė hipertenzija

Arterine hipertenzija (AH) serga beveik ketvirtadalis suaugusiųjų populiacijos visame pasaulyje. Nepaisant vis modernesnių vaistų, 10–30 proc. Pacientų, sergančių AH, kraujospūdžio sureguliuoti nepavyksta [1]. Gydymui atsparia AH (GAAH) laikoma, kai arterinis kraujo spaudimas (AKS) viršija tikslinį (tikslinis AKS – >140/90 mm Hg) gydant trimis skirtingų klasių antihipertenziniais vaistais optimaliomis dozėmis, kai vienas jų yra diuretikas [1]. Gydymui atsparia AH laikoma ir tada, kai AKS pavyksta sureguliuoti, tačiau tam prireikia 4 ar daugiau skirtingų klasių antihipertenzinių vaistų.

Inkstų cistinės ligos: genetika, gydymas

Inkstų cistinės ligos: genetika, gydymas Miglė Gudynaitė, Agnė Laučytė-Cibulskienė Vilniaus universitetas, VUL SK Nefrologijos centras Inkstų cistinės ligos – heterogeninė ligų grupė, kai inkstų audinį pakeičia skysčio pripildyti dariniai – cistos. Šios ligos skiriamos į genetines ir negenetines. Nepaveldimos inkstų cistinės ligos yra antrinės, susijusios su obstrukcija, neoplaziniu procesu. Esant paveldimoms inkstų cistinėms ligoms, inkstų cistos susidaro dėl pakitusios kanalėlių epitelio ląstelių blakstienėlių struktūros ir funkcijos, sutrikusios kanalėlių epitelio proliferacijos ir padidėjusios skysčių sekrecijos.

Trombozinė mikroangiopatija ir inkstų pažeidimas

Trombozinė mikroangiopatija (TMA) apima itin įvairių sindromų grupę, kurie gali būti įgimti ar įgyti, pasireikšti vaikams ar suaugusiesiems, vystytis lėtai ar ūmiai. Nepaisant šios įvairovės, TMA apibūdinama specifiniais patologiniais (kraujagyslių pažeidimas, pasireiškiantis arteriolių ar kapiliarų tromboze, endotelio ląstelių pažeidimas) ir klinikiniais požymiais (hemolizinė anemija su periferinio kraujo tepinėlyje randamais šistocitais, trombocitopenija ir vidaus organų pažeidimas).

FABRY liga ir inkstai

Fabry-Anderson liga – tai su X chromosoma susijusi reta metabolinė liga, pasireiškianti dėl dalinio ar visiško lizosomų fermento α-galaktozidazės A (α-GAL A) stygiaus. Nesuskaldytos medžiagos, kaip antai glikosfingolipidai, ilgainiui kaupiasi įvairių organų ir audinių ląstelių lizosomose ir sukelia kelių organų sistemų pažeidimą.

Ūminis inkstų pažeidimas: atsitaisymo galimybės ir lėtinės inkstų ligos vystymasis

Mirtingumas nuo ūminio inkstų pažeidimo (ŪIP), nepaisant pakaitinio gydymo ir medicinos pažangos, tebėra didelis, ypač intensyviosios terapijos skyriuose. Tai lemia populiacijos senėjimas, didėjantis lėtinės inkstų ligos (LIL) paplitimas, dažnėjančios rentgenokontrastinių procedūros, inkstus pažeidžiančių vaistų vartojimas. Dažniausiai ŪIP išsivysto ne dėl pačių inkstų ligos, bet dėl hipoperfuzijos ar sepsio. Dabar ŪIP gydymas tėra skirtas gyvybinėms funkcijoms palaikyti: tai dializė, elektrolitų pusiausvyros, normovolemijos atkūrimas, acidozės ar hiperkalemijos koregavimas. Anksčiau manyta, kad išgyvenusių pacientų inkstų struktūra ir veikla ilgainiui atsitaiso, tačiau epidemiologiniai tyrimai atskleidė, kad asmenims po ŪIP yra didelė LIL ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizika. Eksperimentiniuose tyrimuose nustatyta, kad inkstų pažeidimas sukelia procesus, panašius į senėjimo: inkstų fibrozę, kraujagyslių tinklo retėjimą ir kitus LIL būdingus požymius.

Inksto transplantacija iš gyvo donoro

Pirmoji sėkminga inksto transplantacija pasaulyje buvo atlikta 1954 m., kai Bostone chirurgai Joseph E. Murray ir John Hartwell Harrison, bendradarbiaudami su nefrologu John P. Merrill persodino inkstą iš vieno identiško dvynio kitam. Lietuvoje pirmoji inksto transplantacija iš gyvo donoro buvo atlikta 1974 m. Ilgą laiką tokios transplantacijos buvo atliekamos tik Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK), tačiau nuo 2014 m. jas pradėta atlikti ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose.

Dislipidemijos diagnostika ir gydymas lėtine inkstų liga sergantiems pacientams

2013 m. tarptautinės KDIGO ekspertų grupės klinikinės praktikos gairių santrauka 2013 metų KDIGO (angl. Kidney Disease: Improving Global Outcomes) dislipidemijos diagnostikos ir gydymo klinikinės praktikos gaires lėtine inkstų liga (LIL) sergantiems pacientams (nedializuojamiems, dializuojamiems, po inksto transplantacijos ir vaikams) sudaro skyriai, kuriuose aptariamas lipidų koncentracijos vertinimas bei gydymas. Rekomendacijos grindžiamos mokslo įrodymais.

Intoksikacijos Lietuvoje

Lietuva – viena pirmaujančių šalių pagal suvartojamo alkoholio kiekį asmeniui. 2014 m. PSO duomenimis, mūsų šalis yra trečioje vietoje po Baltarusijos ir Moldavijos – vienam gyventojui tenka 15,4 l grynojo alkoholio per metus. Kiek mažiau nei pusė alkoholio kiekio išgeriama alaus pavidalu (46,5 proc.), o likusi dalis tenka stipriesiems gėrimams (34,1 proc.), vynui (7,8 proc.) ir kitiems alkoholiniams gėrimams (11,6 proc.).

Naujos arterinės hipertenzijos gydymo sudėtiniais vaistais galimybės

Arterine hipertenzija (AH) serga apie 35–40 proc. suaugusiųjų populiacijos. Ji yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Remiantis pastarųjų metų metaanalize, sistolinį kraujospūdį sumažinus 2 mm Hg, insulto ir ŠKL komplikacijų rizika sumažėja atitinkamai 10 ir 7 proc. Įvardijama keletas veiksnių, kurie, manoma, yra susiję su pirminės AH vystymusi: padidėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris, simpatinės nervų sistemos hiperaktyvumas, padidėjęs bendrasis kraujagyslių pasipriešinimas ir pakitęs renino–angiotenzino–aldosterono sistemos (RAAS) aktyvumas. Didžiajai daliai pacientų suminė šių veiksnių įtaka lemia padidėjusį arterinį kraujospūdį, todėl gydant AH svarbu veikti keletą patogenezės mechanizmų.

Tiazidiniai diuretikai naujų vaistų eroje: ar veiksminga ir saugu jais gydyti arterinę hipertenziją

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad arterinė hipertenzija (AH) yra svarbiausias širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnys. Padidėjusį arterinį kraujospūdį (AKS) turi daugiau kaip 25 proc. suaugusių žmonių, o iš vyresnių negu 65 metų amžiaus – daugiau negu kas antras.

Atoris: efektyvumo ir saugumo įrodymų apžvalga

Padidėjusi cholesterolio koncentracija, ypač sutrikusi jo pusiausvyra (dislipidemija) yra vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių širdies ir kraujagyslių pažeidimų (endotelio disfunkcijos, aterosklerozės, aterotrombozės) atsiradimą ir progresavimą. Mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch) kompleksai yra viena aterogeniškiausių kraujo lipidų frakcijų, todėl pirmiausia į ją nutaikytas antilipideminio gydymo smaigalys.

Tiotropis išlaiko stiprias pozicijas atnaujintose GOLD gairėse

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – apatinių kvėpavimo takų liga, kuriai būdinga nevisiškai išnykstanti ir įprastai progresuojanti kvėpavimo takų obstrukcija, susijusi su nenormalia plaučių uždegimo reakcija į įkvepiamąsias kenksmingas daleles ar dujas. LOPL yra viena iš pagrindinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių Europoje. Ligos gydymo išlaidos Europoje siekia 102 mlrd. eurų per metus; mirtingumas nuo LOPL svyruoja nuo 200 tūkst.–300 tūkst. kasmet. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, LOPL nusineša maždaug 2 mln. 750 tūkst. gyvybių (4,8 proc. mirčių) per metus [1]. Ilgai veikiantis inhaliuojamasis anticholinerginis vaistas tiotropis, atnaujintose 2015 metų GOLD rekomendacijose išlieka pirmos eilės vaistu palaikomajam vidutinio sunkumo ir labai sunkios LOPL gydymui, siekiant palengvinti ligos simptomus, pagerinti fizinio krūvio toleravimą, sveikatos būklę ir sumažinti paūmėjimų skaičių.

Anemijos etiologija, diagnostika ir naujausi gydymo būdai

Anemija (mažakraujystė) yra vienas iš labiausiai visuomenėje paplitusių hematologinių negalavimų, kuris gali pasireikšti bet kurio amžiaus vyrams ir moterims, tačiau dažniausiai serga nėščiosios ir paaugliai. Daugiau nei 50 proc. visų anemijų priežastis būna geležies stoka [1]. Pasaulyje apie 1,8 mlrd. žmonių serga geležies stokos anemija (GSA). Stiprios ekonomikos šalyse geležies stokos anemija diagnozuojama apie 12 proc. visų moterų, paauglių sergamumas siekia daugiau nei 13 proc. Silpnos ekonomikos šalyse, kurių sveikatos priežiūros sistema neefektyvi, sergamumo GSA rodikliai daug didesni [2].

Vaikų šlapimo takų infekcijos: lengvai atliekamas šlapimo mėginys

Šlapimo takų infekcijomis vadinamos ūminės ir lėtinės mikrobinės kilmės inkstų bei šlapimo takų ligos ir besimptomė bakteriurija. Iš mikrobinių šlapimo infekcijų dažniausiai pasitaiko ūminis ir lėtinis pielonefritas, cistitas, uretritas. Besimptome bakteriurija vadinama kliniškai reikšminga bakteriurija (>10/(5) ml nesant klinikinių infekcinės šlapimo takų ligos simptomų.

Nelengva, bet smagi kelionė įdomiais nefrologijos labirintais

„Profesionali ir nebijanti naujovių gydytoja. Rūpestingai išklauso ir pagal poreikius paskiria visus reikalingus tyrimus. Patekęs į jos palatą jautiesi saugus dėl savo būklės.“ „Ji labai nuoširdi, rūpestinga, profesionali gydytoja.“ Tai tik pora pacientų atsiliepimų apie gydytoją nefrologę Eglę Ašakienę, dirbančią Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centre. Kasdienis atsakingas darbas su sunkios būklės pacientais, jų ruošimas sudėtingoms inkstų transplantacijos operacijoms, nuolatinė priežiūra ir gydymas potransplantaciniu laikotarpiu – tai gydytojos veiklos ašis, apie kurią sukasi visas jos gyvenimas. Apie darbą, pasiekimus, asmeninio gyvenimo akimirkas pasakoja pati gydytoja...

Visapusiškam gydytojų profesinės kompetencijos ugdymui uždegta žalia šviesa

Toliau sėkmingai vykdomas praėjusių metų pabaigoje startavęs Žmogaus studijų centro parengtas mokymo kursas „Bendravimo su pacientais psichologija“, skirtas Lietuvos gydytojams, siekiantiems žinių ir nuolatinio praktinio tobulėjimo, norintiems geriau pažinti ir suprasti savo pacientą bei jam padėti sėkmingai išspręsti sveikatos problemas. Prie šio projekto įgyvendinimo prisideda farmacijos kompanija „Gedeon Richter“, turinti ir puoselėjanti ilgametes gydytojų bei vaistininkų kvalifikacijos kėlimo tradicijas.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.