Lietuvos gydytojo žurnalas 2015/10

TURINYS

 

Kontracepcija

Moterų lytinis gyvenimas turi būti saugus ir sveikas  

Šiuolaikinė nėštumo kontrolė: kontraceptiniai pleistrai                           

Svarbiausias kontracepcijos aspektas – ne vien efektyvi galimybė išvengti neplanuoto nėštumo...                 

Nutukimas ir kontracepcija: ką pasirinkti
šiuolaikinei moteriai                        

Konferencija, skirta kontracepcijai ir moters vaisingumui                        

Tyrimas: tik 1 iš 10 lietuvių apie šiuolaikinę kontracepciją sužino iš ginekologo                

Medikamentinės miomų gydymo galimybės               

Grybelinis makšties uždegimas       

Gimdyvės amžiaus, sergamumo lėtinėmis
ligomis ir pogimdyminės depresijos sąsaja                  

Moterų šlapimo nelaikymas           

 

Kardiologija

2015 m. EKD ūminės išemijos sindromų be
nuolatinio ST segmento pakilimo diagnostikos
ir gydymo gairių apžvalga               

Šiuolaikinis išemijos gydymas ir profilaktika:
metabolizmo korektoriai

 

Šeimos medicina

Vildagliptinas – efektyvus ir gerai toleruojamas vaistas
2 tipo cukriniam diabetui gydyti     

Geri rezultatai – puikus atspirties taškas

naujiems iššūkiams                          

Inovatyvus požiūris į arterinę hipertenziją ir
jos gydymo aktualijas                     

Metabolinis sindromas ženkliai didina ne tik

2 tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir daugelio kitų sutrikimų riziką     

Nebivololis: nauji svarbūs duomenys apie savitumus ir jų klinikinį pritaikymą                  

Ranolazino įtaka sunkia krūtinės angina
sergančių pacientų, kuriems taikomas optimalus medikamentinis gydymas, fizinio krūvio toleravimui ir krūtinės anginos priepuolių dažnumui   

Nauja galimybė atkurti sunykusį šlaunikaulio galvos kaulą                     

Kamieninių ląstelių terapija žengia į Lietuvą               

Slogos gydymas vietiniais dekongestantais:
epitelio apsaugos svarba                 

Hiperaktyvi šlapimo pūslė: šiuolaikinis požiūris į
diagnostiką ir gydymą

Vyresniame amžiuje demencija serga apie
5 proc. visos populiacijos               

Prokinetikų taikymas klinikinėje praktikoje                

Latviai – pirmieji Baltijos šalyse, kovai su vėžiu pasitelkę robotinę stereotaksinę radiochirurgiją                   

 

Portretas

Darbas, pašvęstas labai kilniems tikslams                   

 

 

Svarbiausias kontracepcijos aspektas – ne vien efektyvi galimybė išvengti neplanuoto nėštumo...

Šiandien pasaulyje gyvena apie šeši milijardai žmonių. Prognozuojama, kad per ateinančius 40 metų šis skaičius gali padvigubėti. Todėl natūralu, jog šeimos planavimas – aktuali tema visose šalyse. Neplanuotas nėštumas – tai negalėjimo planuoti pastojimų laiką ir skaičių pasekmė dėl neefektyvios kontracepcijos ar netinkamo efektyvios kontracepcijos vartojimo. Tiek vyrai, tiek moterys pageidauja saugios, veiksmingos ir patogios naudoti kontracepcijos. Dažnai įvairiu gyvenimo laikotarpiu žmonėms reikia skirtingų kontraceptinių priemonių: metodas, tinkantis moteriai, kuri nori atidėti nėštumą, nebūtinai tiks tai, kuri visiškai nenori pastoti, ir t. t. Nors šiai temai skiriamas didelis dėmesys, vis dar kyla nemažai klausimų, susijusių su kontracepcijos saugumu, efektyvumu, galimu jos šalutiniu poveikiu... Todėl plačiau šiuos klausimus nagrinėjame ir atsakymų į juos ieškome kartu su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoju dr. Vytautu Klimu.

Nutukimas ir kontracepcija: ką pasirinkti šiuolaikinei moteriai

Mažas žmonių fizinis aktyvumas ir gausus maitinimasis sukėlė nutukimo epidemiją, kuri šiais laikais tapo globalia žmonijos sveikatos problema. Labiausiai nutukę JAV, Egipto, Saudo Arabijos žmonės, mažiau – Australijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Europoje. Lietuvoje nutukęs maždaug kas 5–6 suaugęs žmogus, panašiai kaip Prancūzijoje ir gerokai mažiau nei Vokietijoje. 2014 m. duomenimis, 39 proc. suaugusių pasaulio gyventojų turėjo antsvorį, o 13 proc. buvo nutukę.

Tyrimas: tik 1 iš 10 lietuvių apie šiuolaikinę kontracepciją sužino iš ginekologo

Baltijos šalyse atliktas tyrimas apie kontracepciją ir lytinį gyvenimą atskleidė, kad tik 10 proc. moterų Lietuvoje apie ilgalaikė kontracepciją sužino iš gydytojo. Devintą kartą mūsų šalyje minimos Pasaulinės kontracepcijos dienos proga pristatomas tyrimas „Tiesos analizė“ atskleidė 20–29 metų amžiaus moterų neinformuotumo sekso ir kontracepcijos klausimais problemą.

Gimdos miomos: naujos medikamentinio gydymo galimybės

Gimdos fibroidais (GF), arba miomomis, vadinami iš lygiųjų raumenų ląstelių ir jungiamojo audinio sudaryti mazgai, augantys gimdos sienelėje. GF gali atsirasti po gimdos gleivine (submukoziniai), po seroziniu dangalu (subseroziniai) arba pačioje gimdos sienelėje. GF dažniausiai nėra pavojingi gyvybei, bet gali labai pabloginti moters gyvenimo kokybę, nes sukelia gausius menstruacinius kraujavimus (moteris „plūsta krauju“), anemiją, pilvo skausmą (neretai stiprų), šlapimo pūslės ir žarnyno spazmus, pilvo padidėjimą, nevaisingumą, skausmą lytiškai santykiaujant.

Grybelinis makšties uždegimas

Makšties infekcija – viena dažniausių moterų kreipimosi pas ginekologą priežasčių. Išorinių lyties organų ir makšties kandidozė – tai antra pagal dažnį makšties infekcinė liga po bakterinės vaginozės [1], kuri sudaro maždaug trečdalį visų vaginito atvejų [2]. Neretai makšties kandidozė yra sutrikusio imuniteto ženklas, gydymo plataus spektro antibiotikais pasekmė, netinkamo gyvenimo būdo ar įpročių, kontraceptikų su gausiu estrogenų kiekiu vartojimo pasekmė, neretai pasitaiko ir nėštumo metu.

Gimdyvės amžiaus, sergamumo lėtinėmis ligomis ir pogimdyminės depresijos sąsaja

Darbo tikslas. Išsiaiškinti pogimdyminės depresijos paplitimą skirtingose amžiaus grupėse bei ekstragenitalinių lėtinių ligų ir pogimdyminės depresijos sąsają. Uždaviniai. Išsiaiškinti, ar siejasi pogimdyminė depresija ir gimdyvių amžius, sergamumas ekstragenitalinėmis, širdies ir kraujagyslių ir endokrinologinėmis patologijomis, atskirai išskiriant cukrinį diabetą ir skydliaukės ligas.

Moterų šlapimo nelaikymas

Šlapimo nelaikymu vadinama būklė, pasireiškianti nevalingu bet kokio šlapimo kiekio ištekėjimu. Tyrimai rodo, kad įvairaus pobūdžio ir sunkumo šlapimo nelaikymo (ŠN) simptomų turi milijonai moterų visame pasaulyje (vien JAV šlapimo nelaikymas nustatytas 13 mln. žmonių, iš jų 2/3 sudaro moterys).

2015 m. EKD ūminės išemijos sindromų be nuolatinio ST segmento pakilimo diagnostikos ir gydymo gairių apžvalga

2015 m. EKD ūminės išemijos sindromų be nuolatinio ST segmento pakilimo diagnostikos ir gydymo gairių apžvalga

Šiuolaikinis išemijos gydymas ir profilaktika: metabolizmo korektoriai

Pastaraisiais dešimtmečiais daugelio pavojingiausių širdies ir kraujagyslių ligų (išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo, arterinės hipertenzijos) gydymas smarkiai patobulėjo: sukurta naujų veiksmingų vaistų, įdiegta efektyvių invazinių terapinių metodų, reikšmingai pagerėjo pacientų gyvenimo kokybė, pailgėjo tikėtina gyvenimo trukmė. Vis dėlto išeminės širdies ligos simptomų kontrolė daugeliu atvejų nėra patenkinama: dalis pacientų, nepaisant taikomo šiuolaikinio gydymo, jaučia angininius skausmus ir širdies nepakankamumo simptomus.

Geri rezultatai – puikus atspirties taškas naujiems iššūkiams

Metams baigiantis norisi bent trumpai apžvelgti Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) veiklą, kuri tikrai įspūdinga. Nemažai Lietuvos kardiologų pabuvojo svarbiausiuose tarptautiniuose renginiuose. „Kiekviena tokia išvyka daugiau ar mažiau virsta kelione į save – tai padeda geriau suvoki savo vietą, galimybes ir būtinybę judėti į priekį, neatidėlioti darbų, nes medicinos mokslas ir praktika vystosi neįtikėtinai sparčiai... Džiugu, jog Lietuvos kardiologų draugija auga ne tik narių skaičiumi, bet ir svarba rengiant rezidentus, ugdant aukštos kvalifikacijos specialistus, vykdant tęstines podiplomines studijas, svarstant diagnostikos ir gydymo metodikas, vaistų kompensavimo klausimus“, – sako LKD Širdies nepakankamumo (ŠN) darbo grupės pirmininkė doc. dr. Jelena Čelutkienė.

Inovatyvus požiūris į arterinę hipertenziją ir jos gydymo aktualijas

Ženklūs pastarojo meto pasiekimai arterinės hipertenzijos (AH) diagnostikos ir gydymo srityje, sparčiai besivystantis mokslas natūraliai verčia pasitempti ir gydytojus, susibūrusius į Lietuvos arterinės hipertenzijos draugijos gretas, todėl bent kartą per pusmetį AH draugijos nariai drauge su kolegomis, kitų specialybių gydytojais susirenka aptarti hipertenzijos naujienas, diskutuoja apie jų praktinio pritaikymo galimybes. Pagrindinis visai neseniai – lapkričio 20–21 dienomis Vilniuje vykusio tarptautinio AH forumo, kuriame dalyvavo daugiau nei 210 įvairių specialistų – kardiologų, nefrologų, bendrosios praktikos gydytojų bei internistų iš visos Lietuvos, tikslas – aptarti pagrindinius kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių ligų kontrolės bei rizikos veiksnių klausimus.

Metabolinis sindromas ženkliai padidina ne tik 2 tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir daugelio kitų sutrikimų riziką

Šiame „Lietuvos gydytojo žurnalo“ numeryje pateikiame baigiamąjį farmacijos kompanijos KRKA ir „Lietuvos gydytojo žurnalo“ redakcijos bendro kūrybinio projekto, skirto Pasaulinei cukrinio diabeto dienai, straipsnį. Ankstesniuose šio ciklo straipsniuose buvo pabrėžiamos ne tik svarbiausios cukrinio diabeto (CD) išsivystymo rizikos bei jų profilaktika – kompanijos KRKA inicijuotame projekte dalyvavę Lietuvos gydytojai pateikė įdomių minčių iš savo kasdienės praktikos. Jų teigimu, šiandien gydant arterinę hipertenziją kaip niekad svarbu paciento būklę vertinti kompleksiškai, taikyti individualų gydymą, nuolat galvojant apie vėlyvuosius rezultatus. Žinoma, kad arterinė hipertenzija nustatoma apie 80 proc. pacientų, sergančių cukriniu diabetu. Ir atvirkščiai – daugumos sergančiųjų cukriniu diabetu būklė būna komplikuota arterinės hipertenzijos, nutukimo, lipidų apykaitos sutrikimų. Taip pat buvo pabrėžta, jog antsvoris ir nutukimas tampa daugiau kaip trijų ketvirtadalių 2 tipo CD priežastimi. Dėl tos pačios priežasties turtingose šalyse pastebimai daugėja vaikų, paauglių ir suaugusiųjų, sergančių būtent 2 tipo CD.

Ranolazino įtaka sunkia krūtinės angina sergančių pacientų, kuriems taikomas optimalus medikamentinis gydymas, fizinio krūvio toleravimui ir krūtinės anginos priepuolių dažnumui

Anksčiau atliktais tyrimais nustatyta, kad ranolazinas pagerina sunkia lėtine krūtinės angina sergančių pacientų, gydomų standartinėmis beta adrenoblokatorių ir kalcio kanalų blokatorių dozėmis, fizinio krūvio toleravimą bei palengvina ligos simptomus, o reikšmingos įtakos širdies susitraukimų dažniui ar arteriniam kraujospūdžiui neturi. Šios studijos tikslas buvo įvertinti, ar ranolazinas yra toks pat veiksmingas krūtinės angina sergančių pacientų, kuriems taikomas bazinis gydymas maksimaliomis toleruojamomis beta adrenoblokatorių ar kalcio kanalų blokatorių dozėmis, pogrupyje.

Nauja galimybė atkurti sunykusį šlaunikaulio galvos kaulą

LSMU MA Ortopedijos ir traumatologijos klinikos prof. dr. Šarūnas Tarasevičius neseniai atliko unikalią, pirmąją Lietuvoje operaciją, kurios metu naudojant PRP ir kamieninių ląstelių BMC procedūras iš klubo sąnario osteonekroze sergančio paciento šlaunikaulio galvos buvo pašalintos nekrozinės masės ir atkurta kaulinė struktūra. Beje, tokios operacijos – didžiulė naujovė Baltijos šalyse, nors, pavyzdžiui, Italijoje, jos yra labai populiarios – čia jų atlikta per 1000. Prof. Š. Tarasevičiaus paprašėme pasidalyti savo mintimis apie ligos priežastis, atliktos operacijos unikalumą ir didžiules daugelio ligonių viltis...

Kamieninių ląstelių terapija žengia į Lietuvą

Regeneracinė (kamieninių ląstelių) medicina – nauja klinikinės medicinos sritis, kurios technologijos padeda išvengti audinių degeneracijos ar ją atitolinti. Šių technologijų tikslas – padėti fiziologiniams audinių gijimo ir atsikūrimo mechanizmams, palaikyti ir stimuliuoti juos. Kamieninės ląstelės ilgą laiką buvo pristatomos kaip kažkas nepaprasta ir didinga. Dr. Dennis Lox (Regeneracinės ir sporto medicinos gydytojas iš Floridos, JAV) sako, kad regeneracinės medicinos technologijos, tokios kaip trombocitais praturtinta) plazma (PRP) ir kamieninių ląstelių terapija (BMC), sėkmingai taikomos įvairiose klinikinės praktikos srityse, kaip antai potrauminėje, sporto medicinoje, išeminei sąnario kremzlės ir kaulo nekrozei (avaskulinei nekrozei) gydyti ir kt.

Hiperaktyvi šlapimo pūslė (HŠP): šiuolaikinis požiūris į diagnostiką ir gydymą

Hiperaktyvia šlapimo pūsle (kitaip neuromuskuline šlapimo pūslės disfunkcija, arba dirgliąja šlapimo pūsle) vadinamas simptomų kompleksas, kuriam būdingas staiga atsirandantis nenumaldomas noras šlapintis, šlapimo nesulaikymas, dažnas šlapinimasis ir šlapinimasis naktį (nikturija). Svarbiausias hiperaktyvios šlapimo pūslės simptomas yra staiga atsirandantis nenumaldomas (imperatyvus) noras šlapintis, kurį pacientui sunku suvaldyti. Staigų ir stiprų norą šlapintis gali išprovokuoti mintis apie tai, tekantis vanduo ar kiti dirgikliai. Nevalingai ir staiga susitraukiant šlapimo pūslės raumeniui, pacientai ne visada spėja nueiti į tualetą.

Prokinetikų taikymas klinikinėje praktikoje

Prokinetikai – tai heterogeniška vaistų grupė, skirta virškinamojo trakto motorikos sutrikimams gydyti, turi prokinetinį, antiametinį poveikį. Viršutinio virškinamojo trakto motorikos sutrikimai gali sukelti įvairius simptomus: pilvo skausmą ar diskomfortą, pilnumo jausmą po valgio, ankstyvo sotumo jausmą, pilvo pūtimą, pykinimą, vėmimą, deginimo jausmą už krūtinkaulio ir raugėjimą. Šie simptomai nėra saviti, gali būti sukelti tiek organinių, tiek funkcinių ligų. Dispepsiniai skundai dažni klinikinėje praktikoje, reikia atidžiai įvertinti skundų pobūdį, intensyvumą ir ryšį su kitais veiksniais, skirti adekvatų ištyrimą ir gydymą. Naujieji prokinetikai efektyvūs ir saugūs, padeda pasiekti norimą gydymo efektą išvengiant nepageidaujamo vaistų poveikio.

Latviai – pirmieji Baltijos šalyse, kovai su vėžiu pasitelkę robotinę stereotaksinę radiochirurgiją

Moderniausios gydymo technologijos nuo šio rudens nudžiugino ir daugiau vilčių pasveikti suteikė kaimyninės Latvijos onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Lapkričio pabaigoje Siguldoje duris atvėrė naujas, moderniausia Baltijos šalyse vėžio gydymo technologija apsirūpinęs Stereotaksinės radiochirurgijos centras. Jame įdiegta navikų šalinimui skirta sudėtinga robotinė sistema, suteikianti galimybę efektyviai gydyti ligonius, kuriems augliai išsivystė greta jautrių organų sistemų arba sunkiai pasiekiamose kūno vietose. Moderni technologija ženkliai sutrumpina gydymo trukmę, padeda išvengti skaudžių komplikacijų, o pati procedūra ligoniui nesukelia skausmo ir kitų, dažniausiai navikų gydymą lydinčių nemalonių pojūčių.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.