Lietuvos gydytojo žurnalas 2015/3

TURINYS

Reumatoidinis artritas


Lietuvos reumatologų asociacijos veikla
1967–2015 m. – kur link einame

Reumatoidinis artritas: bendroji apžvalga                     

Reumatoidinio artrito profilaktika: galima ar neįmanoma                          

Reumatoidinio artrito diagnostika    

Reumatoidinė išeminė širdies liga    

Reumatoidinio artrito kompleksinio gydymo ypatumai

Biologinės terapijos ypatumai, individualus biologinės terapijos parinkimas                        

Reumatoidinis artritas keičia žmogaus gyvenimą:
psichologinis aspektas                     

Ortopedinė pagalba reumatoidiniu artritu
sergantiems ligoniams
Naujasis taikinys gydant reumatoidinį
artritą – interleukinas 6                    

Tarptautinė osteoartrito tyrimų asociacija (OARSI)
rekomenduoja selektyviuosius COX-2 inhibitorius kaip vienus iš pirmaeilių preparatų osteoartrito sukeltam skausmui ir uždegimui malšinti          

 

LGZ rekomenduoja

Šviežios daržovės: jų svarba, vartojimas ir nitratai       

 

Šeimos medicina

Konferencijos organizatorių ir dalyvių dėmesys –
moters sveikatai įvairiais jos gyvenimo tarpsniais        

Migrena ir jos gydymo galimybės   

Magnio stoka – organizmo Achilo kulnas veikiant stresui

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga: problemos ir iššūkiai  

Vaistų poveikis ir lytis                     

Trandolaprilis – savitas AKF inhibitorių klasėje          

Nebivololio ir hidrochlorotiazido sudėtinis vaistas:
arterinės hipertenzijos gydymo optimizavimas              II dalis                 

Celekoksibas: saugumas virškinimo traktui, poveikis sąnario kremzlei ir kaului                   

Ar Rosa canina (erškėtuogių) milteliai sumažina skausmą osteoartritu sergantiems pacientams                        

Pagalba viduriuojantiems                 

Diferencijuotas skydliaukės vėžys: gydymas ir
ilgalaikė priežiūra

 

Portretas

Didžiausias ir svarbiausias profesoriaus gyvenimo projektas

 

Podiplomines studijos                   

Dėmesys gydytojui ir jo pacientui – stiprioji įmonės pusė                        

 

 

 

v

v

Reumatoidinė išeminė širdies liga

Reumatoidinis artritas (RA) – tai autoimuninė uždegimo liga, kuria sergant patologinis procesas pirmiausia apima judamąjį aparatą, bet dažnai pažeidžiama ir širdies bei kraujagyslių sistema. RA siejamas su spartesniu aterosklerozės vystymusi, o tai didina sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL). Nepriklausomai nuo tradicinių rizikos veiksnių, RA pacientai 2–3 kartus dažniau serga epikardine ar mikrovaskuline išemine širdies liga (IŠL), palyginti su bendrąja populiacija, o mirštamumas nuo ŠKL svyruoja nuo 35 proc. iki 50 proc. Esant vienodai ligos trukmei, RA pacientų ŠKL rizika yra tokia pati kaip sergančių cukriniu diabetu – abiem atvejais ji 2,5 karto didesnė nei bendrojoje populiacijoje. RA sergantiems pacientams, kaip sergantiems cukriniu diabetu, dažnesnė nebyli išemija, staigi mirtis.

Reumatoidinio artrito kompleksinio gydymo ypatumai

Reumatoidinis artritas (RA) – nežinomos kilmės lėtinis progresuojantis erozinis autoimuninis sąnarių uždegimas. Progresuodama liga gali sukelti sąnarių destrukciją, pažeisti periartikulinius audinius, širdį, plaučius, akis, gali vystytis vaskulitas, amiloidozė. Reumatoidinis artritas neišgydomas, tačiau laiku pradėjus gydyti galima pasiekti ligos remisiją. Svarbu kuo anksčiau skirti gydymą ligą modifikuojančiais vaistais, nes taip galima sumažinti ligos simptomus, progresuojantį sąnarių pažeidimą, gyvenimo kokybės blogėjimą, neįgalumą ir sukliudyti ligai progresuoti.

Biologinės terapijos ypatumai, individualus biologinės terapijos parinkimas

Reumatoidinis artritas (RA) – lėtinis progresuojantis erozinis autoimuninis sąnarių uždegimas, lydimas ir sisteminio pažeidimo, kurio tikroji priežastis nežinoma, tačiau žinoma, kad įtakos turi tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai, o ligą lemia sutrikęs imuninės sistemos atsakas. Ligos sąlygotas uždegimas ir sąnarių destrukcija sukelia sunkų skausmo sindromą, sąstingį ir fizinę negalią.

Naujasis taikinys gydant reumatoidinį artritą - interleukinas 6

Reumatoidinis artritas (RA) – lėtinė sisteminė uždegimo liga, dažniausiai pažeidžianti smulkiuosius sąnarius [1]. Pacientai skundžiasi sąnarių skausmu, patinimu, paraudimu, sumažėjusia judesių amplitude, nuovargiu, kartais pažeidžiami ir vidaus organai. Šia liga serga 0,3–1 proc. pasaulio gyventojų [1, 2]. RA dažniau pasireiškia žmonėms, gyvenantiems stiprios ekonomikos šalyse, ypač moterims [2]. Negydoma ši liga progresuoja – deformuojasi sąnariai, sutrinka judėjimo, apsitarnavimo funkcijos. Nors būdų gydyti RA yra įvairių, apklausos rodo, kad daugiau nei du trečdaliai pacientų vis tiek jaučia skausmą, o 80 proc. mano, kad gydymas galėtų būti efektyvesnis [3]. Dauguma vaistų, vartojamų sergant RA, slopina simptomus, bet tik nedidelė dalis jų stabdo ligos progresavimą [4]. RA patogenezėje dalyvauja daugybė imuninių mechanizmų: T ir B limfocitai, įvairūs citokinai ir uždegimo mediatoriai [5]. Vienas citokinų, kurio svarba plačiai aprašoma mokslo literatūroje, yra interleukinas (IL) 6. Šio straipsnio tikslas – aptarti IL-6 svarbą RA išsivystyti ir gydymo būdus, galinčius paveikti šią patogenezės grandį. IL-6 vaidmuo RA patogenezėje

Reumatoidinis artritas keičia žmogaus gyvenimą: psichologinis aspektas

Susirgus reumatoidiniu artritu (RA), viena, ką įmanoma prognozuoti, tai – neprognozuojamą ligos eigą, ir tai ne tik žodžių žaismas. Tokios išvados anksčiau ar vėliau prieina daugelis sergančių RA, remdamiesi asmenine patirtimi, kai, nepaisant įvairių pastangų pasipriešinti ligai, nepavyksta išvengti skausmo, nuovargio ir t.t. Psichologijoje „išmokto bejėgiškumo“ būsena vadinamas žmogų palaužiantis supratimas, kad sėkmę ar nesėkmę lemia ne asmeniniai gebėjimai, o nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Kai nieko nebesinori daryti, kai apima neviltis. RA – liga visam gyvenimui. Ir tik nustojus laukti stebuklingo išgijimo, pasitelkus vidinius ir išorinius išteklius – žinias bei įgūdžius, daugiadisciplinę gydymo komandą ir tikėjimą – galima su sveiku optimizmu planuoti tolesnį gyvenimą ir stengtis kontroliuoti varginančius simptomus.

Ortopedinė pagalba sergantiesiems reumatoidiniu artritu

Reumatoidinis artritas (RA) – autoimuninis lėtinis nuolat progresuojantis erozinis destrukcinis poliartritas, kurio eiga gali prasidėti nuo vieno sąnario arba nuo kelių iš karto. Liga dažniausiai simetriškai pažeidžia plaštakų ir pėdų sąnarius. Monoartritinė ligos pradžia būna maždaug 20 proc. atvejų, oligoartritinė (2–3 skausmingi ir sutinę sąnariai) – 40 proc. ir poliartritinė – 35–45 proc. ligonių. RA būdingi sąnarinės kremzlės ir kaulų pažeidimai, dėl jų formuojasi sunkios sąnarių deformacijos, sutrinka galūnės funkcija.

Tarptautinė osteoartrito tyrimų asociacija (OARSI) rekomenduoja selektyviuosius COX-2 inhibitorius kaip vienus iš pirmaeilių preparatų osteoartrito sukeltam skausmui ir uždegimui malšinti

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra plačiai vartojami skausmui malšinti ir uždegimui slopinti. Pasaulyje kasdien NVNU vartoja apie 30 mln. žmonių, 40 proc. jų yra vyresni nei 60 metų amžiaus. Parinkti tinkamą vaistą osteoartrito (OA) sukeltam skausmui malšinti gali būti gana sudėtinga. Dažnai pacientai į gydytojus kreipiasi jau po nesėkmingo gydymosi pačių pasirinktais analgetikais. Žinoma, kad NVNU taikinys yra ciklooksigenazės fermentas (angl. cyclooxygenase (COX)), kuris turi reikšmingos įtakos prostaglandinų sintezei, įjautrina skausmo receptorius ir yra labai svarbus hiperalgezijai atsirasti. Šiame straipsnyje plačiau bus aptariama selektyviųjų COX-2 inhibitorių, etorikoksibo (Arcoxia) vieta klinikinėje praktikoje, ypač gydant osteoartritą.

Šviežios daržovės: jų svarba, vartojimas ir nitratai

Pavasarį prekybos vietose padaugėja šviežių daržovių. Valgome šviežias pramoniniu būdu šiltadaržiuose išaugintas daržoves ir galvojame, ar tikrai su jomis gauname vitaminų, mineralinių medžiagų, ar tikrai stipriname imuninę sistemą. Kaip yra iš tiesų? Kiek nitratų valgant tokias daržoves patenka į žmogaus organizmą ir ir kaip jį veikia? Ar ne sezono metu geriau išvis nevalgyti daržovių, ar galima jas apdoroti taip, kad nitratų kiekis smarkiai sumažėtų? Sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma: kelis kartus per dieną valgykite įvairių, dažniau šviežių, daržovių ir vaisių (bent 400 g per dieną).

Konferencijos organizatorių ir dalyvių dėmesys - moters sveikatai įvairiais jos gyvenimo tarpsniais

Pakeičiamoji lytinių hormonų terapija (PHT) įvairiais moters gyvenimo tarpsniais – tokia buvo pagrindinė kovo 20 dieną Vilniuje, viešbučio „Karolina“ konferencijų centre, vykusios mokslinės praktinės konferencijos tema. Respublikinį renginį, kuriame dalyvavo moters sveikatai neabejingi akušeriai ginekologai, endokrinologai, šeimos ir kitų specialybių gydytojai, kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinika organizavo Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAGD) Vaikų ir paauglių ginekologijos sekcija.

Migrena ir jos gydymo galimybės

Migrena – tai nežinomos kilmės lėtinė neurologinė liga, pasireiškianti epizodiniu galvos skausmu, lydimu įvairių neurologinių, virškinimo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų. Ja dažniausiai serga moterys (2–4 kartus dažniau nei vyrai) ir retai – vaikai (dažniausiai – 5–8 m. amžiaus). Šios ligos sukeliami negalavimai labai apsunkina žmogaus gyvenimą, priepuolio metu jis dažnai tampa nedarbingas. Kiek aktuali ši liga? Kaip kovoti su stipriais ir ilgai besitęsiančiais skausmo priepuoliais bei kitais negalavimais, o tiksliau – kaip gydyti migreną, kalbamės su Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos lektore, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja neurologe dr. Kristina Ryliškiene.

Magnio stoka - organizmo Achilo kulnas veikiant stresui

Stresas – žmogaus fiziologinės ir psichinės įtampos būsena, kurią sukelia išoriniai ir vidiniai dirgikliai. Tai natūrali organizmo reakcija ir į vidinį, ir į išorinį, teigiamą ir neigiamą dirginimą. Būdamas įprastiniu mūsų gyvenimo reiškiniu, stresas skatina veiklumą, išradingumą, kūrybiškumą. Ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei imuninę organizmo sistemą ir gali tapti įvairių ligų priežastimi. Tiek fizinis, tiek ir emocinis stresas sukelia streso hormonų – katecholaminų ir gliukokortikoidų – išsiskyrimą; pastarieji kaip mediatoriai dalyvauja mobilizuojant substratus energijos gamybai ir skeleto bei širdies raumenų veiklos intensyvinimui. Tačiau jų perteklius lemia magnio netekimą ir inaktyvavimą, gali sąlygoti širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL), įskaitant ir trombozes bei aritmiją, ypač tais atvejais, kai dėl nesubalansuotos mitybos su maistu gaunama per mažai magnio (Mg), o Mg koncentracija serume ir audiniuose nepakankama.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga: problemos ir iššūkiai

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – visame pasaulyje paplitusi lėtinė kvėpavimo takų liga, kurios didžiausias rizikos veiksnys yra rūkymas. Šia liga dažniausiai serga vyresnio amžiaus rūkantys vyrai. LOPL daro neigiamą įtaką tiek paciento sveikatai ir gyvenimo kokybei, tiek ir valstybės ekonomikai. Pagrindiniai gydymo tikslai yra palengvinti simptomus, sumažinti paūmėjimų dažnumą bei sunkumą ir pagerinti paciento bendrąją savijautą, fizinio krūvio toleravimą.

Trandolaprilis - savitas AKF inhibitorių klasėje

Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius (AKFI) galima vadinti vaistais, nukopijuotais nuo gamtos. Mat praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžioje Brazilijos biologai pastebėjo, kad gyvatės Bothrops jararaca nuodai turi savybę aktyvinti bradikinino veikimą. Remdamiesi šiuo atradimu, mokslininkai sukūrė medžiagą teprotidą. Vėliau paaiškėjo, kad šis nonapeptidas yra galingas AKFI, gyviems organizmams sukeliantis hipotenziją. Galiausiai 1975 metais buvo sukurtas pirmasis sintetinis geriamasis AKFI – kaptoprilis.

Vaistų poveikis ir lytis

Pastaraisiais metais mokslininkai daugiau dėmesio ėmė kreipti į vaistų poveikio priklausomybę nuo lyties. Mat buvo pastebėta, kad to paties vaisto klinikinis poveikis gydant vyrus ir moteris gali skirtis. Istoriškai taip susiklostė, kad lyčiai specifiškų mokslinių tyrimų iki šiol buvo atlikta stebėtinai mažai, dar mažiau tokiuose tyrimuose dalyvavo moterų. Pirmiausia tai pasakytina apie vaistus nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei jų tyrimus. Nors šių vaistų klinikinės indikacijos apibrėžiamos ir vyrams ir moterims, jos suformuluotos remiantis beveik išimtinai tyrimais, kuriuose dalyvavo tik vyrai!

Nebivololio ir hidrochlorotiazido sudėtinis vaistas: arterinės hipertenzijos gydymo optimizavimas

Nebivololio ir hidrochlorotiazido sudėtinis vaistas: arterinės hipertenzijos gydymo optimizavimas II dalis Klinikiniai tyrimai rodo, kad nebivololis sustiprina ir papildo antihipertenzinį HCT poveikį, todėl šis sudėtinis vaistas smarkiau mažina padidėjusį AKS, lyginant su monoterapija atskiromis sudėtinio vaisto vaistinėmis medžiagomis. Kadangi šie vaistai slopina vienas kito nepageidaujamą poveikį, pirmiausia sumažėja diuretiko įtaka gliukozės apykaitai ir insulino atsparumui, todėl pagerėja vaisto toleravimas ir vartojimas.

Celekoksibas: saugumas virškinimo traktui, poveikis sąnario kremzlei ir kaului

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra vieni dažniausiai vartojamų vaistų. Jais gydomos reumatinės ligos (osteoartritas, reumatoidinis artritas irk t.), įvairios kilmės skausmas (potrauminis, uždegimo, dismenorėjos, migrenos ir kt.), mažinamas karščiavimas. Pagal poveikį fermentiniams uždegimo ir skausmo mechanizmams NVNU skiriami į neselektyviuosius COX inhibitorius (tai pirmųjų kartų NVNU ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas ir kt.) ir selektyviuosius (kitaip vadinamus specifinius) COX-2 inhibitorius, arba koksibus (pavyzdžiui, celekoksibas).

Ar Rosa canina (erškėtuogių) milteliai sumažina skausmą osteoartritu sergantiems pacientams

Lietuvoje, Kaune, 2014-12-14 vykusioje konferencijoje „Judėk sveikai 2014“ („Move for health 2014“) Kopenhagos universitetinės ligoninės Parkerio instituto profesorius Robinas Christensenas pristatė savo tyrimų rezultatus, kurie teikia vilties, kad erškėtuogės taps labai efektyviu preparatu, malšinančiu sąnarių skausmus. „Mūsų tikslas, padėti žmogui išbandyti visas įmanomas nemedikamentines priemones prieš priimant sprendimą dėl chirurginio gydymo. Dažnai pakanka paprastesnių priemonių: tai ir specialios mankštos, ir kūno svorio reguliavimas, ir mitybos papildymas naudingomis medžiagomis, pavyzdžiui, erškėtuogių milteliais“, – sako profesorius.

Diferencijuotas skydliaukės vėžys: gydymas ir ilgalaikė priežiūra

Diferencijuota skydliaukės karcinoma yra reta piktybinė liga, bet dažniausiai pasitaikantis endokrininių liaukų navikas. Skydliaukės mazgai – labai paplitusi patologija, o piktybiniai būna 5–7 proc. visų skydliaukės mazgų. Epidemiologiniai tyrimai rodo, jog sergamumas skydliaukės vėžiu sparčiai auga, jo didėjimas yra vienas sparčiausių iš visų vėžinių ligų.

Didžiausias ir svarbiausias profesoriaus gyvenimo projektas

Profesorius habilituotas daktaras Algirdas Venalis, kaip ir dauguma aktyviai gyvenančių ir daug dirbančių jo kolegų, pastaruoju metu paskendęs darbų sūkuryje. Be savo pamėgtos specialybės reumatologijos ir šia liga sergančių pacientų, atsakingam gydytojo darbui besirengiančių studentų ir nemažo darbo krūvio, kurį kasdien tenka nešioti ant savo pečių VUL Santariškių klinikų Reumatologijos centre, šiandien profesoriui nė kiek ne mažiaus rūpi kitos, itin atsakingos ir garbingos Jungtinio inovatyvios medicinos centro direktoriaus pareigos, reikalaujančios daugybės žinių, sąmoningumo, sumanumo, atsakomybės ir kitų svarbių asmeninių savybių. Tačiau atrodo, viskas puikiai sekasi... O ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui, poilsiui, galbūt – gyvenimo skonio pojūčiui ir saviraiškai, susikaupimui, pamąstymams? Apie tai – šis pokalbis...

Dėmesys gydytojui ir jo pacientui - stiprioji medicinos pusė

„Gedeon Richter“ atstovybės Lietuvoje vadovas Vytautas Padolskis yra sakęs, kad dėmesys žmogui – stiprioji įmonės pusė, kurią norisi išskirti pirmiausia. Tai akivaizdžiai patvirtino šios farmacijos kompanijos parama Žmogaus studijų centro parengtos programai „Bendravimo su pacientais psichologija“. Neseniai įgyvendintas projektas skirtas gydytojams, siekiantiems gilinti žinias ir tobulinti praktinius įgūdžius, padėsiančius geriau suprasti paciento situaciją ir priimti tinkamiausią sprendimą kiekvienu atveju. Apie beveik pusmetį trukusius mokymus išsamiai rašyta ankstesniuose „Lietuvos gydytojo žurnalo“ numeriuose (2014 m. Nr. 8, Nr. 10, 2015 m. Nr. 1.). Publikacijose aptartos ne tik užsiėmimų temos, supažindinta su teorine mokymų medžiaga, bet ir pristatytos gydytojų nuomonės, vertinimai, lūkesčiai. Šiame numeryje skelbiame paskutinį temos straipsnį, kuriame pateikiama ir dviejų paskutinių mokymo ciklo modulių teorinė medžiaga.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.