Lietuvos gydytojo žurnalas 2015/4

TURINYS

 

Arterinė hipertenzija

Arterinė hipertenzija ir nutukimas    

Ortostatinė hipotenzija: ką vertėtų prisiminti                

Arterinio kraujo spaudimo sezoniniai svyravimai        

Izoliuota naktinė hipertenzija           

Arterinė hipertenzija ir centrinės nervų sistemos
pažeidimai: neurologo požiūris        

Inkstų arterijų simpatinė denervacija: abejonės ir
perspektyvos       

 

Urologija

Urologų akiratyje – ambulatorinei urologijos klasikai priskiriamos ligos

Šlapimo nelaikymas: saugesnio gydymo
galimybės ir būdai                           

Gerybinė prostatos hiperplazija ir jos gydymas
fitopreparatais     

 

LGŽ rekomenduoja

Kardiomiopatijų klasifikacija atsižvelgiant į fenotipą ir

genotipą – MOGE(S) klasifikacija  

 

Šeimos medicina

Atminties sutrikimas ir jo gydymo galimybės              

Nemigos gydymas Z grupės migdomaisiais vaistais    

Naujos insulino formuluotės klinikinėje praktikoje      

Magnio vaidmuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų patogenezėje         

Olmesartanas ir deriniai: gydymo galimybės įvairiais arterinės hipertenzijos atvejais            

ŠKL ir metabolizmą gerinantys vaistai: įrodymais pagrįstas meldonio efektyvumas             

Centrinio poveikio antihipertenzinių vaistų
vieta gydant arterinę hipertenziją      

Lietuvos gydytojų ekspertų sutarimas dėl statinų skyrimo                        

Kandesartanas: daugiau nei vaistas nuo arterinės

hipertenzijos        

Sėkmingo podagros gydymo pagrindas – tinkama
hiperurikemijos kontrolė

 

Portretas

Profesorių Danutės Lašienės ir Liudviko Lašo indėlis

į Lietuvos farmacijos pramonę ir mediciną                   

 

Medicinos teisė

Teisės aktų apžvalga  (2015 m. kovas–balandis)          

 

Arterinė hipertenzija ir nutukimas

Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad dabartinė globali nutukimo epidemija prasidėjo maždaug prieš 40 m. Ši epidemija dažniausiai siejama su dviem veiksniais: sumažėjusiu fiziniu aktyvumu ir persivalgymu. Vis labiau įsigali sėdimas gyvenimo būdas, mažėja dėmesys fiziniam aktyvumui mokyklose. Kita vertus, maisto pramonės marketingas, technologijos, lengvai prieinamas nebrangus kaloringas greitas maistas – visa tai, be jokios abejonės, yra nutukimo epidemiją sukeliančios priežastys. Įdomu, kad daugėja įrodymų ir apie kitus veiksnius, darančius įtaką nutukimui. Tai miego trūkumas, endokrininiai sutrikimai, įvairių veiksnių poveikis vaisiui intrauteriniu laikotarpiu, transgeneracinis perdavimas. Visame pasaulyje vienas milijardas žmonių turi antsvorį arba yra nutukę [1]. Tarp nutukimo ir arterinės hipertenzijos (AH) stebimas labai glaudus ryšys: iki 60 proc. nutukusių asmenų turi AH [1]. Kūno masės padidėjimas penkiais procentais AH išsivystymo riziką didina 20–30 proc. Toks nutukimo ir AH derinys turi labai svarbių sveikatai pasekmių – didėja sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, staigioji mirtis, lėtinė inkstų liga ir insultas. Kita vertus, nutukimas labai padidina gydymui atsparios AH riziką. Tokio tipo hipertenzijai gydyti reikia daugybės vaistų ar net specialių procedūrų.

Ortostatinė hipotenzija: ką vertėtų prisiminti

Ortostatinė hipotenzija – tai sistolinio arterinio kraujo spaudimo (sAKS) sumažėjimas mažiausiai 20 mm Hg arba diastolinio arterinio kraujo spaudimo (dAKS) sumažėjimas bent 10 mm Hg stovint 3 minutes. Besimptomės šios patologijos formos daugeliu atvejų lieka nediagnozuotos. Ortostatinės hipotenzijos vertėtų nepražiūrėti ir tiems pacientams, kurių kraujospūdis padidėjęs, nes ji siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei mirtingumu [1].

Arterinio kraujo spaudimo sezoniniai svyravimai

Šaltis yra vienas svarbiausių sezoninių ir cirkadinių veiksnių, didinantis sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir smegenų kraujagyslių ligų. Arterinio kraujo spaudimo (AKS) svyravimai priklauso nuo sezoninių aplinkos temperatūros skirtumų. Arterinio kraujo spaudimo padidėjimas yra susijęs su žema aplinkos temperatūra ir labiausiai veikia vyresnius asmenis. Dėl šalčio padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas, sezono nulemti humoraliniai pokyčiai, kraujagyslių būklė sukelia nuo metų laikų priklausančią hipertenziją ir jos svyravimus. Siekiant sumažinti mirštamumą nuo širdies ir smegenų kraujagyslių ligų, rekomenduojama optimizuoti patalpų temperatūrą, keisti gyvenimo įpročius bei elgseną, pagal metų laikus adaptuoti antihipertenzinių vaistų dozes bei jų skyrimo laiką.

Arterinė hipertenzija ir centrinės nervų sistemos pažeidimai: neurologo požiūris

Viena grėsmingiausių ir labiausiai invalidizuojančių arterinės hipertenzijos (AH) komplikacijų laikomas galvos smegenų insultas. AH yra svarbiausias keičiamasis išeminio ir hemoraginio insulto rizikos veiksnys: esant padidėjusiam kraujospūdžiui insulto rizika vidutiniškai didėja 3–5 kartus. Su AH susiję apie 60 proc. įvykstančių insultų. Be to, AH paplitimas populiacijoje yra labai didelis. Turimais duomenimis, AH serga daugiau nei 25 proc. visų suaugusiųjų, ir jų daugėja. Manoma, kad iki 2025 m. jų skaičius gali išaugti iki 30 proc. Didžioji dalis sergančiųjų gyvena išsivysčiusiose šalyse. JAV mokslininkų duomenimis, daugiau kaip 40 proc. jų žmonių vargina padidėjęs kraujospūdis. AH įtaka insulto rizikai dažnai nepakankamai įvertinama ar net ignoruojama. Tik 61 proc. ligonių, kuriems diagnozuota hipertenzija, vartoja arterinį kraujo spaudimą (AKS) mažinančius vaistus, ir tik 35 proc. pasiekiama pakankama AKS kontrolė (< 140/90 mm Hg).

Inkstų arterijų simpatinė denervacija: abejonės ir perspektyvos

Arterinė hipertenzija (AH) yra viena iš dažniausiai pasitaikančių lėtinių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL). Efektyvi ir adekvati hipertenzijos kontrolė iki šiol išlieka svarbia klinikine problema. AH yra viena iš reikšmingų rizikos veiksnių kilti tokioms dažnai mirtinoms ŠKL komplikacijoms, kaip antai miokardo infarktui, insultui, taip pat įvairiems širdies, akių, inkstų pažeidimams. 2000 metais pasaulyje registruota apie 1 milijardas žmonių, turinčių hipertenziją, manoma, kad 2025 metais jų skaičius pasieks 1,56 milijardo. Žinoma ir tai, kad nuo 14 iki 30 proc. pacientų turi rezistentišką (gydymui vaistais atsparią) hipertenziją (RAH), nesikoreguojančią kompleksiškai gydant keliais antihipertenziniais vaistais, ir šis atsparumas vis didėja.

Urologų akiratyje - ambulatorinei urologijos klasikai priskiriamos ligos

Tai, kad urologinės ligos kamuoja tik vyresnio amžiaus pacientus, – pasenęs mitas… Nemažai tiek vyrų, tiek moterų urologinių sveikatos sutrikimų vystosi net ir jauname amžiuje. Kokioms patologijoms bei simptomams, jų diagnostikai ir gydymo metodams urologai šiuo metu skiria daugiausia dėmesio? Kaip sekasi spręsti aktualias problemas? Apie tai ir kitais svarbiais šiandienės urologijos klausimais kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Urologijos klinikos vadovu, Lietuvos urologų draugijos vadovu, profesoriumi Mindaugu Jievaltu.

Šlapimo nelaikymas: saugesnio gydymo galimybės ir būdai

Tarptautinė šlapimo sulaikymo draugija (angl. ICS – International Continence Society) šlapimo nelaikymą apibrėžia kaip objektyviai vertinamą būklę, kada nevalingai išteka bet koks šlapimo kiekis. Literatūros duomenimis, su šlapimo nelaikymu vyresniame amžiuje susiduria 17 proc. vyrų ir 35 proc. moterų. Šlapimo nelaikymas yra ne tik medicinos praktikos, bet ir socialinė, psichologinė problema. Dėl nuolatinės drėgmės ir nemalonaus kvapo šlapimo nelaikantį asmenį vargina nuolatinis diskomforto jausmas, jis praranda pasitikėjimą savimi, didėja socialinė atskirtis tarp jo ir aplinkinių. Ilgainiui atsisakoma mėgstamų užsiėmimų, vengiama intymaus bendravimo, dėl blogų santykių su bendradarbiais ir darbdaviais bei dažno darbo vietos keitimo gali kilti ir finansinių problemų.

Gerybinė prostatos hiperplazija ir jos gydymas fitopreparatais

Gerybinė prostatos hiperplazija ir jos gydymas fitopreparatais Gerybinė prostatos hiperplazija – tai vyresnių nei 40 metų amžiaus vyrų liga. Iki šiol nėra aiški šios ligos priežastis. Ši liga pasižymi šlapinimosi sutrikimais: padažnėjusiu šlapinimusi dieną, naktiniu šlapinimusi, sustiprėjusia šlapimo srove, strangurija. Urologinėje praktikoje yra gausus medikamentinio gydymo pasirinkimas, kuris skiriamas atsižvelgiant į vyraujančius simptomus, prostatos dydį, tarptautinės prostatos simptomų skalės balų sumą, erektilinę funkciją ir paciento pageidaujamus. Nedidelę, tačiau pacientams svarbią dalį prostatos hiperplazijos gydyme užima fitopreparatai. Šios apžvalgos tikslas – supažindinti su pasaulyje ir Lietuvoje esamais fitopreparatais, kurie turi įtakos šlapinimosi skundams. Dalies tyrimų duomenimis, fitopreparatai tokie pat veiksmingi kaip ir tradiciniai vaistai.

Kardiomiopatijų klasifikacija atsižvelgiant į fenotipą ir genotipą - MOGE(S) klasifikacija

1956 metais Blankerhorn ir Gall pasiūlė širdies raumens uždegimą vadinti miokarditu, o kitas širdies raumens ligas – miokardoze. Po metų Brigden apibrėžė kardiomiopatijas (KMP): tai retesnės širdies raumens ligos, nesusijusios su vainikinių arterijų patologija. Goodwin ir Oakley pavadino kardiomiopatijas nežinomos kilmės miokardo ligomis ir pasiūlė šias jų kategorijas: dilatacinės kardiomiopatijos (DKM), hipertrofinės kardiomiopatijos (HKM) ir restrikcinės kardiomiopatijos (RKM). 1980 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) bei Tarptautinė kardiologijos draugija ir federacija (TKDF) apibrėžė, kad kardiomiopatijos yra nežinomos kilmės širdies raumens ligos, nurodydamos, kad ligos mechanizmas (-ai) tebėra nežinomi. PSO ir TDKF pritarė kardiomiopatijų grupavimui į tris morfologinius tipus, kuriuos pasiūlė Goodwin ir Oakley, bet įvedė terminą specifinė širdies raumens liga, t. y. žinomos kilmės miokardo disfunkcija. PSO ir TDKF pasiūlyta klasifikacija išplėtė kardiomiopatijų apibrėžimą įtraukiant funkcinį komponentą, o kardiomiopatijos buvo pavadintos miokardo ligomis, susijusiomis su širdies raumens disfunkcija. Buvo pasiūlyta išskirti dar dvi morfologines klases: aritmogeninę dešiniojo skilvelio kardiomiopatiją (ADS-KMP) bei neklasifikuojamas kardiomiopatijas, ir atsisakyti specifinės širdies raumens ligos kategorijos. 1998 metais TDKF pasivadino Pasauline širdies federacija (PŠF) ir nutarė toliau neperžiūrėti kardiomiopatijų diagnozavimo bei gydymo rekomendacijų.

Nemigos gydymas Z grupės migdomaisiais vaistais

Beveik trečdalį savo gyvenimo žmogus pramiega. H. Heinė yra pasakęs, kad „miegas – pats puikiausias išradimas“. Daugelio iš mūsų miegas laikomas savaime suprantamu dalyku, ir apie jį susimąstome tiktai tada, kai prasideda jo sutrikimai.

Naujos insulino formuluotės klinikinėje praktikoje

2 tipo cukrinio diabeto gydymas insulinu keitėsi per pastaruosius tris dešimtmečius. Paaiškėjo, kad gyvulinis ir žmonių protamino Hagedorn (NPH) bazinis insulinas yra nepakankamai veiksmingas. Ultralente insulinas, naudotas UKPDS tyrime, buvo šiek tiek sėkmingesnis (ypač monoterapija). Tačiau dėl nepageidaujamų reiškinių pacientai ir gydytojai toliau ieškojo kitų būdų pagerinti glikemijos kontrolę. Pirmasis ilgo veikimo bazinio insulino analogas glarginas iš esmės pakeitė cukrinio diabeto gydymą. Daugumoje tyrimų kitas ilgo veikimo insulino analogas detemiras pasirodė ne prastesnis, bet ir ne itin pranašesnis, lyginant su glarginu. Tačiau pastaruoju metu klinikinėje praktikoje vyksta intensyvus naujų insulino formuluočių vertinimas.

Olmesartanas ir deriniai: gydymo galimybės įvairiais arterinės hipertenzijos atvejais

Arterinė hipertenzija (AH) yra svarbiausias rizikos veiksnys, skatinantis širdies kraujagyslių, galvos smegenų kraujagyslių ir inkstų pažeidimus. AH nustatymas laiku ir veiksmingas gydymas – veiksmingiausia šių pažeidimų profilaktikos taktika. Nors efektyvių antihipertenzinių vaistų yra labai daug, klinikinėje praktikoje vos 30–40 proc. AH gydomiems pacientams pavyksta pasiekti ir išlaikyti ekspertų gairėse rekomenduojamą tikslinį kraujospūdį <140/90 mm Hg. Blogas ar nereguliarus antihipertenzinių vaistų vartojimas yra viena svarbiausių priežasčių, lemiančių nepatenkinamus AK kontrolės rezultatus, kartu ir nepageidaujamas klinikines baigtis.

Dar kartą apie metabolizmą gerinančius vaistus: įrodymais pagrįstas meldonio efektyvumas

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pati svarbiausia sergamumo, neįgalumo ir mirtingumo priežastis. Nuo šių ligų ir jų komplikacijų miršta daugiau kaip 50 proc. pažangios ekonomikos šalių gyventojų. Kas antra mirtis nuo ŠKL susijusi su dažniausia širdies kraujagyslių patologija – išemine širdies liga (IŠL), kuri kartu su hipertenzija yra pati dažniausia ūminio ir lėtinio širdies nepakankamumo priežastis. Širdies nepakankamumo (ŠN) paplitimas populiacijoje siekia 2 proc., ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, ateityje dar didės. Amerikos širdies asociacijos duomenimis, ŠN vien JAV serga ne mažiau kaip 5,7 mln. JAV gyventojų, jis yra dažniausia pacientų gydymo ligoninėse priežastis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje manoma yra per 80 000 sergančiųjų širdies nepakankamumu.

Centrinio poveikio antihipertenzinių vaistų vieta gydant arterinę hipertenziją

Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad vidutiniškai kas ketvirtam suaugusiajam, gyvenančiam pažangios ekonomikos šalyse, yra diagnozuota arterinė hipertenzija (AH), o vyresniame negu 65 metų amžiuje – kas antram ar netgi dažniau. Jau aišku, kad širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką reikšmingai didina padidėjęs tiek diastolinis, tiek sistolinis kraujospūdis. AH reikšmingai padidina išeminės širdies ligos, galvos smegenų insulto, širdies nepakankamumo, galutinės stadijos inkstų nepakankamumo ir periferinių kraujagyslių ligos riziką. Įvertinusi didžiulį paplitimą ir neigiamą įtaką visuomenės sveikatai, Pasaulio sveikatos organizacija AH pripažino svarbiausia žmonių mirties priežastimi.

Lietuvos gydytojų ekspertų sutarimas dėl statinų skyrimo

2015 m. kovo 25 d. vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Ūminiai išeminiai sindromai 2015“ vyko gydytojų ekspertų – kardiologų, neurologų, nefrologų, endokrinologų – apskrito stalo diskusija „Statinų vieta širdies ir kraujagyslių ligų pirminėje ir antrinėje prevencijoje“. Jos metu konstatuota:

Kandesartanas: daugiau nei vaistas nuo arterinės hipertenzijos

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pirmaujančios tarp patologijų, sukeliančių didžiausią gyventojų ligotumą ir mirtingumą. Arterinė hipertenzija (AH) yra svarbiausias šių ligų rizikos veiksnys. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) nustatomas apie ketvirčiui visų pasaulio gyventojų, senstant šis skaičius didėja. Skaičiuojama, jog Lietuvoje AH serga apie 45–60 proc. 25–65 m. gyventojų. Beveik visada (90–95 proc. atvejų) nepavyksta nustatyti hipertenzijos priežasties, – tokia AH laikoma pirmine, likusiais atvejais AH sukelia inkstų, endokrininių liaukų, nervų sistemos ligos ir kitos retesnės priežastys – tai antrinė AH.

Sėkmingo podagros gydymo pagrindas – tinkama hiperurikemijos kontrolė

Podagra – metabolinis sutrikimas, pasireiškiantis lėtine hiperurikemija, kuri diagnozuojama esant padidėjusiai šlapimo rūgšties koncentracijai. Sergant šia liga, minkštuosiuose audiniuose susidaro mikroskopinės ar makroskopinės mononatrio uratų monohidrato kristalų sankaupos (tofusai), sukeliančios ūminį sąnario bei apie jį esančių audinių uždegimą, pasireiškiantį labai stipriu skausmu. Taigi kasdienėje klinikinėje praktikoje labai svarbu laiku pastebėti ligą ir tinkamai kontroliuoti hiperurikemiją. Apie puratų metabolizmo sutrikimus, hiperurikemijos gydymą bei tinkamą podagros valdymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Vidaus ligų centro vadovu prof. Virginijumi Šapoka.

Profesorių Danutės Lašienės ir Liudviko Lašo indėlis į Lietuvos farmacijos pramonę ir mediciną

Profesorių Danutės Lašienės ir Liudviko Lašo indėlis į Lietuvos farmacijos pramonę ir mediciną Dažnai galvoju, kad žmonės gyvenime susitinka neatsitiktinai – bendras nueitas kelias tampa naujų idėjų ir darbų pradžia, kuri keičia Pasaulį. Noriu pasidalinti savo prisiminimais apie susitikimą su Profesorių Lašų šeima. Tuo metu dirbau statomos Kauno endokrininių preparatų gamyklos vyriausiuoju inžinieriumi. Statybos darbams einant į pabaigą, buvau paskirtas įmonės direktoriumi. Ruošėmės gamybai. Buvo gautos lėšos kadrams parengti. Pirmas uždavinys buvo sukomplektuoti gamyklos administracinį, o po to ir gamybinį personalą. Pirmiausia reikėjo rasti kvalifikuotą vyr. inžinierių, su kuriuo kartu galėtume rinkti tarnybų vadovus, cechų ir laboratorijų viršininkus ir kitus reikalingus darbuotojus.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.