Lietuvos gydytojo žurnalas 2015/5

TURINYS

 

Širdies nepakankamumas

Dėmesys širdies nepakankamumo aktualijoms            

Širdies nepakankamumo paplitimas ir mirtinos baigtys. Baltasis dokumentas                       

Ar padidėjusi širdies troponinų koncentracija visada reiškia ūminį miokardo infarktą?         

Dešiniojo skilvelio disfunkcijos reikšmė
sergant išlikusios išstūmio frakcijos širdies
nepakankamumu 

Pažeidžiamumo tarpsnis ir širdies susitraukimų dažnio korekcija – svarbūs komponentai gydant širdies

nepakankamumą 

Širdies resinchronizuojamasis gydymas: šiuolaikinės rekomendacijos ir naujausios taikymo perspektyvos      

Nuotolinė priežiūra pacientų, sergančių
lėtiniu širdies nepakankamumu        

 

Dermatologija

Dermatovenerologai neabejingi tam, kas nauja, aktualu, svarbu ir įdomu 

Veido odos priežiūra: kaip išvengti sensibilizacijos ir veido dermatozių? 

Niežulys: šiuolaikinis požiūris į priežastis ir gydymą   

 

LGŽ rekomenduoja

Hemofilija           

 

Šeimos medicina

Didieji kardiologų kursai Vilniuje – atviri
Europos namų langai                       

Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje:                        

gerai, jei su saiku

Olimpiečiams dažnai nustatoma širdies ir kraujagyslių ligų patologija      

Aritmijų gydymo naujovės: laikinasis išorinis

elektrokardiostimuliatorius              

Moterys ir išeminė širdies liga         

Lietuva: ar tikrai nenorime gyventi ilgiau?                    

Magnio vaidmuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų patogenezėje. II dalis                         

Modernioji žaizdų gydymo metodika Lietuvoje užima vis tvirtesnes pozicijas                      

Žaizdų infekcijos diagnostika ir gydymas                    

Žaizdų gydymas sidabro tvarsčiais
Šiuolaikinis žaizdų gydymas: tvarsčiai                         

Faktai  apie Dexilant® (dekslansoprazolą)                   

 

Portretas

Laukai suarti, pasėtos sėklos gražiai dygsta ir
žada gerą derlių   

Dėmesys širdies nepakankamumo aktualijoms

Pasaulinei širdies nepakankamumo (ŠN) dienai skirtas susitikimas LR Sveikatos apsaugos ministerijoje. Šiemet Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija skiria daug dėmesio slaugytojų kompetencijos ir atsakomybės didinimui. Pagal Europos širdies nepakankamumo asociacijos rekomendacijas specializuotų slaugytojų dalyvavimas daugiaprofesinėje komandoje yra neatsiejama efektyvios ŠN pacientų priežiūros dalis.

Širdies nepakankamumo paplitimas ir mirtinos baigtys

Širdies nepakankamumo ir su juo susijusių mirčių profilaktika turi tapti pasauline prioritetine sveikatos problema. Nepaisant didėjančio skaičiaus žmonių, sergančių ir mirštančių dėl širdies nepakankamumo, šios problemos suvokimas yra menkas visuomenėje, politikoje ir net tarp sveikatos priežiūros specialistų. Nors širdies nepakankamumas nėra išgydomas, dažniausiai jo galima išvengti ir daugumą pacientų efektyviai gydyti siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę ir pailginti numatomą gyvenimo trukmę. Sveikatos politikai atsakingi už tai, kad kuo daugiau žmonių taptų prieinamos esamos profilaktikos priemonės, diagnostika ir ilgalaikis širdies nepakankamumo gydymas. Kartu turėtų būti remiami šios srities dar neišnaudotų galimybių moksliniai tyrimai.

Ar padidėjusi širdies troponinų koncentracija visada reiškia ūminį miokardo infarktą?

Širdies troponinų koncentracija (ŠTK) kraujyje yra plačiausiai naudojamas žymuo ūminio miokardo infarkto diagnostikai. Pastaruoju metu vis plačiau klinikinėje praktikoje taikomas didelio jautrumo (angl. high sensitivity) širdies troponino T (hs-cTnT) koncentracijos analizės metodas, kuris įgalina aptikti netgi labai neženkliai padidėjusią ŠTK. Padidėjusi ŠTK turi ne tik diagnostinę, bet ir prognozinę reikšmę. Tačiau jautresni diagnostikos metodai neretai būna susijęs su sumažėjusiu tyrimo specifiškumu. Nustatyta, kad padidėjusi ŠTK aptinkama esant ne tik ūminiam miokardo infarktui, bet ir stabiliai išeminei širdies ligai, ūminiam ir lėtiniam širdies nepakankamumui, arterinei hipertenzijai, lėtinei inkstų ligai. Straipsnyje aptariami didelio jautrumo padidėjusios ŠTK mechanizmai, nesusiję su ūminės išemijos sindromais.

Dešiniojo skilvelio disfunkcijos reikšmė sergant išlikusios išstūmio frakcijos širdies nepakankamumu

Esant sveikoms plaučių kraujagyslėms kairysis skilvelis (KS) geba visiškai užtikrinti gerą kraujotaką net jei nėra dešiniojo skilvelio (DS). Tačiau, jeigu sutrinka KS sistolinė ar diastolinė funkcija arba išsivysto plaučių kraujagyslių liga, DS funkcija esti svarbiausia palaikant normalų širdies minutinį tūrį ir išvengiant sisteminio veninio sąstovio. Pacientams, sergantiems sumažėjusios išstūmio frakcijos širdies nepakankamumu (SIFŠN), DS disfunkcijos (DSD) žalingas poveikis klinikinei būklei bei prognozei yra gerai žinomas. Tačiau maždaug pusė ŠN sergančių pacientų turi išlikusią išstūmio frakciją (IF), tuo tarpu DSD įtaka, mechanizmai ir prognozinė reikšmė išlikusios išstūmio frakcijos širdies nepakankamumo (IIFŠN) pacientų grupei tebėra neaiški. Geresnis supratimas apie DS ir plaučių arterijos (PA) vertinimą IIFŠN sergantiems pacientams svarbus atsižvelgiant į tai, kad kol kas nėra efektyvaus IIFŠN gydymo, bet yra skubus poreikis vaistų, kurie veiktų plaučių kraujagysles ir dešiniąją širdį.

Pažeidžiamumo tarpsnis ir širdies susitraukimų dažnio korekcija – svarbūs komponentai gydant širdies nepakankamumą

Širdies nepakankamumas [ŠN] – tai simptomų ir požymių derinys, sąlygotas širdies struktūros ir (ar) funkcijos pakitimų. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse širdies nepakankamumu serga maždaug 1–2 proc. suaugusių žmonių. Tarp vyresnių nei 70 metų pacientų ligos dažnis išauga daugiau nei 10 proc. Jaunesniame amžiuje daugiau paplitęs tarp vyrų dėl pagrindinės vyraujančios priežasties – išeminės širdies ligos (IŠL), kuri vyrams pasireiškia anksčiau. Maždaug dvi trečiąsias ŠN atvejų priežasčių sudaro IŠL, taip pat blogai kontroliuojami arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas ŠN išsivystymą skatina ir greitina. Negydant ŠN sergančių pacientų, atsiranda ir sparčiai progresuoja ŠN simptomai ir požymiai.

Širdies resinchronizuojamasis gydymas: šiuolaikinės rekomendacijos ir naujausios taikymo perspektyvos

Kitaip nei kitomis širdies ligomis, sergamumas lėtiniu širdies nepakankamumu (ŠN) didėja, o prognozė išlieka bloga [1]. Vienas nemedikamentinių širdies nepakankamumo gydymo metodų – resinchronizuojamųjų elektrokardiostimuliatorių implantavimas. Sergant ŠN, keičiasi širdies struktūra, plečiasi širdies ertmės, atsiranda elektrinis ir mechaninis širdies asinchroniškumas.

Nuotolinė priežiūra pacientų, sergančių lėtiniu širdies nepakankamumu

Širdies nepakankamumas (ŠN) yra didelė ir nuolat auganti visuomenės sveikatos problema. ŠN paplitimas pastaraisiais metais didėja tiek Europos šalyse, tiek Lietuvoje. Remiantis Lietuvos sveikatos Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. ŠN Lietuvoje nustatytas 124 224 asmenims. Tai – 4,2 proc. bendros Lietuvos populiacijos. Sergamumas šia liga itin didėja vyresniame nei 65 m. amžiuje. Europos kardiologų draugija Lietuvą priskiria prie didelės ŠKL rizikos šalių. Dideli širdies ir kraujagyslių ligų rodikliai Lietuvoje – viena skaudžiausių mūsų šalies sveikatos apsaugos problemų. Pacientų, sergančių ŠN, vidutinis amžius siekia 74 metus. Didėjanti vyresniojo amžiaus žmonių dalis bendrojoje populiacijoje prisideda prie didesnio širdies nepakankamumo paplitimo.

Dermatovenerologai neabejingi tam, kas nauja, aktualu, svarbu ir įdomu

Po Lietuvos dermatovenerologų vėliava susibūrę atsakingai ir dėmesingai savo pareigas vykdantys specialistai kiekvieną pavasarį tradiciškai susitinka mokslinėje konferencijoje. Šiemet, gegužės 29–30 dienomis toks renginys pirmą kartą vyko ne sostinėje, o svetingajame uostamiestyje. Konferencijos organizatoriai – Vilniaus universitetas ir Lietuvos dermatovenerologų draugija (LDVD) pasistengė parengti įspūdingą mokslinę programą, kurioje – įvairių dermatovenerologinių ligų diagnostikos ir gydymo naujienų apžvalgos. Renginio mokslinė programa buvo suskirstyta į specializuotas sesijas, kuriose Lietuvos ir užsienio šalių lektoriai dalijosi savo klinikinėmis patirtimis, įžvalgomis, pristatė retus klinikinius atvejus. Seminaruose buvo sudaryta galimybė pagilinti praktinius įgūdžius dermatoskopijos ir estetinės dermatologijos srityje.

Veido odos priežiūra: kaip išvengti sensibilizacijos ir veido dermatozių?

Terminas „jautri oda“ atsirado prieš kelis dešimtmečius, tačiau mokslinėje literatūroje jis plačiai vartojamas tik keletą metų. Jautri oda yra tokia būklė, kurią sunku apibrėžti ir diagnozuoti. Nors šio termino apibrėžimų yra daug, šiuo metu nėra bendro sutarimo, kaip reikėtų apibūdinti jautrią odą. Kai kurie autoriai šią būklę apibūdina kaip padidėjusį odos jautrumą dažnai ar ilgai vartojamai kosmetikai, kiti teigia, kad tai padidėjusi odos reakcija į įvairius dirgiklius (aplinkos veiksnius ir kosmetiką).

Niežulys: šiuolaikinis požiūris į priežastis ir gydymą

Niežulys yra vienas svarbiausių, dažniausiai pasitaikančių ir labiausiai varginančių daugelio odos ligų (pirmiausia atopinio dermatito, dilgėlinės ir kt.) simptomų. Niežėti odą gali sergant ir kitų organų ar sistemų ligomis – infekcinėmis, kepenų, inkstų, navikinėmis, endokrininėmis; kartais šis varginantis simptomas būna pirmoji šių klastingų ligų raiška. Bene pirmą kartą sisteminės odos niežulio priežastys ir jo kontrolė išsamiai analizuotos ir aptartos šiai temai skirtoje, gegužės mėn. Kaune vykusioje Kauno krašto dermatologų ir venerologų draugijos mokslinėje klinikinėje konferencijoje.

Didieji kardiologų kursai Vilniuje – atviri Europos namų langai

Vilniuje antrą kartą surengti profesinio tobulinimo mokymai, skirti šalies gydytojams kardiologams, vadinamieji Didieji kursai (angl. Grand Courses 2015), kuriuos organizavo Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos. Dvi dienas vykusiame renginyje žymiausi Europos ir Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų specialistai pranešimuose pristatė svarbiausias šiuolaikinės klinikinės ir mokslinės kardiologijos temas, tarp kurių tradiciškai didžiausio dėmesio sulaukė arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas ir kt.

Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje: gerai, jei su saiku

Reguliarus fizinis aktyvumas ar mankšta gali pailginti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą, bet tik tada, jei tai daroma su saiku – neilgai ir neintensyviai. Bendrosios populiacijos tyrimai parodė, kad, mankštinantis po 30 minučių 5 dienas per savaitę (arba iš viso 150 minučių per savaitę), mirties riziką galima sumažinti iki 30 proc. Vis dėlto vyresnio amžiaus žmonių grupėje tokių fizinio aktyvumo ir mirties rizikos koreliacijų iki šiol nebuvo nustatyta.

Olimpiečiams dažnai nustatoma širdies ir kraujagyslių ligų patologija

Neseniai atliktas medicininės atrankos tyrimas atskleidė pritrenkiantį dalyką: ištyrus daugiau kaip 2000 žinomų aukščiausio lygio sportininkų, paaiškėjo, kad daugelis jų turi širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Apie tai paskelbta 2015 m. gegužės 15 dieną Lisabonoje vykusiame didžiausiame pasaulyje prevencinės kardiologijos renginyje EuroPRevent 2015, kurį rengia Europos kardiologų draugijos Europos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir reabilitacijos asociacija. Tyrimas parodė, kad netgi paties aukščiausio fizinio pasirengimo sportininkai, vasaros ir žiemos olimpinių žaidynių kandidatai, gali turėti gyvybei pavojingų širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimų, keliančių didelę grėsmę jų sveikatai.

Moterys ir išeminė širdies liga

Visuomenėje plačiai paplitęs požiūris, kad išeminė širdies liga (IŠL) yra vyrų sveikatos sutrikimas. Tačiau iš tiesų IŠL yra pikčiausias moterų priešas – širdies ligos tarp moterų yra ne tik labai dažnos, bet ir klastingos. Nors IŠL dažniau serga vyrai, tačiau moterų mirštamumas nuo IŠL yra didesnis nei vyrų: Europoje iš visų asmenų, mirusių dėl ŠKL, moterys sudaro didžiąją dalį – net 55 procentus. Kiekvienais metais IŠL ir insultas nusineša per 8 milijonus moterų gyvybių visame pasaulyje. Moterų mirčių nuo ŠKL skaičius yra ženkliai didesnis nei nuo vėžio, tuberkuliozės, ŽIV/AIDS ir maliarijos kartu sudėjus. Lietuvoje kiekvienais metais IŠL ir insultas nusineša per 13 tūkst. moterų gyvybių. Nėra aišku, kas lemia didesnį moterų mirštamumą nuo IŠL – anatominiai ir fiziologiniai skirtumai, nevienodas ligos pasireiškimas ar nepakankama diagnostika.

Lietuva: ar tikrai norime gyventi ilgiau?

Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pati dažniausia gyventojų sergamumo, neįgalumo ir mirtingumo priežastis. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2014 metais Lietuvoje mirė 40,3 tūkst. žmonių, iš jų 56,0 proc. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų (palyginti: 19,9 proc. mirė nuo piktybinių navikų, 8,3 proc. – nuo išorinių priežasčių).

Magnio vaidmuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų patogenezėje

Magnis, ketvirtas pagal paplitimą žmogaus organizme katijonas, dalyvauja keliuose gyvybiškai svarbiuose fiziologiniuose, biocheminiuose ir ląsteliniuose procesuose, kontroliuojančiuose širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją. Jis vaidina esminį vaidmenį reguliuojant kraujagyslių lygiųjų raumenų tonusą, endotelio ląstelių funkciją bei miokardo dirglumą, todėl yra labai reikšmingas širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL), kaip antai: arterinės hipertenzijos, aterosklerozės, išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo, širdies ritmo sutrikimų, patogenezei. Šiame apžvalginiame straipsnyje aptariamos vazodilatacinės, uždegimą slopinančios, antiišeminės ir antiaritminės magnio savybės bei dabartinis šio mikroelemento vaidmuo ŠKL profilaktikoje ir gydyme.

Modernioji žaizdų gydymo metodika Lietuvoje užima vis tvirtesnes pozicijas

Šiuolaikinė ligų samprata ir jų gydymas – aktualija, reikalinga daugelio sričių specialistų dėmesio. Juk, be pacientų, būtent jiems geriausiai žinoma, kiek problemų gali sukelti netinkamas (taip pat nuo bendros organizmo būklės, gretutinių ligų bei kitų aplinkybių priklausomas) žaizdų gydymas. Ši problematika plačiai nagrinėjama 2005 metais įkurtos visuomeninės nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos žaizdų gydymo asociacijos organizuojamose konferencijose. Paskutinis toks renginys šiais metais vyko Vilniuje, Antakalnio klinikinėje ligoninėje. Apie šią konferenciją, joje nagrinėtas temas ir bendras šiuolaikinio žaizdų ir opų gydymo aktualijas kalbamės su Lietuvos žaizdų asociacijos prezidentu, LSMU MA Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovu profesoriumi Ryčiu Rimdeika.

Žaizdų gydymas sidabro tvarsčiais

Didžiulio susidomėjimo sulaukė minėtoje Žaizdų gydymo asociacijos konferencijoje vieno žymiausių žaizdų terapijos specialistų dr. Danielio Metcalfo iš Jungtinės Karalystės pristatytas pranešimas apie sidabro tvarsčių panaudojimo galimybes, indikacijas ir pranašumus gydant infekuotas žaizdas, ypač naudingą aktyvų poveikį vadinamajai biologinei plėvelei (angl. biofilm), kurią suformuoja patogenai žaizdos paviršiuje. O dr. Ingridos Ašakienės pranešimas susilaukė klausytojų dėmesio dėl pateikto klinikinio žaizdų bioplėvelės įvertinimo ir nustatymo algoritmo. Būtent susiformavusi bioplėvelė sukuria palankias sąlygas mikroorganizmams sparčiai daugintis ir trukdo žaizdai gyti.

Šiuolaikinis žaizdų gydymas: tvarsčiai

Šiuolaikiniu požiūriu žaizda apibūdinama kaip normalios odos ir minkštųjų audinių struktūros ir funkcijos pažeidimas. Normaliomis sąlygomis žaizda turėtų užgyti natūraliai. Fiziologinis žaizdos gijimas – tai gerai organizuotas, suderintas, subalansuotas ir organizmo kontroliuojamas uždegimo atsako, ląstelių proliferacijos ir audinių remodeliavimosi (kompensacinio mechanizmo) procesas, pasibaigiantis visišku žaizdos (audinių defekto) užgijimu.

Laukai suarti, pasėtos sėklos gražiai dygsta ir žada gerą derlių

„Mano širdies gydytoja“ – taip paprastai, nuoširdžiai, su didžiuliu dėkingumu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos klinikos profesorę Aušrą Kavoliūnienę vadina daugybė pacientų... Šie trys žodžiai – tai vienas svarbiausių garsios kardiologės gyvenimo ir veiklos akcentų. Jie sutalpina visa: ko profesorė išmoko ir pasiekė, ko nusipelnė, kam paskyrė savo gebėjimus, talentą, išmintį, žinias ir protą... Šis ilgai brandintas pokalbis suteikia galimybę dar geriau profesorę pažinti ir kartu su ja paklajoti įdomaus bei prasmingo gyvenimo labirintais....
 

© 2006 Visos teisės saugomos.