Lietuvos gydytojo žurnalas 2016/1

TURINYS

Pediatrija

Ūminis bronchiolitas                       

Švokščiantis vaikas                         

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos:
pradžia gal naujagimystėje?             

Kosintis vaikas    

Krūtinės skausmas                           

Staigios kūdikių mirties sindromas  

Izoliuoti šlapimo pokyčiai                

Alergija maistui

Atopinio dermatito ABC                 

Viduriavimas: šiuolaikinio gydymo principai ir taktika

Ūminio ir lėtinio tonzilofaringito diagnostikos
bei gydymo aktualijos                      

Pagalba viduriuojančiam vaikui       

Vitamino D koncentracijos nustatymas ir profilaktika nėščioms moterims ir kūdikiams       

LGŽ rekomenduoja

Mikrovaskulinė krūtinės angina ir sisteminė hipertenzija                          

Ūminis insultas ir prieširdžių virpėjimas                      

Šeimos medicina

Hipertenzijos praktika: didelės rizikos pacientų gydymas vaistų deriniais

Naujos širdies ir kraujagyslių ligų gydymo bei
profilaktikos galimybės                   

Hipertenzijos gydymas ir inkstų apsauga: lerkanidipinas                          

Paauglių depresijos ypatumai          

Hialurono rūgšties vaidmuo gydant peties sąnario
osteoartritą                 

Bilastinas – naujos kartos antihistamininis vaistas, neslopinantis centrinės nervų sistemos  

Inhaliuojamųjų vaistų pasirinkimas sergant
obstrukcinėmis plaučių ligomis       

Prostatos skausminis sindromas     

Portretas

Misija, padėjusi tapti „pasaulio žmogumi“...

Medicinos istorija

Švinas ir Liudviko van Bethoveno apkurtimas

Ūminis bronchiolitas

Ūminis bronchiolitas (bronchiolitis acuta) – ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų uždegimu ir apatinių kvėpavimo takų obstrukcija, atsiradusia dėl uždegimo pokyčių smulkiuosiuose bronchuose ir bronchiolėse. Serga kūdikiai ir vaikai iki dvejų metų amžiaus. Tai dažnai pasitaikanti, savaime praeinanti liga, kurios 75 proc. atvejų tenka vaikams iki 1 metų, sergamumo pikas – 3–6 mėn. amžiuje.

Švokščiantis vaikas

Švokštimas – tai tęstinis muzikinis garsas, išklausomas auskultuojant plaučius, trunkantis ilgiau nei 250 msek. Jis sąlygotas pasunkėjusio oro tekėjimo susiaurėjusiais kvėpavimo takais ir bronchų sienelių vibracijos sukeliamų turbulentinių oro srovių. Švokštimo garsas gali būti aukštas ar žemas, vientisas ar sudėtinis, gali atsirasti įkvepiant arba iškvepiant.

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos: pradžia gal naujagimystėje?

Plaučiai pradeda formuotis trečiąją embriono gyvavimo savaitę ir gimusiam kūdikiui vystosi toliau. Tačiau neišnešioto kūdikio plaučiai dar nebūna pakankamai išsivystę. Po gimimo tai atsispindi tiriant plaučių struktūrą ir funkcinius rodiklius. Nors gyvenimo eigoje vaikų plaučių funkcijos rodikliai gerėja, per anksti gimęs vaikas dažniau susiduria su kvėpavimo sistemos sutrikimais. Neišnešiotiems kūdikiams gali išsivystyti bronchopulmoninė displazija, kuri pasireiškia ilgalaikiu plaučių pažeidimu. Be to, neišnešiotiems vaikams yra didesnė rizika sirgti kvėpavimo sistemos ligomis, kaip antai: astma, lėtine obstrukcine plaučių liga. Tačiau tebėra klausimų, į kuriuos dar negalima tiksliai atsakyti. Labiausiai mokslininkai siekia paaiškinti neišnešiotumo ir lėtinių obstrukcinių plaučių ligų tarpusavio mechanizmus bei nustatyti, ar šių ligų paplitimas keičiasi skirtingais gyvenimo periodais.

Kosintis vaikas

Kosulys apsaugo žmogaus organizmą, pašalindamas skreplius, dirginamąsias medžiagas bei infekcijų sukėlėjus iš kvėpavimo takų. Taigi kosulys ne visada reiškia, jog vaikas serga. Kosulio refleksas būna susiformavęs tik 25 proc. naujagimių, tačiau net 80 proc. 1 mėn. amžiaus kūdikių gali kosėti.

Krūtinės skausmas

Krūtinės skausmas yra dažnas, nerimą keliantis sutrikimas, verčiantis tėvus ir vaikus kreiptis į gydymo įstaigas. Šeši iš 1000 vaikų, besikreipiančių į gydymo įstaigas, yra varginami krūtinės skausmų. Šie nebūdingi vaikams iki 4 metų. Krūtinės skausmai dažniausiai vargina 12 metų ir vyresnius vaikus, būdingesni mergaitėms nei berniukams. Juos dažniausiai sąlygoja neširdinė patologija.

Staigios kūdikių mirties sindromas

Staigios netikėtos kūdikių mirties (SNKM) terminas apima visas staigias ir netikėtas kūdikių iki 1 metų amžiaus mirtis, kurių priežastys yra neaiškios iki pomirtinės ekspertizės. Po pomirtinės ekspertizės dalies SNKM priežastys paaiškėja, dalies – lieka neaiškios.

Izoliuoti šlapimo pokyčiai

Izoliuoti šlapimo pokyčiai – tai hematurija, proteinurija, leukociturija, gliukozurija, nesant kitų ligų požymių (karščiavimo, bendrųjų negalavimo požymių, uždegimui būdingų kraujo pokyčių, bėrimų odoje, patinimų, padidėjusio kraujospūdžio).

Viduriavimas: šiuolaikinio gydymo principai ir taktika

Viduriavimas yra paplitęs sveikatos sutrikimas ir visame pasaulyje išlieka didelė visuomenės sveikatos ir klinikinė problema. Ji ypač aktuali vaikų amžiuje. Tyrimai rodo, kad beveik visi vaikai per pirmuosius trejus gyvenimo metus yra bent kartą viduriavę. Vaikai viduriavimą pakelia sunkiau, jiems dažniau pasireiškia dehidratacija ir kitokių komplikacijų. Pažangios ekonomikos šalyse (Europoje, JAV) dažniausiai pasitaiko nesunkių viduriavimų, tačiau ir čia jie susiję su nemažais hospitalizacijų ir mirčių rodikliais. 2000 metais pasaulyje ūminiu viduriavimu pasireiškiančios ligos pražudė 1,4–2,5 milijono gyvybių. Silpnesnės ekonomikos šalyse viduriavimas yra viena dažniausių vaikų mirties priežasčių. Ūminio viduriavimo dažnumas ir mirtingumo rodikliai didžiausi vaikų iki vienerių metų (kūdikių) grupėje.

Vitamino D koncentracijos nustatymas ir profilaktika nėščioms moterims ir kūdikiams

Pagrindinė vitamino D funkcija – dalyvavimas kalcio ir fosforo reabsorbcijoje plonosiose žarnose ir inkstuose bei kaulo mineralizacijos procese. Šis tirpus riebaluose vitaminas patenka į žmogaus organizmą per odą arba žarnyną. Veikiant saulės ultravioletinei spinduliuotei odoje 7-dehidrocholesterolis (7-DHC) virsta į previtaminą D3, kuris virsta vitaminu D3, patenka į odos kapiliarus ir susijungia su vitaminą D jungiančiu baltymu. Žarnyne absorbuojamas vitaminas D2 (ergokalciferolis) arba vitaminas D3 (cholekalciferolis), kuris per limfinę sistemą patenka į kraują.

Mikrovaskulinė krūtinės angina ir sisteminė hipertenzija

Daugelis pacientų, sergančių sistemine hipertenzija, skundžiasi krūtinės skausmu, nors ir neserga verifikuota obstrukcine išemine širdies liga. Krūtinės skausmą jiems sukelia vadinamoji vainikinė mikrovaskulinė disfunkcija. Krūtinės anginos (KA) atsiradimo esant hipertenzijai mechanizmai sudėtingi: struktūriniai mikrovaskuliniai pakitimai (kapiliarų tankio sumažėjimas ir kt.), funkciniai pažeidimai (endotelio disfunkcija ir kt.). Pomenopauzės amžiaus moterų mikrovaskulinės KA atsiradimą skatina, be minėtų veiksnių, ir estrogenų trūkumas.

Ūminis insultas ir prieširdžių virpėjimas (I dalis)

Išeminis insultas – viena dažniausių mirties priežasčių Europos išsivysčiusiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Be to, tai pagrindinė ilgalaikio invalidumo priežastis. Nors per paskutiniuosius du dešimtmečius atsirado naujų efektyvių ūminio išeminio insulto gydymo metodų, jų taikymas padeda sumažinti insulto sukeltą invalidumą, bet nemažina mirštamumo. Taip pat svarbu, kad specializuoti gydymo metodai taikomi tik labai mažai (iki 5 proc.) ūminį insultą patyrusių ligonių. Todėl, siekiant mažinti insulto sukeltą mirštamumą ir neįgalumą, svarbus vaidmuo tenka insulto profilaktikai. Siekiant taikyti efektyvų profilaktinį gydymą, reikia suprasti išeminio insulto rizikos veiksnius ir jų korekcijos principus.

Hipertenzijos praktika: didelės rizikos pacientų gydymas vaistų deriniais

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad arterinės hipertenzijos gydymo nauda susijusi daugiausia su kraujospūdžio sumažėjimu. Svarbūs taip pat gydymui parinkti vaistai ar jų deriniai, geriausiai atliepiantys individualius paciento poreikius, sveikatos būklę ir ligos ypatumus. Perspektyviaisiais observaciniais tyrimais nustatyta, kad arterinio kraujospūdžio dydis reikšmingai ir tiesiai susijęs su santykine klinikinių baigčių – insulto ir širdies pažaidos – rizika. Vienos didelės imties metaanalizė, apėmusi per 420 tūkst. pacientų, atskleidė, kad diastolinį kraujo spaudimą sumažinus 5, 7,5 ar 10 mm Hg insulto dažnumas sumažėjo atitinkamai 34, 45 ir 56 proc., o išeminės širdies ligos (IŠL) rizika – atitinkamai 21, 29 ir 37 proc. Kitos, 14 atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizės (37 tūkst. pacientų) duomenimis, efektyviai gydant hipertenziją per 5 metus insulto dažnumą pavyko sumažinti 42 proc., IŠL riziką – 14 proc., o mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 21 proc.

Paauglių depresijos ypatumai

Paauglystė – sudėtingas vystymosi metas, kuriuo vyksta fiziniai, emociniai, psichologiniai ir socialiniai pokyčiai. Organizme vykstantys pakitimai gali atsispindėti emocinėje, socialinio gyvenimo, elgsenos sferose – tai gali būti ir paauglystės depresijos simptomai. Būtina pabrėžti, kad per 70 proc. vaikų ir paauglių depresijos atvejų nediagnozuojami arba netinkamai gydomi. Straipsnyje apžvelgiami svarbiausi paauglių depresijos ypatumai, kurie padėtų atpažinti ir gydyti šį sutrikimą.

Hialurono rūgšties vaidmuo gydant peties sąnario osteoartritą

Nuolatinis peties sąnario skausmas yra plačiai paplitusi problema, dažniau pasitaikanti vyresniame amžiuje bei auganti sulig senėjančia populiacija. Peties sąnario osteoartritas – tai laipsniškai progresuojantis, mechaninis ir biocheminis sąnario kremzlės bei kitų sąnarį sudarančių audinių pažeidimas, įskaitant kaulus ir sąnario kapsulę. Nustatyta daugybė rizikos veiksnių išsivystyti šiai degeneracinei peties sąnario ligai: amžius, genetinė predispozicija, lytis, svoris, sąnario infekcinės ligos, peties sąnario išnirimo ir patirtų traumų anamnezė, tam tikros profesijos (pvz.: sunkiųjų svorių kilnotojai). Vien vertinant pateiktus rizikos veiksnius galima daryti išvadą, kad jei ne dabar, tai anksčiau ar vėliau su šia problema susidursime bemaž kiekvienas.

Inhaliuojamųjų vaistų pasirinkimas sergant obstrukcinėmis plaučių ligomis

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos išties yra opi visuomenės problema. Didėjantis sergamumas šiomis ligomis susijęs su didėjančia jas predisponuojančių veiksnių įtaka mūsų gyvenime – rūkymas tampa įprasta bendravimo norma, dirbdami ir poilsiaudami daug laiko praleidžiame urbanizuotose teritorijose, aktyvią pramonės veiklą vystančiuose miestuose (profesinės dulkės, aplinkos oro užterštumas jau senai žinomi kaip bloginantys plaučių funkciją rizikos veiksniai, skatinantys vystytis plaučių ligas). Lėtinių obstrukcinių plaučių ligų gydymas yra daugiakomponentis: reikia ne tik tinkamai parinkti vaistus, griežtai laikytis jų inhaliavimo režimo, bet ir labai svarbus paciento bei gydytojo bendradarbiavimas, pacientui nesudėtinga naudoti inhaliatoriaus technika.

Prostatos skausminis sindromas

Apatinės pilvo dalies ir dubens skausmo diagnostika bei gydymas vis dar neištirta ir nepakankamai gerai gydoma medicinos sritis. Dauguma pacientų lėtinį dubens skausmo sindromą (LDSS) dažniausiai jaučia urologiniuose organuose – varpoje, kapšelyje, tarpvietėje, prostatoje, todėl dažnai tolesniam gydymui bei ištyrimui nukreipiami pas urologą. LDSS sukelia psichologinį diskomfortą [1], turi sąsajų su apatiniais šlapimo takų simptomais bei seksualiniais sutrikimais.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.