Lietuvos gydytojo žurnalas 2016/10

TURINYS

Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus kreipimasis į

Europos kardiologų kongreso dalyvius

 

Numerio tema

LOPL gydymo galimybės geros – trūksta tik paties paciento atsakomybės                           

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostika ir gydymas                       

Sergančiųjų LOPL radiologinis ištyrimas                    

Efektyvaus LOPL gydymo veiksniai                           

Spirometrija ir jos reikšmė diagnozuojant obstrukcines

plaučių ligas        

 

LGŽ rekomenduoja

Podagra: reumatologo požiūris        

Sinkopė: ką reikia žinoti ir kaip reikia tirti?                  

 

Šeimos medicina

Įžengus į mokslo ir praktikos šventovę, svarbiausiu tampa pacientas       

Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė džiaugiasi produktyviais 2016 metais     

2016 metų Europos kardiologų draugijos ūminio ir lėtinio širdies nepakankamumo diagnostikos ir gydymo gairių apžvalga       

Arterinės hipertenzijos gydymas ramiprilio ir amlodipino deriniu            

Klausimyno dėl obstrukcinės miego apnėjos vertinimo rekomendacijos, skirtos gydytojams, atliekantiems vairuotojų arba kandidatų į vairuotojus sveikatos patikrą                 

Vienerių metų patirtis su nauju baziniu insulinu degludeku                      

Nauja vėžio imunologinės kontrolės teorija                  

Žygis prieš melanomą: daugėja pergalių                       

Mitybos terapija insultu sergantiems pacientams          

Šiuolaikinio atopinio dermatito gydymo apžvalga        

Lygios odos grybelio klinika, diagnostika ir gydymas

 

Portretas

Amerika nesuviliojo: žinios ir patirtis buvo skirtos Lietuvai...                  

 

 

LOPL gydymo galimybės geros – trūksta tik paties paciento atsakomybės

Specialistai pastebi, jog kasmet daugėja kvėpavimo sistemos ligomis sergančių žmonių. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, prieš trejus metus pasaulyje apie 210 milijonų žmonių sirgo bronchine astma, apie 300 milijonų – lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). Lietuvoje užregistruota daugiau nei 50 tūkst. sergančiųjų LOPL, tačiau spėjama, kad jų gali būti gerokai daugiau – tiesiog kai kurie žmonės ignoruoja ligos požymius ir nesikreipia į gydytojus. Apie šios lėtinės, progresuojančios plaučių ligos šiandienos aktualijas kalbamės su VUL Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovu prof. dr. Edvardu Danila.

Sergančiųjų LOPL radiologinis ištyrimas

Sveikatos apsaugos ministerijos vertinimu regione tarp aktualiausių pulmonologinių problemų suaugusiųjų grupėje, be tuberkuliozės, įvardijama lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir plaučių vėžys, o vaikų grupėje – astma. Bendrosios praktikos gydytojai dažniausiai pirmieji susiduria su pradiniais pacientų nusiskundimais, juos interpretuoja, sprendžia dėl specialistų konsultacijos tikslingumo. Be to, minėtos ligos yra lėtinės, tad pacientai, kuriems diagnozė neretai nustatyta universitetiniuose centruose remiantis visa eile įvairių tyrimų, grįžta, ir nuolatinė priežiūra, ligos kontrolė didžiąja dalimi deleguota pirminei sveikatos priežiūros grandžiai. Taigi ne tik specialistams, bet ir bendrosios praktikos gydytojams aktualios lėtinių obstrukcinių ligų radiologinės diagnostikos galimybės ir tendencijos.

Efektyvaus LOPL gydymo veiksniai

Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) gydymą lemia ne vien veiksmingas inhaliuojamasis vaistas, bet pirmiausia – paciento pastangos laikytis vaistų įkvėpimo režimo, gebėjimo tinkamai įkvėpti vaistus ir naudotis inhaliatoriumi. Apie šios sunkios ligos gydymo ypatumus, nuo kurių ženkliai priklauso paciento būklė, plačiau kalbamės su gydytoju pulmonologu, Kauno klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėju doc. Alfredu Bagdonu.

Spirometrija ir jos reikšmė diagnozuojant obstrukcines plaučių ligas

Spirometrija yra vienas iš labiausiai taikomų kvėpavimo funkcinių diagnostikos metodų, kuriuo yra matuojamas oro tūris bei greitis įkvėpimo ir iškvėpimo metu. Spirometrija yra vienas iš svarbiausių diagnostikos metodų nustatant lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), astmą, pagalbinis metodas diagnozuojant plaučių fibrozę, cistinę fibrozę bei kitas kvėpavimo sistemos ligas.

Sinkopė: ką reikia žinoti ir kaip reikia tirti?

Apalpimas (sinkopė) – trumpalaikis ir staigus sąmonės praradimas, kai visiškai grįžta neurologinės funkcijos. Apalpimas yra gana dažna patologija, dėl kurios pacientai kreipiasi tiek į šeimos gydytojus, tiek į skubios pagalbos skyrius. Literatūros duomenimis, apie 80 proc. žmonių primą sinkopės epizodą patiria iki 30 m. amžiaus.

Įžengus į mokslo ir praktikos šventovę, svarbiausiu tampa pacientas

Net 12 metų Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės veiklai sėkmingai vadovavusi ir garbingų įvertinimų europiniu mastu pasiekusi LSMU MA Kardiologijos klinikos prof. dr. Aušra Kavoliūnienė, net ir pasitraukusi iš šių pareigų neliko kardiologų veiklos užribyje. Šie metai profesorei buvo itin darbingi ir prasmingi... Be rimtų projektų įgyvendinimo ir tolesnės jų tąsos, prof. A. Kavoliūnienei buvo suteiktas Metų kardiologo vardas. Taigi kiek svarbus šis įvertinimas ir ko jis įpareigoja? Apie tai – šis mūsų pokalbis...

Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė džiaugiasi produktyviais 2016 metais

Kasmet malonu apžvelgti Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) veiklą, nes ji – išties įspūdinga. Daug Lietuvos kardiologų pabuvojo svarbiuose tarptautiniuose renginiuose. Kiekviena tokia išvyka daugiau ar mažiau virsta kelione į save – suvoki savo vietą, galimybes ir būtinybę judėti į priekį, neatidėlioti darbų, nes medicinos mokslas ir praktika vystosi neįtikėtinai sparčiai. Džiugu, jog Lietuvos kardiologų draugija auga ne tik narių skaičiumi, bet ir svarba rengiant rezidentus, ugdant aukštos kvalifikacijos specialistus, vykdant tęstines podiplomines studijas, svarstant diagnostikos ir gydymo metodikas, vaistų kompensavimo klausimus.

2016 metų Europos kardiologų draugijos ūminio ir lėtinio širdies nepakankamumo diagnostikos ir gydymo gairių apžvalga

Širdies nepakankamumo, kai yra sumažėjusi išstūmio frakcija, medikamentinis gydymas

Arterinės hipertenzijos gydymas ramiprilio ir amlodipino deriniu

Pasaulio sveikatos organizacija arterinę hipertenziją (AH) yra pripažinusi vienu svarbiausiu ir labiausiai paplitusiu širdies ir kraujagyslių (ŠKL) rizikos veiksniu, darančiu reikšmingą neigiamą įtaką visuomenės sveikatai, žmonių darbingumui ir gyvenimo kokybei. Sergant AH keletą kartų padidėja insulto, miokardo infarkto, širdies ir inkstų nepakankamumo ir mirties nuo didžiųjų ŠKL komplikacijų rizika. Ankstyvas AH išaiškinimas visuomenėje ir aktyvus veiksmingas gydymas yra vienas svarbiausių sveikatos priežiūros politikos uždavinių, galintis sumažinti gyventojų sergamumą, mirtingumą, neįgalumą, pagerinti visuomenės gyvenimo kokybę ir duoti ekonominės naudos.

Vienerių metų patirtis su nauju baziniu insulinu degludeku

Insulinas degludekas yra naujausias klinikinėje praktikoje vartojamas insulinas. Europos Sąjungoje registruotas 2013 metais, Lietuvoje įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą 2015 rugpjūčio mėnesį. Jau metai, kaip insulinas degludekas Lietuvoje vartojamas gydyti sergančiuosius cukriniu diabetu.

Nauja vėžio imunologinės kontrolės teorija

Bendrai pripažinta, kad vėžio profilaktika ir ankstyvoji diagnostika išlieka svarbiausiomis onkologijos problemomis. Su šiomis problemomis glaudžiai siejasi prof. Elenos Moncevičiūtės-Eringienės teorija, paskelbta tarptautiniame žurnale „Medical Hypotheses“ 2015 m., straipsnyje „Natūralus imunitetas evoliuciniam atavistiniam endotoksinui žmogaus vėžio atveju“ (The natural immunity to evolutionary atavistic endotoxin for human cancer) (bendraautorės: Kristina Rotkevič, Rūta Grikienytė-Grikienis). Teorija per trumpą laiką sulaukė daug teigiamų komentarų.

Žygis prieš melanomą: daugėja pergalių

Melanoma – vienas piktybiškiausių žmogaus navikų, palyginti efektyviai gydomas, jei diagnozuojamas ankstyvos stadijos. Progresuojančios melanomos prognozė kraštutinai sunki ir dažniausiai nepalanki. Per pastaruosius 30 metų beveik nebuvo pasiekta pažangos gydant progresuojančią melanomą: prieš 2–3 dešimtmečius IV stadijos melanoma sergantys pacientai išgyvendavo vidutiniškai 7–8 mėnesius, t. y. panašiai tiek pat, kiek ir prieš 4–5 dešimtmečius.

Mitybos terapija insultu sergantiems pacientams

Pacientams, sergantiems ūminiu insultu, pakankamos mitybos užtikrinimas yra aktuali, tačiau vis dar nepakankamai įvertinama užduotis. Ūmaus insulto ištikto paciento gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu iškyla nemažai su mityba susijusių problemų. Nuo jų tinkamo įvertinimo ir maitinimo parinkimo priklauso tolesni sveikimo procesai. Sergančių insultu pacientų mityba pamažu blogėja tiek dėl ūmios ligos metu padidėjusių kūno poreikių, tiek dėl pasikeitusios ligonio neurologinės būklės.

Amerika nesuviliojo: žinios ir patirtis buvo skirtos Lietuvai...

Nuolatinė kova su reumatinėmis ligomis – viena pagrindinių žmogaus neįgalumo, nedarbingumo ir labai nemielo gyvenimo priežasčių gydytojai reumatologei, Vilniaus universiteto profesorei, VUL Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovei Irenai Butrimienei – įprastas kasdienis darbas... Nuo ryto iki vakaro, nuo savaitės pradžios iki pabaigos... Visiškas atsidavimas ir ištikimybė pasirinktai profesijai, kasdienis tobulėjimas, naujų specialistų rengimas ir nuolatinė pagalba kiekvienam sergančiajam. Ir būtinai – suteikiama viltis. Kas patyrusiai medikei padėjo nutiesti tokį kelią? Ar lengva juo eiti? Profesorė I. Butrimienė mielai sutiko atsakyti į šiuos ir kitus klausimus.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.