Lietuvos gydytojo žurnalas 2016/2

TURINYS

 

Klaipėdos universitetinei ligoninei – 40

Mūsų darbu pacientai patenkinti. Ar galime dar ko nors norėti daugiau?”          

 

Numerio tema

Hematologija

Kraujo ligų diagnostikos ir gydymo klasikiniai aspektai bei ateities perspektyvos

Trombocitų naudojimo ypatumai klinikinėje praktikoje

Anemijų diferencinė diagnostika ir gydymas      

Lėtinė limfoleukemija                

Ne Hodžkino limfoma                 

Trombocitopenijos                      

Trombocitozė  

Willebrando liga                           

 

LGŽ rekomenduoja

Ūminis insultas ir prieširdžių virpėjimas II dalis

(pradžia – LGŽ 2016 m. Nr. 1)    

 

Šeimos medicina

Valsartano vartojimas ir metabolinis sindromas

Šeiminės hipercholesterolemijos aktualijos        

Širdies susitraukimų dažnio vaidmuo kairiojo skilvelio remodeliavimosi procese 

Vainikinių arterijų aterosklerozė: farmakologinio gydymo galimybės. Klinikinio tyrimo OLIVUS-Ex 4 metų stebėsenos rezultatai

Metabolizmą veikiantys vaistai: devyni faktai apie meldonį         

Galvos svaigimas (vertigo): efektyvesnio gydymo galimybės       

200 V/ml koncentracijos greito veikimo insulinas – nauja galimybė pagerinti cukrinio diabeto kontrolę                 

Dilgėlinės diagnostika ir gydymas: kas svarbu gydytojui praktikui?                         

Seksualinė disfunkcija sergant depresija              

Sveikata viena, ir niekas kitas taip gerai ja nepasirūpins, kaip mes patys... /Onkologo mintys – apie tą patį, bet kitaip/ (I dalis)/     

Minkštųjų audinių traumos: veiksmingas skausmo malšinimas    

Naujas metodas svoriui mažinti                             

Muzika ir kochleariniai implantai

„Mūsų darbu pacientai patenkinti. Ar galime dar ko nors norėti daugiau?“

Kovas Klaipėdos universitetinei ligoninei atnešė gražią šventę... Artimiausiomis dienomis bus iškilmingai pažymima 40 metų sukaktis. Tai didelė šventė visam Klaipėdos universitetinės ligoninės kolektyvui – vadovams, gydytojams, visų grandžių medicinos personalui... Kaip klostėsi šios įstaigos istorija? Apie tai kalbamės su ilgamečiu Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiuoju gydytoju profesoriumi habil. dr. Vinsu Janušoniu.

Trombocitų naudojimo ypatumai klinikinėje praktikoje

Kraujo komponentų kokybei ir saugumui skiriama vis daugiau dėmesio, tačiau pastaruoju metu bene labiausiai keitėsi ir tobulėjo trombocitų ruošimo technologijos. Daugiausia trombocitų sunaudojama gydant hematologinėmis ligomis sergančius pacientus.

Anemijų diferencinė diagnostika ir gydymas

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje anemija serga kas trečias žmogus. Tai svarbi visuomenės sveikatos problema, ypač aktuali besivystančiose pasaulio šalyse. Dėl plataus ligos paplitimo su šia liga susiduria kiekvienas gydytojas, todėl diferencinė diagnostika yra labai reikšminga įvairių specialybių gydytojams.

Lėtinė limfoleukemija

Lėtinė limfoleukemija (LLL) dar vadinama smulkių B limfocitų limfoma ar lėtine limfocitine leukemija – viena iš lėtinių limfoproliferacinių ligų rūšių, jai būdingas subrendusių limfocitų skaičiaus didėjimas kaulų čiulpuose, limfoidiniame audinyje bei periferiniame kraujyje (1 pav.). Lėtinė limfoleukemija sudaro ~30 proc. visų leukemijų, pagal paplitimą yra dažniausia Vakarų Europoje, su šia liga sergančiais pacientais susiduria visų specialybių gydytojai. Dažniau serga vyrai nei moterys (2:1), sergamumo pikas ~70 metų, tai yra vyresnio amžiaus žmonių liga. Ligą sukeliančios priežastys nėra aiškios, tačiau sergančiųjų pirmos eilės giminaičiai turi kelis kartus didesnę riziką susirgti LLL.

Ne Hodžkino limfoma

Ne Hodžkino limfoma (NHL) – tai piktybinė liga, kuri prasideda limfinėje sistemoje. Be limfmazgių, NHL gali pasireikšti, išplisti ir į kitus organus: blužnį, kaulų čiulpus, kepenis ir kt. Limfoma gali būti kilusi iš B limfocitų (85 proc.), T limfocitų ir NK ląstelių (15 proc.). NHL yra labiausiai paplitęs kraujodaros navikas, sudarantis 4–5 proc. visų piktybinių onkologinių ligų. Vyrai serga dažniau nei moterys [1, 4:1], tačiau dažnis priklauso ir nuo limfomos potipio, pavyzdžiui, tarpuplaučio difuzine didelių B ląstelių limfoma dažniau serga moterys nei vyrai. Serga įvairaus amžiaus žmonės, vidutinis amžius diagnozės metu yra apie 50 metų. Didelio piktybiškumo limfomos dažniau pasitaiko tarp jaunesnio amžiaus ligonių, o mažo pyktybiškumo, lėtesnės eigos limfoma serga vyresni asmenys.

Trombocitopenijos

Trombocitai formuojasi iš didelės daugiabranduolės ląstelės – megakariocito – kaulų čiulpuose, patenka į periferinį kraują, cirkuliuoja 6–10 dienų ir yra suardomi. Tai – labai svarbios kraujodaros ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą agreguojant (sulimpant) ir užpildant nedidelius kraujagyslių pažeidimus. Trombocitopenija – trombocitų skaičiaus sumažėjimas mažiau 150 x 109/l, viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kreipiamasi hematologo konsultacijos, kada didėja kraujavimo rizika, jei trombocitų kiekis ženkliai sumažėjęs – didėja spontaninių kraujavimų rizika.

Trombocitozė

Trombocitai – labai svarbūs kraujo elementai, dalyvaujantys krešėjime. Jų padidėjimas vadinamas trombocitoze. Trombocitų normalus kiekis kraujyje priklausomai nuo laboratorijos svyruoja tarp 150– 00 x 109/l. Trombocitams esant >450 x 109/l reikia svarstyti dėl detalesnio paciento ištyrimo ieškant trombocitozės priežasčių. Trombocitozė gali būti pirminė arba antrinė. Esant pirminei trombocitozei padidėjęs trombocitų kiekis yra sąlygotas kloninių neoplastiškai pakitusių megakariocitų dalijimosi. Antrinė trombocitozė, dar kitaip vadinama reaktyvia trombocitoze, atsiranda dėl citokinų poveikio esant pirminei priežasčiai.

Willebrando liga

Von Willebrando liga (VWL) – pati dažniausia paveldima kraujo krešėjimo liga, kurią sukelia von Willebrando faktoriaus (VWF) stoka arba sutrikusi jo funkcija. VWL gali sirgti tiek vyrai, tiek moterys. Šiai ligai būdingiausi gleivinių ir odos kraujavimo simptomai: kraujavimas iš nosies, dantenų, nedidelių žaizdų, po danties ekstrakcijos, lengvai susiformuojančios mėlynės ir menoragija. Šie kraujavimo simptomai gana dažni bendrojoje populiacijoje, ypač tarp moterų, todėl VWL ne visada lengva įtarti. Kartais įtarti VWL padeda netiesioginiai požymiai, kaip antai ilgai besitęsianti ir sunkiai koreguojama geležies stokos anemija. Reikia nepamiršti ir to, kad kai kurie pacientai tokį kraujavimą yra linkę laikyti normaliu reiškiniu, tačiau tai gali būti nuolatinio kraujo netekimo ir anemijos priežastis. Kartais liga diagnozuojama tada, kai po sunkių sužeidimų, nelaimingų įvykių, invazinių procedūrų ar operacijų užsitęsia kraujavimas. Šeimoje diagnozuota VWL gali padėti įtarti ligą kitiems šeimos nariams.

Ūminis insultas ir prieširdžių virpėjimas

Kaip jau buvo rašyta pirmajame šio žurnalo numeryje, prieširdžių virpėjimas yra labai svarbus išeminio insulto rizikos veiksnys. Tačiau, kaip rodo klinikinė praktika, – tik palyginti nedidelė žmonių dalis gauna adekvatų profilaktinį gydymą. Taigi šioje dalyje bus apžvelgtos dabartinės kardioembolinio insulto profilaktikos rekomendacijos ir jų pritaikymas klinikinėje praktikoje.

Šeiminės hipercholesterolemijos aktualijos

Praėjusių metų gruodžio pradžioje pasiekė žinia, kad Lietuvoje pritarta statinų kompensavimo indikacijų praplėtimui. Ši naujiena labai svarbi visame pasaulyje vykstančio judėjimo kontekste. Šio judėjimo iniciatorės – didžiausios tarptautinės organizacijos: Europos aterosklerozės draugija ir Tarptautinė aterosklerozės draugija. Tikslas – visose šalyse kuo skubiau inicijuoti sunkių genetiškai determinuotų šeiminių hipercholesterolemijų (ŠH) paiešką, kurti nacionalinius registrus ir vėliau prisijungti prie tarptautinių.

Širdies susitraukimų dažnio vaidmuo kairiojo skilvelio remodeliavimosi procese

Širdies remodeliavimasis – tai yra miokardo struktūrinių ir funkcinių pokyčių kompleksas, kurie vystosi po ūminės miokardo pažaidos, tokios kaip miokardo infarktas, arba progresuojant širdies nepakankamumui. Širdies remodeliavimasis yra susijęs su blogesnėmis baigtimis. Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis susijęs su progresuojančia širdies dilatacija ir mažėjančia išstūmio frakcija. Širdies susitraukimų dažnio valdymas (kontrolė) vaistais mažina širdies remodeliavimąsi, tačiau pagerėjusios baigtys galimos įvairios: nėra įrodymų, kad digoksinas ar amiodaronas pagerintų baigtis, tačiau jie yra susiję su trumpalaikiu remodeliavimosi sumažėjimu. Ir atvirkščiai, beta adrenoblokatoriai ir specifinis If inhibitorius, veikiantis sinusiniame mazge, ivabradinas yra susiję su vidutinės trukmės remodeliavimosi ir ilgalaikiu sergamumo bei mirštamumo nuo širdies nepakankamumo sumažėjimu.

Vainikinių arterijų aterosklerozė: farmakologinio gydymo galimybės

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka svarbiausia ir dažniausia sergamumo ir mirčių priežastis visame pasaulyje, nepaisant plačiai taikomų pažangiausių terapinių priemonių. Didelė dalis šių sunkių pasekmių susijusios su išemine širdies liga, kurios atsiradimą lemia daug vadinamųjų rizikos veiksnių, kaip antai dislipidemija, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija. Vis dėlto morfologinis šios ligos substratas yra vainikinėse arterijose susiformavusi aterosklerozinė plokštelė, ateroma. Klinikiniai tyrimai rodo, kad optimali ateromos kontrolė yra labai svarbi strategija, galinti apsaugoti nuo pavojingų širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų ar bent atitolinti jas.

Galvos svaigimas (vertigo): efektyvesnio gydymo galimybės

Galvos svaigimu (vertigo) vadinamas labai nemalonus svaigimo, galvos sukimosi, supimo ar lingavimo jausmas. Ligonis jį suvokia, tarsi aplinka suktųsi apie jį arba jis pats judėtų ratu jį supančioje aplinkoje.

Dilgėlinės diagnostika ir gydymas: kas svarbu gydytojui praktikui?

Dilgėlinės epizodą bent kartą gyvenime patiria 20–25 proc. suaugusiųjų ir vaikų. Todėl suprantamas gydytojų dėmesys šiai, tokiai aktualiai problemai. Atliekami klinikiniai tyrimai, kaupiama ir analizuojama informacija, skelbiami nauji sutarimai ir rekomendacijos. 2014 m. atnaujintos Europos alergologų ir klinikinių imunologų (EAACI)/Europos Sąjungos GA2LEN tinklo specialistų/Europos dermatologų forumo (EDF) ir Pasaulio alergijos organizacijos (WAO) rekomendacijos dilgėlinės diagnostikos, klasifikacijos bei gydymo klausimais, kurios patvirtintos Europos medicinos specialistų sąjungos (UEMS). 2015 m. pakartotinai išleistos Lietuvai pritaikytos dilgėlinės rekomendacijos, leidžiančios gydytojui praktikui lengviau suprasti dilgėlinės diagnostikos aspektus bei parinkti tinkamą gydymą.

Seksualinė disfunkcija sergant depresija

Pastaruoju metu gana dažnai kalbama apie depresiją. Neretai depresija pavadinama tiesiog trumpalaikė slogi nuotaika, užsitęsęs tingulys, pasitikėjimo savimi stoka ir pan. Tačiau tikroji liga turi aiškiai apibrėžtus diagnostikos kriterijus, savitus niuansus, ženkliai veikiančius tiek bendrąją sergančio asmens savijautą, tiek komplikuojančius darbinę veiklą, socialinį ir intymųjį gyvenimus.

Sveikata viena, ir niekas kitas taip gerai ja nepasirūpins, kaip mes patys... /Onkologo mintys – apie tą patį, bet kitaip/ (I dalis)

Kartais tenka išgirsti, kad šeimos gydytojas „bijo“ ar nežino, kaip bendrauti, ką skirti ir ko negalima paskirti onkologiniam ligoniui. Mums, onkologams, – tai kasdienis darbas, ir į onkologinį ligonį žiūrime kaip ir į visomis kitomis ligomis sergančiuosius. Man asmeniškai neatrodo, kad geriau sirgti jungiamojo audinio liga ar gulėti nejudriam po insulto. Aišku, kai kurių ypatumų onkologijoje yra. Kai tavo darbo stažas per 30 metų, nesinori kalbėti vien šabloninėmis frazėmis, bet atsiranda ir savų pastebėjimų.

Minkštųjų audinių traumos: veiksmingas skausmo malšinimas

Per pastaruosius 20 metų visame pasaulyje dramatiškai išaugo organizuotų sportininkų ir mėgėjiškai ar pavieniui sportuojančių asmenų skaičius. Apskaičiuojama, kad vien JAV nemokyklinėse fizinio lavinimo programose dalyvauja per 30 mln. 6–21 metų amžiaus vaikų ir jaunuolių, o mokyklų programose – dar mažiausiai 5,35 mln. Didėjantis rekreacinis ir sportinis žmonių aktyvumas neišvengiamai susijęs su traumų dažnėjimu.

Naujas metodas svoriui mažinti

Nutukimas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų šeimos gydytojų, endokrinologų, gastroenterologų, dietologų ir kardiologų klinikinėje praktikoje. Pastaraisiais metais pasaulyje sparčiai daugėja turinčių antsvorį ir nutukusių asmenų. Tai lemia ne tik genetika, bet ir mažėjantis fizinis aktyvumas, nevisavertė mityba ir netinkami mitybos įpročiai, lėtesnė medžiagų apykaita (nuo 25 metų kas dešimt metų medžiagų apykaita sulėtėja 7–9 proc.), psichikos veiksniai ir kt. Dėl to antsvoris ir nutukimas yra įgijęs tiesiog epidemijos pobūdį. Nustatyta, kad dėl antsvorio ir nutukimo sukeltų padarinių JAV kasmet miršta apie 325 tūkst. asmenų. Todėl atsirandantys nauji metodai svoriui mažinti teikia viltį ne tik gydytojams, bet ir žmonėms, suvokiantiems šios problemos rimtumą.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.