Lietuvos gydytojo žurnalas 2016/3

TURINYS

Aktualijos

Tikslas vienas ir pats svarbiausias – ženkliai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumą nuo jų

Inovatyvus požiūris į arterinę hipertenziją ir jos gydymo aktualijas

Ekspertų sutarimai

Centrinio poveikio vaistų vieta gydant arterinę hipertenziją

Dėl centrinio veikimo antihipertenzinių vaistinių preparatų

Dėl antihipertenzinio vaistinio preparato moksonidino

Pranešimų santraukos

Endokrininė hipertenzija: pirminis hiperaldosteronizmas

Arterinė hipertenzija ir reumatinės ligos

Obstrukcinė miego apnėja ir arterinė hipertenzija

Farmakoterapija

Dar kartą apie arterinės hipertenzijos gydymą deriniais

Gydymo taikinyje – centrinis kraujospūdis

Kandesartanas – veiksminga apsauga nuo insulto

Inkstų apsauga gydant arterinę hipertenziją lerkanidipinu

Zofenoprilio derinys su hidrochlorotiazidu: geresnė inkstų ir širdies apsauga

Gydymas vaistų deriniais

Įrodymais pagrįstas fosinoprilio efektyvumas gydant arterinę hipertenziją, mažinant širdies nepakankamumo bei ŠKL reiškinius

Ramiprilio ir amlodipino derinys: viena tabletė – daug galimybių

Gudobelių ekstrakto, kofermento Q10 ir vitamino C įtaka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai

Arterinės hipertenzijos diagnostika: ką teigia gairės

Algoritmas

Hipertenzinės krizės ir būklės diagnostikos bei gydymo algoritmas

Portretas

Visapusiška savirealizacija – vienas svarbiausių profesoriaus tikslų

Kronika

Jaunų žmonių arterinė hipertenzija: netgi kava gali kenkti

Endokrininė hipertenzija: pirminis hiperaldosteronizmas

Antrine arterinė hipertenzija paprastai vadinama tada, kai yra nustatyta jos priežastis (pvz., inkstų arterijos susiaurėjimas, antinksčių adenoma ir pan.). Ji sudaro 10 proc. visų arterinės hipertenzijos atvejų, o 5–10 proc. atvejų iš jų nustatoma endokrininė hipertenzija. Nors endokrininė hipertenzija palyginti gan reta, teisingai ja diagnozuoti nepaprastai svarbu, nes nustačius ligos priežastį ir tikslingai gydant, galima gerokai pagerinti arterinio kraujo spaudimo kontrolę, sumažinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.

Arterinė hipertenzija ir reumatinės ligos

Reumatinės, arba sisteminės jungiamojo audinio, ligos – tai autoimuninės uždegimo ligos, pirmiausia apimančios judėjimo aparatą, bet, jomis sergant, dažnai pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema. Arterinės hipertenzijos (AH) paplitimas yra gerokai didesnis, palyginti su bendrąja populiacija, o tai dar labiau padidina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) bei mirštamumą nuo jų. Geresnis reumatinių ligonių AH priežasčių ir gydymo specifiškumo supratimas gali pagerinti ankstyvą diagnostiką, gydymą ir galbūt pailginti pacientų gyvenimo trukmę.

Obstrukcinė miego apnėja ir arterinė hipertenzija

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) yra lėtinė liga, pasireiškianti pasikartojančiais kvėpavimo sustojimo epizodais miego metu, lydimais epizodinės hipoksijos ir miego fragmentacijos. Tai dažniausias iš kvėpavimo sutrikimų miego metu. Dėl mieguistumo ir sutrikusios reakcijos dieną sergantys OMA 2,2 karto dažniau dirbdami patenka į situacijas, kuriose susižaloja, o eismo įvykių tikimybė išauga 6,3 karto, jei transporto priemonę vairuoja OMA ligonis, kuris nesigydo [1]. Svarbu žinoti, kad tinkamai ir laiku gydant sergančius OMA pokyčiai yra grįžtami. Pastarąjį dešimtmetį daugėja įrodymų, kad tai yra liga, ne tik sukelianti mieguistumą, bet ir didinanti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Negydoma OMA 1,37 karto padidina tikimybę sirgti arterine hipertenzija (AH), 1,58 karto – miokardo infarktu [1]. Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje didėjant nutukimo paplitimui, didėja ir sergamumas OMA, nes net apie 70 proc. sergančių OMA turi antsvorio [2].

Dar kartą apie arterinės hipertenzijos gydymą deriniais

Ankstesnių metų gairėse laikytasi nuostatos, kad arterinę hipertenziją paprastai reikėtų pradėti gydyti vienu vaistu, monoterapija, o paskui, kai prireikia, pridėti antrą ar trečią vaistą. Tai vadinamasis pakopinio gydymo principas. Taigi, anksčiau buvo keliamas klausimas, kada hipertenziją reikėtų gydyti vaistų deriniu, o dabar klausimas formuluojamas taip: kada nereikėtų gydyti deriniu? Lietuvoje šiuo požiūriu labai palanki, tiesiog unikali situacija. Pas mus sudarytos puikios sąlygos gydyti hipertenzija sergančius pacientus kompensuojamais vaistų deriniais, sąlygos kur kas geresnės negu daugelyje turtingesnių šalių, kaip antai Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Švedija. Vienas didžiausių laimėjimų pastaraisiais metais – pagaliau susitarta dėl sudėtinės tabletės, kurią sudaro du antihipertenziniai vaistai ir statinas, kompensavimo. Šio sudėtinio vaisto kompensavimas prisidės prie geresnio vaistų vartojamumo, tuo pačiu ir prie efektyvesnės hipertenzijos ir dislipidemijos kontrolės.

Gydymo taikinyje – centrinis kraujospūdis

Pastaraisiais metais atlikti tyrimai (CAFÉ, ASCOT–BPLA) akivaizdžiai parodė, kad centrinio kraujospūdžio padidėjimas yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių. Jis šią riziką atspindi geriau negu periferinių arterijų (žasto) kraujospūdis. Todėl gydant arterinę hipertenziją (AH) ieškoma tokių vaistų ar jų derinių, kurie efektyviai ir stabiliai sumažintų padidėjusį centrinį (aortos) kraujospūdį.

Įrodymais pagrįstas fosinoprilio efektyvumas gydant arterinę hipertenziją, mažinant širdies nepakankamumo bei ŠKL reiškinius

Arterinė hipertenzija yra viena pagrindinių ligų, lemiančių didelį pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos bei inkstų ligomis, ypač kartu su cukriniu diabetu (CD), sergamumą ir ankstyvą mirštamumą pasaulyje [1]. Tarptautinėse gairėse nurodomas tikslinis kraujospūdis yra 140/90 mmHg, o sergantiems CD – 130/80 mmHg. Įrodyta, kad CD sergantiems pacientams angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) palankiai veikia inkstų funkciją ir sumažina kraujagyslinių komplikacijų dažnumą [2, 3]. AKFI stabdo diabetinės nefropatijos progresavimą ir apsaugo CD sergančius pacientus, kuriems yra normoalbuminurija arba mikroalbuminurija, nuo diabetinės nefropatijos išsivystymo, širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) komplikacijų, mažina jų mirštamumą. Taigi AKFI yra rekomenduojami pirmos eilės vaistai arterinei hipertenzijai gydyti, ypač kai kartu sergama CD, inkstų ligoms, įskaitant ir albuminuriją, bei esant padidėjusiai ŠKL rizikai [4]. Fosinoprilis – vienas iš AKFI, kurio efektyvumas AH gydyme ir kardiovaskulinių reiškinių mažinime AH sergantiems pacientams pagrįstas daugeliu klinikinių tyrimų. Klinikinis šio vaisto poveikis tirtas daugybėje didelės rizikos pacientų subpopuliacijų, lyginant su placebu ir kitais vaistais. o pagrindiniai penki faktai apie fosinoprilį pateikiami straipsnyje.

Arterinės hipertenzijos diagnostika: ką teigia gairės

Arterinė hipertenzija (AH) – visame pasaulyje labai dažna ir klastinga liga, neretai vadinama tyliąja žudike dėl kliniškai nebylios eigos iki pasireiškiant organų taikinių pažeidimui. Lietuvoje ja sega apie 50–60 proc. 25–65 metų gyventojų, o pasaulyje priskaičiuojama apie 970 milijonų padidėjusį kraujospūdį turinčių žmonių [1]. Didžiausia problema, kad iki atsirandant komplikacijoms, arterinės hipertenzijos požymiai nepastebimi, kitaip tariant, liga yra besimptomė. Daugelis net nežino turintys padidėjusį arterinio kraujo spaudimą (AKS), nors jau tada prasideda ir vyksta ligos sukeliami kraujagyslių, širdies, smegenų, inkstų pokyčiai. Esant arterinei hipertenzijai, dažniau susergama insultu, miokardo infarktu, širdies nepakankamumu. Diagnozuojant ligą, svarbu atsižvelgti į padidėjusio AKS tęstinumą, arterinės hipertenzijos rizikos veiksnių buvimą, įvertinti bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką, gretutines ligas. Kiti tyrimai, priklausomai nuo kiekvienos klinikinės situacijos, atliekami norint išsiaiškinti, ar arterinė hipertenzija yra pirminė ar antrinė, kokia organų taikinių pažaida.

Visapusiška savirealizacija – vienas svarbiausių profesoriaus tikslų

Arterinė hipertenzija (AH) ir jos aktualijos – neatsiejama Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus, VUL Santariškių klinikų Nefrologijos centro direktoriaus MARIAUS MIGLINO veiklos sritis. Todėl natūralu, jog šiandien jis žinomas ne vien kaip profesionalus nefrologas, bet ir kaip glaudžiai su šia sritimi siejamų ligų, visų pirma – arterinės hipertenzijos, specialistas. Sėkmingai vadovaudamas Vilniaus AH draugijai, pastaraisiais metais savo veiklos sritį dar labiau išplėtė – jis tapo ir Lietuvos AH draugijos prezidentu. Beje, Lietuvos ir užsienio medikų visuomenei gerai žinomos ir kitos ne mažiau atsakingos profesoriaus pareigos: Lietuvos inkstų fondo prezidento, Lietuvos Nefrologijos, dializės ir transplantacijos draugijos viceprezidento. Neįkainojamos patirties prof. M. Miglinas sukaupė dirbdamas pedagoginį, mokslinį bei kasdienį klinikinį darbą. Smagu pripažinti, jog visi šie nuopelnai bei aktyvi veikla neužgožia taurių jo asmenybės bruožų, labiausiai iš kurių žavi išskirtinis dėmesys pacientams ir kolegoms.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.