Lietuvos gydytojo žurnalas 2016/4

Turinys

 

Portretas

Neįgyvendinta idėja neleidžia ramiai gyventi...             

 

Numerio tema

Onkologija

Galvos ir kaklo navikų diagnostikos ir gydymo galimybės

Naujienos gydant metastazinį kastracijai

atsparų prostatos vėžį                      

Taikinių terapija – efektyviausias plaučių

vėžio gydymo būdas                        

Plaučių vėžys. Gydymo aspektai     

Melanoma sergančių pacientų gydymo apžvalga          

Prostatos vėžys: iššūkių nemažėja

Stereotaksinė spindulinė terapija      

Metastazinio kolorektalinio vėžio gydymas tegafuru    

Holistinis požiūris į sveikatą            

Prostatos vėžį lydinti šlapimo nelaikymo problema –

pacientams vis dar aktuali...             

Keturi polifenolių gausūs maisto produktai lėtina

prostatos vėžio progresavimą          

 

LGŽ rekomenduoja

Europos širdies ritmo asociacijos ne vitamino K antagonistų geriamųjų antikoaguliantų skyrimo, esant ne vožtuvinės kilmės prieširdžių virpėjimui, atnaujintos rekomendacijos

 

Šeimos medicina

Hiperaktyvi šlapimo pūslė: šiuolaikinis požiūris į

diagnostiką ir gydymą                     

Sistolinės hipertenzijos gydymas – efektyvus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimas

Vietinis venų ligų gydymas: heparino preparatai           Širdies ir kraujagyslių ligos: įdomūs faktai apie nattokinazę

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga kitu kampu                  

ANCA asocijuoti vaskulitai: kaip vertinti ligos aktyvumą?                       

Eisenos sutrikimų dėl sumažėjusio kelio sąnario judrumo gydymas laukinių erškėtuogių ekstrakto preparatais

Hialurono rūgšties saugumas ir efektyvumas

gydant osteoartritą                           

Omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių nauda              

Mesalazinas – efektyvi pagalba sergant opiniu kolitu   

Tulžies refliukso sukeltas reakcinis gastritas (gastropatija)                       

 

Neįgyvendinta idėja neleidžia ramiai gyventi...

Lietuvos mokslo premijų komisija LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovui, ilgamečiam Lietuvos otorinolaringologų mokslinės draugijos pirmininkui profesoriui, habilituotam daktarui Virgilijui Ulozui už fundamentinį ir taikomąjį mokslinių tyrimų ciklą ,,Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000-2014)“ suteikė 2015 metų Lietuvos mokslo premijos laureato vardą. Profesorius sutiko pasidalyti mintimis apie nelengvą, bet įdomią ir prasmingą, didžiulį pasitenkinimą teikiančią mokslinės veiklos kasdienybę ir jos sukurtus rezultatus, apie idėjų gimimą ir jų įgyvendinimą, apie naujus siekius ir pilnatvės jausmą...

Galvos ir kaklo navikų diagnostikos ir gydymo galimybės

Pasaulyje tarp vėžinių ligų galvos ir kaklo vėžys sudaro apie 6 proc. ir yra šeštoje vietoje pagal paplitimą. Per metus pasaulyje diagnozuojama daugiau nei 550 tūkst. naujų susirgimų galvos ir kaklo srities vėžiu (išskyrus nosiaryklės vėžį), o Europos Sąjungoje – apie 90 tūkst. naujų atvejų. Nustatyta, kad rūkančių žmonių 42 proc. mirčių sudaro burnos ertmės ir ryklės vėžys, gausiai vartojančių alkoholį – 16 proc. Didėjantis žmogaus papilomos viruso sąlygoto vėžio (burnaryklės, migdolų, liežuvio šaknies) susirgimų skaičius tarp jauno amžiaus žmonių siejamas su nesaugiais lytiniais santykiais. Sergamumas Lietuvoje 2001–2005 metais buvo apie 17,5 susirgimų 100 tūkst. gyventojų, mirtingumas – 11,7 atvejų 100 tūkst., nuo 2006 metų stebimas susirgimų skaičiaus didėjimas iki 26,5 susirgimų 100 tūkst. gyventojų, mirtingumas – 18 atvejų 100 tūkst. gyventojų .

Taikinių terapija – efektyviausias plaučių vėžio gydymo būdas

Plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių ir didžiausią mirtingumą sąlygojančių onkologinių ligų. Pasaulyje naujų plaučių vėžio atvejų skaičius artėja prie 2 mln. Vėžio registro duomenimis, kasmet Lietuvoje plaučių vėžiu suserga apie pusantro tūkstančio žmonių, iš jų penkerius metus išgyvena tik 9,2 proc. moterų ir 8 proc. vyrų [1, 2]. Nepaisant šiuolaikinių diagnostikos metodų, plaučių vėžys nustatomas toli pažengęs, ir vienintelis gydymo būdas tėra sisteminis gydymas vaistais. Nors citotoksinė (nepageidaujamą, neretai gyvybei grėsmingą, poveikį sukelianti) chemoterapija pailgina plaučių vėžiu sergančių ligonių gyvenimo trukmę ir pagerina gyvenimo kokybę, daugelis mokslininkų ir tyrėjų pripažįsta, kad chemoterapija yra pasiekusi savo galimybių ribas: didžiausias atsako į gydymą dažnumas – 25–35 proc., o išgyvenamumo mediana – 8–10 mėnesių [3].

Plaučių vėžys. Gydymo aspektai

Onkologinės ligos – šiandienos visuomenės rykštė. Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų fondo (angl. Cancer Research UK) duomenimis, 2012 metais vėžio diagnozė buvo nustatyta 14,1 mln. suaugusiųjų (iš jų 13 proc. plaučių vėžio), dėl šios ligos tais pačiais metais mirė 8,2 mln. žmonių (iš jų 19 proc. dėl plaučių vėžio). Plaučių vėžys – pirmaujanti onkologinė liga ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje [1, 2], dažniau paliečianti vyriškos giminės atstovus dėl pagrindinės jį sukeliančios priežasties – rūkymo. Pastaruoju metu rūkymui tampant įprasta socialine bendravimo norma, vis dažniau liga diagnozuojama ir moterims. Didėjantis plaučių vėžiu sergančių žmonių skaičius kelia nerimą dėl ypač blogos ligos prognozės – 5 metų išgyvenamumas Lietuvoje tesiekia vos 9 proc., Europoje – 10 proc., pasaulyje – 15 proc. [3]. Kovojant su nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu vilčių teikia nauji šios ligos patogenezės molekuliniai aspektai, atvėrę kelią biologinei, t. y. taikinių terapijai bei individualizuotam gydymui.

Melanoma sergančių pacientų gydymo apžvalga

Melanoma – piktybinis odos navikas, išsivystantis iš supiktybėjusių pigmentą gaminančių ląstelių, žinomų kaip melanocitai. Tai pats agresyviausias odos vėžys. Dažniausiai melanoma išsivysto odoje, kartais gali pasitaikyti ir kituose organuose, kurių ląstelės turi melanino (burnoje, nosyje, akių tinklainėje ir pan.). Populiariausia yra radialinė, paviršiumi plintanti melanoma, diagnozuojama 60–70 proc. pacientų, vyresnių kaip 30–50 metų. Pirmiausia tai baltųjų žmonių odos liga – iš 2012 metais susirgusių žmonių 43,3 proc. sudarė europiečiai.

Prostatos vėžys: iššūkių nemažėja

Pastarąjį dešimtmetį, aplenkęs plaučių vėžį, prostatos vėžys (PV) tapo pačia dažniausia onkologine vyrų liga daugelyje pasaulio šalių, taip pat Lietuvoje. Mirtingumo nuo prostatos vėžio rodiklis Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje, nepaisant 2006 metais pradėtos įgyvendinti nacionalinės PV ankstyvo išaiškinimo programos.

Stereotaksinė spindulinė terapija

Efektyvus ir sėkmingas lokalus navikų spindulinis gydymas turi įtakos sergančiųjų gyvenimo trukmei. Šiuolaikinių spindulinės terapijos technologijų dėka pavyksta optimizuoti jonizuojančiosios spinduliuotės dozę navikui, tausojant aplinkinius audinius. Standartinės spindulinės terapijos trūkumai – tai didesnio sveikų audinių tūrio apšvitinimas, o tai gali sukelti spindulines komplikacijas, taip pat ribota galimybė saugiai didinti jonizuojančiosios spinduliuotės dozę, kartu sumažinant lokalios naviko kontrolės galimybę. Naujos spindulinėje terapijoje taikomos technologijos – stereotaksinė spindulinė terapija – atveria naujas galimybes labai tiksliam naviko apšvitinimui. Šioje apžvalgoje norima trumpai supažindinti su stereotaksinės spindulinės terapijos principais ir galimybėmis.

Metastazinio kolorektalinio vėžio gydymas tegafuru

Storosios žarnos (gaubtinės ir tiesiosios žarnos) vėžys (SŽV), arba kolorektalinis vėžys, yra vienas dažniausių žmogaus piktybinių navikų ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Bendrojoje populiacijoje susirgimo SVŽ rizika yra 5–6 proc. Kasmet nustatoma daugiau kaip 500 tūkst. naujų šios lokalizacijos vėžio atvejų. JAV ir Vakarų Europoje SŽV yra antra pagal dažnumą mirties nuo vėžio priežastis. Lietuvoje, remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, pastaraisiais metais stebimas nuoseklus sergamumo žarnyno vėžiu didėjimas, kasmet diagnozuojama apie 1600 storosios žarnos vėžio atvejų ir per metus nuo jo miršta apie 1000 žmonių. Mūsų šalyje susirgimai žarnyno vėžiu užima trečią vietą tarp susirgimų visais navikais, o tarp mirčių nuo vėžio ši liga yra antra pagal dažnumą mirties priežastis [1]. Žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, išgyvenamumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau vienas iš pagrindinių veiksnių – ligos stadija. Diagnozavus I stadijos naviką, išgyvena apie 70 proc. pacientų, o diagnozavus IV ligos stadiją – apie 10 proc. pacientų [2].

Holistinis požiūris į sveikatą Onkologo mintys – apie tą patį, bet kitaip. II dalis. Pradžia: LGŽ 2016 m. Nr. 2

Holizmas (kilęs iš graikų k. žodžio holos, reiškiančio visas, pilnas) yra idėja, kad visos sistemos savybės (biologinės, cheminės, socialinės, mentalinės, lingvistinės ir kt.) negali būti apibrėžtos ir paaiškintos vien kaip jos sudedamųjų dalių suma. Atvirkščiai, sistema apibrėžia, kaip veikia jos sudedamosios dalys. Holistinė medicina – tai kompleksinio gydymo koncepcija, pagal kurią serga visas organizmas, o ne tik kai kurie organai. Liga – tai individualus procesas, kuris vyksta kiekviename organizme skirtingai ir todėl reikalingas individualiai pritaikyto gydymo.

Prostatos vėžį lydinti šlapimo nelaikymo problema – pacientams vis dar aktuali...

Prostatos vėžys ir toliau išlieka labai aktualia, tarp visų onkologinių ligų pirmaujančia liga. Lietuvoje dabar prostatos vėžiu serga apie 42 tūkstančiai gyventojų. Vien pernai buvo diagnozuota 3753 nauji ligos atvejai. Vyresnio amžiaus vyrai ja suserga gana dažnai.

Keturi polifenolių gausūs maisto produktai lėtina prostatos vėžio progresavimą

Prostatos vėžys, kaip ir daugelis piktybinių navikinių ligų, gydomas kompleksiškai, taikant agresyvius invazinius chirurginius, spindulinius metodus, hormonų ar chemijos terapiją. Ligos gydymas tampa iššūkiu ir onkologui, ir pacientui dėl galimo greta naviko esančių sveikų audinių sužalojimo operuojant ar taikomų gydymo priemonių (spindulių, vaistų) netoleravimo. Todėl natūralu, kad įvairių šalių mokslininkai ieško efektyvesnių ir saugesnių priemonių kovai su prostatos vėžiu. Viena tokių natūralių priemonių – polifenolių gausių maisto produktų (brokolių, dažinių ciberžolių, granatų, žaliosios arbatos ekstrakto) derinys, kurio veiksmingumas patvirtintas Jungtinės Karalystės klinikiniu tyrimu, arba kitaip vadinamu Pomi-T tyrimu.

Europos širdies ritmo asociacijos ne vitamino K antagonistų geriamųjų antikoaguliantų skyrimo, esant ne vožtuvinės kilmės prieširdžių virpėjimui, atnaujintos rekomendacijos

Ne vitamino K antagonistai (VKA) geriamieji antikoaguliantai (GAK) pacientams, kuriems nustatytas ne vožtuvinės kilmės prieširdžių virpėjimas (PV), tromboembolinių komplikacijų prevencijai laikomi alternatyva VKA. Kai kurie autoriai juos apibrėžia kaip tiesioginius geriamuosius antikoaguliantus (tGAK), tačiau terminas „geriamieji antikoaguliantai ne vitamino K antagonistai (NGAK)“ plačiai vartojamas ilgą laiką, todėl rekomenduojama jį taikyti ir toliau. Lyginant su VKA, NGAK būdingas palankesnis efektyvumo/saugumo santykis, iš anksto žinomas efektas nesant krešėjimo sistemos kontrolės poreikio, mažesnė sąveikos su maistu ir kitais medikamentais tikimybė. Tačiau tinkamam NGAK vartojimui būtinas kitoks požiūris į daugelį praktinių aspektų nei skiriant VKA. Europos kardiologų draugijos gairėse aptariamos bendrosios antikoaguliantų indikacijos (remiantis CHA2DS2-VASc balu), teikiant pirmumą NGAK, tačiau pateikiama mažiau nurodymų, kaip reikėtų skirti NGAK konkrečiose klinikinėse situacijose. Be to, neišsiaiškinta daugelio NGAK skyrimo aspektų kardiologo, neurologo, geriatro ir bendrosios praktikos gydytojo praktikoje. Pateikiama kiekvieno prekyboje esančio antikoagulianto anotacija su vartojimo nurodymais daugeliui klinikinių situacijų (produkto charakteristika, paciento kortelė, informacinis lapelis pacientui ir gydytojui), tačiau daug ir neretai skirtingų informacijos priemonių suteikia daugiau painiavos nei aiškumo.

Sistolinės hipertenzijos gydymas – efektyvus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimas

Klinikiniai ir epidemiologiniai tyrimai rodo, kad padidėjęs sistolinis arterinis kraujospūdis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių, todėl šis parametras dažnai naudojamas antihipertenzinio gydymo efektyvumui įvertinti. Naujausi atsitiktinių imčių tyrimai parodė, kad angiotenzino II 1 tipo receptorių blokatoriaus olmesartano ir kalcio kanalų blokatoriaus dihidropiridino ir amlodipino derinys gali veiksmingai kontroliuoti sistolinį kraujospūdį daugumai vidutinio sunkumo arba sunkia hipertenzija sergančių pacientų.

Vietinis venų ligų gydymas: heparino preparatai

Ligos, pasireiškiančios lėtiniu venų (dažniausiai kojų) nepakankamumu (LVN), labai paplitusios visame pasaulyje. Jos gali būti klasifikuojamos pagal klinikinius, anatominius, etiologijos ir patofiziologijos ypatumus (tai vadinamoji CEAP klasifikacija). Kliniškai LVN skiriamas į simptominį ir besimptomį. Dažniausi LVN simptomai – kojų skausmas, dilgsėjimas, sunkumas, veržimo jausmas, odos sudirgimas, raumenų spazmai, mėšlungis. LVN simptomai priklauso nuo ligos etiologijos, eigos. Simptomų pasunkėjimą sukelia ar provokuoja karštis (karšta aplinka), pervargimas. Poilsis, ypač pakėlus kojas aukštyn, simptomus palengvina.

Širdies ir kraujagyslių ligos: įdomūs faktai apie nattokinazę

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) prognozės kelia nerimą: jei esama situacija nesikeis, jau 2030 metais širdies ir kraujagyslių ligos nusineš 23,6 milijono žmonių gyvybių ir taps pagrindine mirties priežastimi. Jau dabar šios ligos vainikuoja pagrindinių mirties priežasčių dešimtuką pasaulyje, o vis didėjantis sergančiųjų kiekis – blogos prognozės ženklas. Širdies ir kraujagyslių ligas galima priskirti prie vadinamųjų „civilizacijos“ ligų, kurios daugiausia yra susijusios su mitybos papročių kitimu, hipodinamija, antsvoriu, aplinkos užterštumu, genetika, žalingais įpročiais ir kitomis priežastimis.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga kitu kampu

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – nuolat progresuojanti liga, kuriai būdinga nuolatinė kvėpavimo takų obstrukcija. Kliniškai pasireiškia dusuliu, lėtiniu kosuliu, pagausėjusiu skrepliavimu, gali būti juntamas švokštimas. Pagrindinis ligą sukeliantis veiksnys – rūkymas. Sergamumas ir mirštamumas tik didėjantys. Tai informacija, minima beveik kiekviename rašytiniame šaltinyje apie LOPL. Sergant LOPL dažnai būna lėtinio plaučių funkcijos sutrikimo sąlygojamų kitų organų pažeidimo požymių (sisteminis LOPL pasireiškimas) – griaučių raumenų atrofija, sumažėjusi jų jėga ir ištvermė, osteoporozė, kacheksija, antrinė eritrocitozė, normochrominė normocitinė anemija, lėtinė plautinė širdis, depresija ir kt. [1]. Ši informacija įvardijama nepalyginti rečiau. Apie gyvenimo kokybę, naktinius simptomus, ligos sąlygotus miego sutrikimus literatūroje duomenų nėra daug, retas gydytojas to pasiteirauja LOPL sergančiojo, o ir patys pacientai linkę nesureikšminti dažnų prabudimų naktimis, prastos miego kokybės. Priežastis paprasta – neretai manoma, kad tai niekaip nesusiję su liga ir nuolat progresuojančiais simptomais. O kaip yra iš tikrųjų?

ANCA asocijuoti vaskulitai: kaip vertinti ligos aktyvumą?

ANCA asocijuoti vaskulitai visuomet buvo iššūkis gydytojui ir liga, visam laikui pakeičianti paciento gyvenimą. Šioje grupėje yra trys ligos, kurias sieja panašus patogenezinis mechanizmas, bet eiga ir gydymo galimybės yra skirtingos: mikroskopinis poliangitas, granulomatozė su poliangitu (anksčiau Vegenerio granulomatozė) ir eozinofilinė granulomatozė su poliangitu (anksčiau Churgo-Strausso sindromas). Tokią klasifikaciją nustatė Chapel Hill Concensus konferencija 1994 m. ir vėliau 2012 m. Dar neseniai šios grupės vaskulitai buvo vadinami blogos prognozės ligomis, nes gydymo galimybės buvo ribotos, o gydymo dažnas pacientas netoleruodavo. Atsiradus naujoms gydymo galimybėms rituksimabu (monokloninis antikūnas, veikiantis per CD20 antigeną), iš esmės pasikeitė šių pacientų prognozė. Šiame straipsnyje norėtumėme pasidalinti savo patirtimi diagnozuojant ir stebint šiuos pacientus, taip pat pateikti jų aktyvumo vertinimo gaires.

Omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių nauda

Moksliniai tyrimai įrodė teigiamą mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių poveikį žmogaus sveikatai [1-9]. Vienos svarbiausių polinesočiųjų riebalų rūgščių yra nepakeičiamosios riebalų rūgštys, ypač omega-3. Pastebėta, kad jos gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos, onkologinių, uždegimo, metabolinių ligų, o jau sergant – pagerinti pacientų būklę [1-9].

Tulžies refliukso sukeltas reakcinis gastritas (gastropatija)

Tulžies refliuksas dažniausiai sukelia tik operuoto skrandžio uždegimą, ypač po atliktos skrandžio rezekcijos – skrandžio ir tuščiosios žarnos jungties pagal Bilroth ll dėl opaligės ar vėžio. Tulžies refliukso sukeltas reakcinis gastritas (gastropatija) taip pat gali atsirasti po tulžies pūslės pašalinimo ar p. vateri biliarinės sfinkterotomijos, t. y. po procedūrų, kurios sąlygoja nuolatinį tulžies patekimą ir buvimą dvylikapirštėje žarnoje su potencialia galimybe patekti į skrandį. Retai tulžies refliukso sukeltas reakcinis gastritas (gastropatija) gali būti ir neoperuotiems suaugusiesiems ir vaikams, ypač jei yra prievarčio rauko nepakankamumas, dvylikapirštės žarnos peristaltikos sutrikimai.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.