Lietuvos gydytojo žurnalas 2016/7

Numerio tema

Širdies nepakankamumas

Naujienos iš Florencijos: atnaujintos širdies nepakankamumo diagnostikos ir gydymo gairės bei intriguojančios paūmėjusio širdies nepakankamumo

gydymo perspektyvos

Širdies nepakankamumo gydymas: metų pasiekimai    

Plintančio širdies nepakankamumo valdymas: sumani strategija               

Ūminio širdies nepakankamumo gydymo rekomendacijos ikiklinikiniu ir ankstyvuoju klinikiniu laikotarpiu   

Širdies nepakankamumo diagnostikos algoritmas        

Natriurezinių peptidų koncentracijos tyrimų taikymas širdies ir kraujagyslių ligų klinikinėje praktikoje

 

Farmakoterapija

Nauja vaistų grupė lėtiniam širdies nepakankamumui gydyti                    

Širdies nepakankamumo diagnostika ir gydymas: ar turime naujovių?     

Širdies nepakankamumo gydymo angiotenzino receptorių blokatoriais naujienos                 

Cholesterolio koncentracijos mažinimas – veiksminga širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos strategija           

 

LGŽ rekomenduoja

DNR pasas klinikinėje medicinoje   

Europos širdies ritmo asociacijos ne vitamino K antagonistų geriamųjų antikoaguliantų skyrimo, esant ne vožtuvinės kilmės prieširdžių virpėjimui, atnaujintos rekomendacijos

 

Žaizdos

Žaizdų gydymo sėkmę lemia ne tik teisinga metodika, bet ir efektyvios priemonės               

Šiuolaikinis žaizdų gydymas: naujas požiūris ir taktika

Žaizdų gydymo principai                 

Pūlingas hidradenitas                       

Žaizdų gydymas hialurono rūgštimi

Oktenidino preparatų naudojimas žaizdų infekcijos prevencijai ir gydymui                          

 

Šeimos medicina

„Dermatovenerologijos naujienos 2016“ vainikavo Lietuvos dermatovenerologų darbus

2016 m. EKD širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairės: širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimas ir antiagregantų skyrimo rekomendacijos                            

Hipertenzija ir erekcijos sutrikimai: kaip gydyti ir nepakenkti?                 

Kalio ir magnio reikšmė gydant arterinę hipertenziją

Centrinio poveikio vaistų vieta gydant hipertenziją

Funkcinė dispepsija. Gydymas ranitidino preparatais – ir saugus, ir veiksmingas                

 

Portretas

Patyrusiam kardiologui širdis – ne meilės išraiškos šaltinis ar jausmų objektas, o pirmiausia – organas, įspūdingai atliekantis savo funkciją...

Antitrombocitinės terapijos kontrolės ir efektyvumo galimybės               

 

 

Natriurezinių peptidų koncentracijos tyrimų taikymas širdies ir kraujagyslių ligų klinikinėje praktikoje

Natriurezinių peptidų (NP), B tipo natriurezinio peptido (BNP) ir aminoterminalinio pro-B tipo natriurezinio peptido (NT-proBNP), koncentracijų tyrimai plačiai taikomi šiuolaikinėje klinikinėje praktikoje ir yra įdiegti daugumoje nacionalinių ir tarptautinių rekomendacijų, skirtų širdies nepakankamumui (ŠN), tarp jų ir 2016 m. Europos kardiologų draugijos ūmaus ir lėtinio širdies nepakankamumo diagnostikos ir gydymo gairėse. Pažangiausia klinikinė praktika negali išsiversti be NP laboratorinių tyrimų. Pateikiame apžvalgą publikacijų, nagrinėjančių patvirtintas NP tyrimų indikacijas širdies nepakankamumo diagnostikai ir prognozei.

Nauja vaistų grupė lėtiniam širdies nepakankamumui gydyti

Per paskutiniuosius 30 metų įrodymais pagrįstas gydymas trimis pagrindinėmis vaistų klasėmis (angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais (AKFI)/angiotenzino receptorių blokatoriais (ARB), beta adrenoblokatoriais (BAB), mineralkortikoidų receptorių blokatoriais (MRB)) pagerino baigtis, sumažino su dažnu hospitalizavimu susijusias išlaidas ir komplikacijas [1–4]. Vis dėlto mirštamumas nuo širdies nepakankamumo (ŠN) išlieka didelis – apie 50 proc. pacientų miršta per 5 metus nuo diagnozės patvirtinimo [2]. Vienas paskutiniųjų tyrimų, nurodančių ŠN situaciją Europoje (ESC-HF pilotinis tyrimas), nurodo, kad 12 mėnesių mirtingumas dėl visų priežasčių buvo 17 proc. (ligoninėje gydomiems pacientams), o hospitalizavimo dažnis siekė 44 proc. [1]. Dažniausia mirties priežastis – staigioji mirtis ar ŠN paūmėjimas [1].

Širdies nepakankamumo diagnostika ir gydymas: ar turime naujovių?

Širdies nepakankamumo (ŠN) paplitimo statistika priklauso nuo tyrėjų pasirinkto ŠN apibrėžimo ir vertinimo. Pažangios ekonomikos šalyse ŠN nustatomas 1–2 proc. suaugusių gyventojų. Senstant ŠN rizika didėja, tarp vyresnių nei 70 metų asmenų ŠN paplitimas pasiekia 10 proc. Vienam iš 6 vyresnių nei 65 m. pacientų, besikreipiančių į pirminės sveikatos priežiūros specialistus dėl dusulio fizinio krūvio metu, nustatomas iki tol nediagnozuotas ŠN, dažniausiai su išlikusia išstūmio frakcija (IF).

Širdies nepakankamumo gydymo angiotenzino receptorių blokatoriais naujienos

Širdies nepakankamumas yra klinikinis sindromas, kuriam būdingi tipiniai klinikiniai požymiai (dusulys, kulkšnių patinimas ir nuovargis), taip pat gali būti padidėjęs jungo venos spaudimas, periferinės edemos bei išklausomi karkalai plaučiuose [1]. Šiuos pakitimus sąlygoja struktūriniai ir/ar funkciniai širdies pakitimai, dėl kurių sumažėja širdies pajėgumas ir padidėja intrakardinis slėgis ramybėje arba krūvio metu. Prieš pasireiškiant simptomams pacientams gali būti besimptomiai struktūriniai arba funkciniai širdies sutrikimai (sistolinės ar diastolinės kairiojo skilvelio funkcijos sutrikimas) [1]. Svarbu nustatyti šiuos pakitimus, nes, laiku paskyrus gydymą, tai padeda sumažinti blogos prognozės riziką. Širdies nepakankamumas yra klasifikuojamas į tris grupes: išlikusios išstūmio frakcijos, vidutiniškai sutrikusios išstūmio frakcijos ir sumažėjusios išstūmio frakcijos [1].

Cholesterolio kiekio mažinimas – veiksminga širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos strategija

Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad vartojant cholesterolio kiekį mažinančių vaistų statinų galima reikšmingai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) komplikacijų riziką jomis nesergantiems asmenims. Šiuose tyrimuose dalyvavo asmenys, turintys padidėjusį serumo lipidų ir uždegimo žymenų kiekį. Naujausio tyrimo HOPE-3 duomenimis, gydymas rozuvastatinu gali būti veiksminga ŠKL rizikos mažinimo strategija.

DNR pasas klinikinėje medicinoje

DNR pasas yra personalizuotos medicinos, kuri yra šiuolaikinės diagnostikos, gydymo ir prevencijos esmė, pagrindas. Tai galimybė pereiti prie biologiškai suasmenintos medicinos, kurią suteikė iššifruota individualaus žmogaus bei ištisų tautų DNR. Žmogaus DNR analizė lėmė šiuolaikinės diagnostikos, prevencijos ir net vaistų atsiradimą remiantis asmeniniais kiekvieno žmogaus duomenimis, įrašytais genuose. Personalizuota medicina turi nenuginčijamų privalumų – ji leidžia greičiau, tiksliau diagnozuoti, taikyti tik asmeniui pritaikytus gydymo būdus bei tiksliai atskleisti vaiko sveikatos būklę dar iki gimstant.

Europos širdies ritmo asociacijos ne vitamino K antagonistų geriamųjų antikoaguliantų skyrimo, esant ne vožtuvinės kilmės prieširdžių virpėjimui, atnaujintos rekomendacijos

PV ŪIS su ST segmento pakilimu ar be ST segmento pakilimo komplikuoja dažnai ir siejamas su ženkliai didesniais mirštamumo, išeminių ir kraujavimo komplikacijų rodikliais. PV ir ŪIS sergantiems pacientams mokslu pagrįstų gydymo rekomendacijų yra mažai, tad taikomi antitrombozinių vaistų deriniai labai skirtingi. Klinikiniuose tyrimuose nustatyta, jog trombozių ir kraujavimo riziką lemia gretutinės ligos, vietinė praktika, žinios ir kiti veiksniai.

Žaizdų gydymo sėkmę lemia ne tik teisinga metodika, bet ir efektyvios priemonės

Žaizdų, ypač lėtinių, gydymas yra sudėtingas ir ilgas procesas, kurio sėkmę lemia daugybė veiksnių, susijusių tiek su pačia žaizda, tiek su bendra organizmo būkle, tiek su aplinka. Žaizdas netinkamai gydant lieka randų, o kartais, prisidėjus infekcijai, gali kilti labai rimtų komplikacijų. Apie šiuolaikines žaizdų gydymo aktualijas bei naujus jų gydymo būdus kalbamės su Lietuvos žaizdų gydymo asociacijos prezidentu, LSMU MA Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovu profesoriumi Ryčiu Rimdeika.

Šiuolaikinis žaizdų gydymas: naujas požiūris ir taktika

Žaizda vadinamas odos, gleivinės arba organų vientisumo pažeidimas, pasireiškiantis audinių defektu (žiojėjimu ar kt.), skausmu, kraujavimu. Žaizdos pavojingumą lemia jos dydis, lokalizacija, užterštumas ir kiti veiksniai. Žaizdos visada daugiau ar mažiau pavojingos, nes sukelia skausmą, kraujavimą, per žaizdą į audinius gali patekti patogeninių mikroorganizmų ir sukelti infekciją ar sepsį. Iš žaizdos pacientas gali nukraujuoti, netekti skysčių, dėl žaizdos ir jos sukelto skausmo gali sutrikti organo, kūno dalies ar viso organizmo veikla, sužeistąjį gali ištikti šokas ar mirtis, o išgyvenęs gali likti neįgalus.

Žaizdų gydymo principai

Žaizda yra normalios odos struktūros ir funkcijos pažeidimas [1]. Žaizdos yra skiriamos į ūmias ir lėtines. Ūmios žaizdos yra sukeltos išorinių veiksnių poveikio (chirurginės žaizdos, įkandimas, nudegimas, įpjovimas, įbrėžimas, plėštinė ir šautinė žaizda) [2]. Lėtinės žaizdos yra sukeltos endogeninių veiksnių (periferinių arterijų ligos, venų ligų, metabolinių ligų (dažniausiai cukrinio diabeto) [2]. Pragulos, kurios atsiranda dėl ilgalaikio spaudimo, dažniausiai sėdmenų, kryžkaulio ir kulnų srityse, taip pat yra priskiriamos lėtinių žaizdų grupei [3]. Visos lėtinės žaizdos ilgai ir sunkiai gyja.

Pūlingas hidradenitas

Oda – ypač svarbus organas, dalyvaujantis žmogaus pshichosocialinėje veikloje, formuojantis išorinį aplinkos požiūrį į individą. Tai labiausiai matoma mūsų kūno dalis, todėl jos pokyčiai turi labai didelę įtaką pacientų gyvenimo kokybei. Lėtinės ir ypač pūlinės odos ligos kelia didelį rūpestį ne tik pacientams, bet ir įvairių sričių gydytojams. Pūlingas hidradenitas – tai lėtinis prakaito liaukų uždegimas, kuris pažeidžia tiek barjerinę, tiek kosmetinę odos funkciją, sukelia skausmą, riboja paciento judrumą, blogina gyvenimo kokybę ir žaloja psichosocialinį sergančiojo gyvenimą.

Žaizdų gydymas hialurono rūgštimi

Žaizdos yra skiriamos į ūmias ir lėtines. Ūmios žaizdos yra sukeltos išorinių veiksnių poveikio (chirurginės žaizdos, įkandimas, nudegimas, įpjovimas, įbrėžimas, plėštinė ir šautinė žaizda) [1]. Lėtines žaizdas sukelia endogeniniai veiksniai (periferinių arterijų liga, venų ligos, metabolinės ligos (dažniausiai cukrinis diabetas)) [1].

Oktenidino preparatų naudojimas žaizdų infekcijos prevencijai ir gydymui

Oktenidinas, kaip veiklioji antiseptinė medžiaga, yra vartojamas medicinoje daugiau nei 30 metų. Su naujųjų antiseptikų atsiradimu prasidėjo ir žaizdų antiseptikos renesansas, kurį nulėmė kokybiškai nauji antiseptikai – ne tik veiksmingi, bet ir nežalojantys žmogaus audinių, nelėtinantys žaizdos gijimo. Be to, didėjantį žaizdų antiseptikų poreikį formuoja ir nuolatos augantis atsparumas esamiems bei naujai sukuriamiems antibiotikams, kurių pasiūla vis mažėja.

„Dermatovenerologijos naujienos 2016“ vainikavo Lietuvos dermatovenerologų darbus

Tarptautinė konferencija „Dermatovenerologijos naujienos 2016“ tarsi vainikavo Lietuvos dermatovenerologų draugijos veiklos metų darbus... Porai dienų draugėn susibūrę ne tik Lietuvos dermatovenerologai, bet ir specialistai iš visų trijų Baltijos šalių, aptarė odos ligų problematiką. Renginyje buvo pristatytos naujausios žinios dermatologijos, venerologijos ir estetinės dermatologijos srityse, aptarti nauji vaistai ir gydymo galimybės. Šio metinio renginio pirmoji diena buvo skirta mokslinei programai lietuvių kalba, antrosios dienos pranešimai buvo skaitomi anglų kalba.

2016 m. EKD širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairės: širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimas ir antiagregantų skyrimo rekomendacijos

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 17,5 mln. žmonių kasmet pasaulyje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) [1]. Skirstant šalis pagal ŠKL mirštamumo riziką, Lietuva patenka į didelės rizikos grupę [2]. Siekiant sumažinti šių ligų paplitimą, yra kuriamos prevencinės programos. 2016 m. išleistos Europos ŠKL prevencijos klinikinėje praktikoje rekomendacijos [2]. Jose pateikiama informacija apie pagrindinius šių ligų rizikos veiksnius ir sergamumo jomis mažinimo būdus, taip pat aprašomos antiagregantų skyrimo rekomendacijos.

Hipertenzija ir erekcijos sutrikimai: kaip gydyti ir nepakenkti?

Arterinė hipertenzija yra svarbiausias ir labiausiai paplitęs širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnys, reikšminga klinikinės medicinos ir visuomenės sveikatos problema. Padidėjusį arterinį kraujospūdį turi daugiau nei 1 mlrd. suaugusių planetos gyventojų, nuo jos pasekmių ir komplikacijų kasmet pasaulyje miršta beveik 7 mln. žmonių. Dabar klinikinėje praktikoje vartojama daugiau nei 100 antihipertenzinių vaistų. Vis dėlto labai svarbu ne tik veiksmingai gydyti ligas, kontroliuoti jų simptomus, bet ir užtikrinti pacientams geriausią įmanomą gyvenimo kokybę.

Kalio ir magnio reikšmė gydant arterinę hipertenziją

Arterinė hipertenzija yra viena dažniausių ligų visame pasaulyje. Ji yra vienas pagrindinių širdies ligų, insulto ir inkstų nepakankamumo rizikos veiksnių [1]. Arterinė hipertenzija pavojinga tuo, kad iš pradžių pacientas dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta 17 mln. žmonių [1]. 9,4 mln. mirčių yra nulemtos arterinės hipertenzijos komplikacijų. Hipertenzija sąlygoja 45 proc. mirčių, susijusių su širdies ligomis, ir 51 proc. – su insultu [1].

Centrinio poveikio vaistų vieta gydant hipertenziją

Eksperimentiniais ir klinikiniais tyrimais įrodyta simpatinės nervų sistemos, jos disfunkcijos įtaka širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) išsivystymui ir progresavimui. Nustatyta, kad užsitęsęs simpatinės sistemos suaktyvėjimas skatina arterinio kraujospūdžio didėjimą, aterogenezę ir aterotrombozę, sukelia tachikardiją, renino angiotenzino aldosterono sistemos hiperfunkciją, dislipidemiją, širdies ir kraujagyslių hipertrofiją ir kt. Vien jau padidėjęs širdies susitraukimų dažnis yra labai svarbus ŠKL rizikos veiksnys, reikšmingai didesnės mirties nuo ŠKL rizikos rodiklis. Padidėjus širdies susitraukimų dažniui, didėja kairiojo skilvelio hipertrofijos, hipertenzijos ir lėtinio širdies nepakankamumo grėsmė. Tachikardija visada yra blogesnės prognozės ir trumpesnio išgyvenimo rodiklis sergant ŠKL.

Patyrusiam kardiologui širdis – ne meilės išraiškos šaltinis ar jausmų objektas, o pirmiausia – organas, įspūdingai atliekantis savo funkciją...

„Auksinių rankų meistras“ – yra pacientų, kurie taip trumpai, bet įtaigiai vertina LSMU MA Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos gydytoją kardiologą, universiteto docentą dr. Ramūną Uniką. Tikėtina, iki šiol didžiulę padėką jam jaučia ir legendinis krepšininkas A. Sabonis, kuriam kartu su kolegomis daktaras padėjo ištrūkti iš mirties nagų. Niekas nepaneigs, jog tokių laimingųjų – daugybė. Tai skamba įspūdingai, tačiau turbūt nedaugelis geba suvokti tikrąją šio patyrusio kardiologo atliekamo darbo prasmę. Šis pokalbis – ne tik apie darbą ir pareigas…

Antitrombocitinės terapijos kontrolės ir efektyvumo galimybės

Tiek mokslininkų, tiek klinicistų dėmesys antitrombocitinei (antiagregacinei) terapijai, jos efektyvumo įvertinimui klinikinėje praktikoje neslūgsta. Dar visai neseniai, skirdami trombocitų agregaciją mažinančius vaistus, gydytojai nė nesusimąstydavo, kad dėl genotipinio polimorfizmo, lygia greta vartojamų antiagregantų, metabolizmą veikiančių vaistų, net trečdaliui pacientų jie gali būti neefektyvūs. Ypač tai svarbu pacientams, persirgusiems komplikuotais ūminės išemijos sindromais, esant įvairiems gretutiniams metaboliniams medžiagų apykaitos sutrikimams, taip pat po kartotinių stentų implantavimo procedūrų, kada būtina pasiekti reikiamą antiagregaciją. Apie rutininę kasdienę laboratorinę krešėjimo sistemos diagnostiką, jos ypatumus ir naujoves kalbamės su šios srities ekspertu dr. Juliumi Ptašeku.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.