Lietuvos gydytojo žurnalas 2017/1

TURINYS

 

Aktualusis interviu

„Didžiausias sveikatos apsaugos sistemos turtas – šioje sistemoje dirbantys žmonės“

 

Numerio tema

Neurologija

Galvos smegenų insulto diagnostikos, gydymo, profilaktikos ir reabilitacijos metodikos santrauka                  

Šiuolaikinis išeminio insulto reperfuzinis gydymas

Asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, galūnių spazmiškumas        

Botulino toksino poveikis mažinant raumenų spazmiškumą

Kraujagyslinė demencija, jos profilaktika ir gydymas

Lėtinio smegenų kraujotakos nepakankamumo gydymas vinpocetinu      

Kandesartanas – veiksminga apsauga nuo insulto

Raumenų spazmiškumas ir jo gydymas                       

Mitybos terapija insultu sergantiems pacientams

Insulto sukeliamos komplikacijos: kaip spręsti šias problemas?               

 

Šeimos medicina

Nauji skandalingi faktai apie hipertenzijos gydymą: ligoniai vengia arba visiškai nevartoja vaistų                    

Ivabradino ir beta adrenoblokatoriaus derinys: sinergija gydant krūtinės anginą                   

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija gydant arterinę hipertenziją ir dislipidemiją                

Statinai: mitai ir tikrovė apie naudą ir žalą                    

Ranolazinas: inovatyvi miokardo išemijos kontrolė

Adekvataus GERL gydymo svarba 

2016 m. Europos urologų asociacijos gairės: gerybinė prostatos hiperplazija ir fitoterapija  

 

Medicinos istorija

Carinės Rusijos imperatoriaus našlės Marijos Fiodorovnos ligos ir jų gydymas, 1807–1808 m.                                    

Sveikatos apsaugos ministras prof. A. Veryga: „Didžiausias sveikatos apsaugos sistemos turtas – šioje sistemoje dirbantys žmonės“

Daug įvairių reformų patyrusi Lietuvos sveikatos apsaugos sistema mūsų visuomenei ir toliau išlieka prioritetine sritimi. Žmonės labai jautriai reaguoja į neigiamus savo sveikatos pokyčius, nes nuo jų priklauso tolesnis gyvenimas. Dėl to visi klausimai, susiję su gyventojų sveikata, ir toliau išlieka labai aktualūs. Apie tai, kokių pokyčių mums žada ir kokių darbų imasi naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė, kalbamės su Lietuvos sveikatos apsaugos ministru prof. Aurelijumi Veryga.

Šiuolaikinis išeminio insulto reperfuzinis gydymas

Insultas yra viena dažniausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse bei užima pirmą vietą tarp ilgalaikę negalią sukeliančių ligų. Nuo 2002 m. Europos šalyse intraveninė trombolizė patvirtinta kaip ūminio išeminio insulto pirmaeilis gydymo būdas, o 2015 m. įrodytas mechaninės trombektomijos efektyvumas. Šių gydymo metodų tikslas yra pašalinti trombą arba embolą iš užsikimšusios galvos smegenų arterijos ir taip atkurti kraujotaką bei sumažinti galvos smegenų audinio pažeidimą išemijos zonoje. Todėl dabar vis plačiau vartojamas terminas reperfuzinis gydymas, apjungiantis šiuos abu metodus. Intraveninei trombolizei yra naudojamas rekombinantinis žmogaus audinių plazminogeno aktyvatorius (Lietuvoje – Actilyse), o mechaninei trombektomjiai – specialūs prietaisai (dažniausiai stentai ištraukikliai). Šitame straipsnyje didesnis dėmesys bus skirtas mechaninei trombektomijai ir sudėtiniam reperfuziniam gydymui, taip pat bendrai situacijai Lietuvoje reperfuzinio gydymo kontekste.

Asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, galūnių spazmiškumas

Patirtas galvos smegenų insultas yra dažniausia suaugusiųjų neįgalumo priežastis. Daugiau nei 50 proc. patyrusių galvos smegenų insultą asmenų susiduria su laikinu ar nuolatiniu neįgalumu. Neįgalumą sąlygoti gali ne tik dažnas insulto padarinys – raumenų paralyžius, kalbos sutrikimas ar pažinimo funkcijų sutrikimas, bet ir raumenų spazmai. Spazmiškumas pasireiškia pažeistos kūno pusės raumenyse ir dažnai tam tikrų raumenų grupių nuolatiniu nevalingu įsitempimu, kuris paprastai dar labiau padidėja esant stresui, fizinei įtampai, šaltoje aplinkoje. Ne tik raumenų paralyžius, bet ir spazmai lemia mažesnio ar didesnio laipsnio judėjimo sutrikimą.

Botulino toksino poveikis mažinant raumenų spazmiškumą

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje 15 mln. žmonių ištinka galvos smegenų insultas. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) per metus užregistruojamai 795 tūkst. galvos smegenų insulto atvejų. Apskaičiuota, jog šioje šalyje galvos smegenų insultas įvyksta kas 40 sekundžių [1]. Amerikos širdies asociacijos duomenimis, didžiausią dalį visų galvos smegenų insultų (87 proc.) sudaro išeminės kilmės insultai, 10 proc. – intracerebrinės kraujosruvos, 3 proc. – subarachnoidinės kraujosruvos. Lietuvoje galvos smegenų insultas – antra pagal dažnumą širdies ir kraujagyslių sistemos liga, neretai pasibaigianti mirtimi [2].

Kraujagyslinė demencija, jos profilaktika ir gydymas

Kraujagyslinė demencija yra geriausiai suprantama kaip heterogeninis sindromas, o ne kaip atskiras sutrikimas, kurio pagrindinė priežastis yra galvos smegenų kraujagyslių liga. Kraujagyslinė demencija yra antra pagal dažnį demencijos forma po Alzheimerio ligos ir, remiantis daugeliu duomenų, sudaro 10–20 proc. visų demencijos atvejų Šiaurės Amerikoje ir Europoje [1, 2]. Kraujagyslinės demencijos gali išsivystyti po galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, tačiau panašūs protinės veiklos sutrikimai gali pasireikšti ir be insulto, o tiesiog progresuojant smegenų kraujagysliniams pažeidimams. Persirgus insultu pažinimo funkcijų sutrikimas išsivysto 40–50 proc. pacientų, dažniausiai per pirmuosius 3 mėnesius. Todėl šeimos gydytojui svarbu atkreipti dėmesį ne tik į motorikos sutrikimus, koordinacijos sutrikimą, bet ir į insultą patyrusio paciento atmintį, protinius gebėjimus, orientaciją. Visa tai nesunku atlikti įvertinant paciento pažintines funkcijas testais (Trumpasis protinės būklės tyrimas, Penkių žodžių testas, Laikrodžio piešimo užduotis), o radus juose pakitimų, siųsti konsultuoti specialistui.

Lėtinio smegenų kraujotakos nepakankamumo gydymas vinpocetinu

Lėtinis smegenų kraujotakos nepakankamumas (LSKN) apima įvairius neurologinius sutrikimus, pasižyminčius simptomų įvairove. LSKN pasireiškia ne tik po ūminių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, bet ir tiems pacientams, kurie jų nepatyrė, tačiau yra nustatytų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, skatinančių aterosklerozės procesą smegenų kraujagyslėse. Esant LSKN, dažnai nustatomas tam tikro laipsnio smegenų perfuzijos sumažėjimas, kuris kliniškai pasireiškia pažinimo ir atminties sutrikimais, ženkliai pabloginančiais ligonio gyvenimo kokybę. Lėtiniam smegenų perfuzijos sutrikimui gydyti gali būti skiriama kelių tipų neuroprotekcinių vaistų, tarp jų ir vinpocetino (Cavinton).

Kandesartanas – veiksminga apsauga nuo insulto

Europos insulto asociacija primena, jog insultas tebėra viena pirmaujančių ligotumo ir mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. Po širdies ir kraujagyslių (ŠKL) bei vėžinių ligų stiprios ekonomikos šalyse insultas yra trečia pati dažniausia mirtį lemianti patologija. Dar daugiau, būtent insultas sąlygoja didžiausią visuomenės neįgalumą visoje Europoje. Skaičiuojama, jog išlaidos šios ligos gydymui artimiausiais metais tik didės [1]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet insultą patiria 15 mln. žmonių, iš jų trečdalis miršta, dar 5 mln. lieka negrįžtamai suluošinti [2].

Insulto sukeliamos komplikacijos: kaip spręsti šias problemas?

Insultas paprastai ištinka vyresniojo amžiaus asmenis (vidutiniškai 10 metų vyresnius nei miokardo infarkto atveju). Tai gana dažna negalią sukelianti liga. Kitaip nei aterosklerozės sukeltas miokardo infarktas, insultas – heterogeninė liga (yra hemoraginis ir keletas išeminio insulto tipų). Šis heterogeniškumas trukdo įvertinti įvairių rizikos veiksnių įtaką. Insulto ir jo pasekmių gydymo išlaidos – didžiulės. Kuo daugiau pacientų išgyvena po pirmo patirto insulto, tuo dažniau jie patiria skaudžias insulto sukeltas pasekmes.

Ranolazinas: inovatyvi miokardo išemijos kontrolė

Lietuvoje, kaip ir daugumoje pažangios ekonomikos šalių, širdies ir kraujagyslių ligos išlieka dažniausia žmonių sergamumo, neįgalumo ir mirčių priežastis. 2013 metų duomenimis, 56 proc. visų mirčių Lietuvoje buvo susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis. Lietuvos gyventojų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų 2–3 kartus didesnis nei Vakarų Europoje, tai rodo, kad šių ligų valdymo efektyvumas Lietuvoje smarkiai atsilieka nuo pažangių pasaulio šalių, o rezervai kontrolę pagerinti neišnaudojami.

Ivabradino ir beta adrenoblokatoriaus derinys: sinergija gydant krūtinės anginą

Širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) nėra tik paprastas širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos parametras. Įrodyta, kad tai yra patikimas žmogaus gyvenimo trukmės prognozės žymuo, svarbus patofiziologinis veiksnys, lemiantis širdies ir kraujagyslių ligų (išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo) išsivystymo riziką. Nustatyta, kad daugelis išeminių komplikacijų būna išprovokuojama padidėjusio ŠSD, nes tai sukelia deguonies tiekimo ir deguonies poreikio miokarde disbalansą.

Nauji skandalingi faktai apie hipertenzijos gydymą: ligoniai vengia arba visiškai nevartoja vaistų

Padidėjusio kraujospūdžio liga (arterinė hipertenzija) yra viena tų patologinių būklių, kurios gydymo sėkmė, prognozė ir baigtys labai priklauso nuo nepertraukiamo ir nuoseklaus gydymo, reguliaraus paskirtų vaistų vartojimo. Arterinė hipertenzija – dažniausiai neišgydoma, bet potencialiai gerai kontroliuojama liga. Kartą prasidėjusi, ji trunka visą gyvenimą, todėl gydymas turi būti optimaliai veiksmingas, saugus ir patogus pacientui.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija gydant arterinę hipertenziją ir dislipidemiją

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir Europoje išlieka pagrindine mirties priežastimi [1]. Remiantis širdies ir kraujagyslių ligų 2015 metų apžvalga Europoje, Lietuva patenka tarp didžiausią mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų turinčių šalių. Lietuvoje nuo šių ligų miršta beveik dvigubai daugiau gyventojų nei kitose Vakarų Europos šalyse [1, 2]. Dalis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių gali būti koreguojami, todėl pirminės ir antrinės profilaktikos programos yra ypač svarbios laiku nustatant ir gydant šias patologijas.

Statinai: mitai ir tikrovė apie naudą ir žalą

Ši klinikinių tyrimų metaanalizė pasirodė žurnale Lancet 2016 metų pabaigoje ir patenka tarp dešimties svarbiausių kardiologinių straipsnių. Apžvalgoje remiantis pastarųjų metų moksliniais tyrimais, aptariama turima informacija apie statinų veiksmingumą ir saugumą. Daugybė didelio patikimumo randomizuotų tyrimo įrodė, kad statinai reikšmingai sumažina didžiųjų kardiovaskulinių įvykių (koronarinės mirties, miokardo infarkto, insulto) riziką, vainikinių arterijų revaskuliarizacijos dažnumą. Mažo tankumo lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch) koncentraciją kraujyje sumažinus vienu (1) mmol/l, didžiųjų vaskulinių įvykių rizika per vienerius metus sumažėja apie 25 proc.

Adekvataus GERL gydymo svarba

Dar 1994 m. JAV klinikiniais tyrimais124 nustatyta, kad ambulatorinių vizitų ir išrašymų iš stacionaro, susijusių su pepsinės opos diagnoze, mažėja: per 12 metų ambulatorinių vizitų skaičius sumažėjo 68 proc., išrašymų iš stacionaro skaičius – 51 proc. Vėlesni tyrimai125 šią tendenciją patvirtino. Tuo tarpu kiti tyrimai rodo, kad didėja su gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) diagnoze susijusių ambulatorinių vizitų ir išrašytų iš stacionaro pacientų skaičius: nuo 1975 m. iki 2004 m. ambulatorinių vizitų padaugėjo beveik 2000 proc. Praėjusį dešimtmetį JAV GERL buvo viena dažnesnių patologijų ambulatorinėje grandyje ir sudarė 17,5 proc. visų virškinimo sistemos ligų diagnozių. Išrašytų iš stacionaro su GERL diagnoze pacientų skaičius tarp visos virškinamojo trakto patologijos sudarė 23,5 proc.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.