Lietuvoje užregistruotas maliarijos atvejis, susižeidus infekuota adata

2018-02-05

Prof. dr. Saulius Čaplinskas1,2, Aušra Bartulienė1, Galina Zagrebnevienė1, Jolanta Žiliukienė3

1 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2 Mykolo Romerio universitetas, Edukologijos ir socialinio darbo institutas, 3 Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

 

Maliarija yra sunki, kartais mirtina liga, kurią sukelia Plasmodium genties kraujo pirmuonys: P. falciparum, P. vivax, P. ovale, P. malariae ir P. knowlesi („zoonozinė“ maliarija, kuri plinta tarp makakų Pietryčių Azijos šalyse, tačiau gali būti perduota ir žmogui). Liga pasireiškia aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, galvos, raumenų skausmu, nuovargiu, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Vėliau dėl eritrocitų masinio pažeidimo vystosi anemija ir gelta [1, 2, 3].

Maliarijos diagnozė patvirtinama atlikus storo kraujo lašo ir kraujo tepinėlio mikroskopinius tyrimus. Skubiam maliarijos patvirtinimui gali būti atliekamas greitasis Plasmodium antigenų kraujyje nustatymo testas.

 

Maliarijos atvejis

2016 05 01 VšĮ Kauno klinikinės ligoninės slaugytojai pakilo temperatūra iki 39 °C, skaudėjo galvą, gerklę, jautė bendrą silpnumą. Kadangi incidentas buvo užfiksuotas, 2016 05 03 ligonė dėl įtariamos maliarijos buvo hospitalizuota VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų I skyriuje. 2016 05 04 atlikus storo kraujo lašo mikroskopinį tyrimą maliarijos sukėlėjų nerasta. 2016 05 06 kraujas buvo nusiųstas į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyrių, kur atlikus maliarijos antigeno nustatymą kraujyje imunochromatografiniu metodu gauta teigiama P. falciparum reakcija bei kraujo tepinėlyje ir storame kraujo laše rasti P. falciparum žiedai, parazitemija – 0,35 proc..

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento atlikto epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonė išvykusi į maliarijos endemines šalis nebuvo, tačiau 2016 04 23 d. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje, slaugydama tropine maliarija sergantį pacientą, įsidūrė adata, kuri buvo infekuota ligonio krauju. Ligonis, Vokietijos pilietis, verslo reikalais į Lietuvą atvyko 2016 m. balandžio mėnesio pradžioje. Pirmuosius ligos simptomus pajuto 2016 04 22. Jam pakilo temperatūra iki 40 °C, vargino raumenų ir galvos skausmai, pykinimas. Savijautai blogėjant kreipėsi medicinos pagalbos į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur tą pačią dieną buvo hospitalizuotas Centriniame intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuje. Įtarus maliariją, ligonis balandžio 23 d. perkeltas į VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų intensyviosios terapijos skyrių, atlikus kraujo tyrimus, rasta tropinės maliarijos sukėlėjų P. falciparum.

 

Maliarijos paplitimas pasaulyje

Maliarija plačiai paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos regionuose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2015 m. buvo užregistruota 212 mln. klinikinių maliarijos atvejų, 429 tūkst. žmonių nuo maliarijos mirė, dauguma jų – vaikai iš Afrikos. Neendeminėse šalyse kiekvienais metais įvežtine maliarija suserga daugiau kaip 10–30 tūkst. turistų, iš kurių apie 1 proc. miršta nuo tropinės maliarijos [1].

 

Maliarijos paplitimas Lietuvoje 

Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais vietinė P. vivax maliarija buvo smarkiai paplitusi, kasmet susirgdavo iki 2 tūkst. gyventojų. 1948 m. įkūrus Respublikinę priešmaliarinę stotį, medikų ir biologų pastangomis 1957 m. vietinė maliarija Lietuvoje buvo įveikta. Susirgimų maliarija nebuvo registruojama iki 1963 m., tačiau nuo 1964 m. iki šių dienų registruojami įvežtinės maliarijos atvejai. 2007–2016 m. Lietuvoje buvo užregistruota 46 įvežtinės maliarijos atvejai, du ligoniai, sirgę tropine maliarija, mirė. Per šį laikotarpį buvo užregistruoti 33 tropinės maliarijos (P. falciparum), 3 trečiadienės maliarijos (P. vivax), 2 ovalinės maliarijos (P. ovale), 2 ketvirtadienės maliarijos (P. malariae) atvejai, sukėlėjas nebuvo nustatytas 6 atvejais. 41 asmenys užsikrėtė Afrikoje, 4 – Azijoje, 1 – Lietuvoje (per infekuotą adatą). 2007–2016 m. maliarija sirgo 7 jūreiviai, 15 turistų, 21 asmenų, išvykusių darbo tikslu, 1 studentas, 1 kareivis (legionierius) [4].

 

Infekcijos šaltinis ir užsikrėtimo būdai

Infekcijos šaltinis yra sergantis maliarija žmogus ar sveikas plazmodijų nešiotojas, kurio kraujyje yra sukėlėjų. P. knowlesi infekcijos šaltinis gali būti užsikrėtęs žmogus ir makakos.

Žmogus maliarija užsikrečia įgėlus infekuotai Anopheles genties uodo patelei, kuri su seilėmis įšvirkščia žmogui maliarijos sukėlėjų (sporozoitų). Sporozoitai patenka į kepenų ląsteles ir ima intensyviai daugintis. Susidaro 10–30 tūkst. merozoitų, kurie iš kepenų ląstelių patenka į kraują ir eritrocitus. Eritrocituose merozoitai virsta trofozoitais, kurie sudaro šizontus. Šizontuose susidaro nauja merozoitų karta, kurie, eritrocitui suirus, ir vėl okupuoja naujus eritrocitus. Nelytinis vystymosi ciklas kartojasi keletą kartų. Vėliau dalis merozoitų, įsiskverbusių į eritrocitus, virsta gametocitais (vyriškais ir moteriškais), kurie vystytis gali tik uodo organizme. Uodo organizme vyksta lytinis parazito vystymosi ciklas. Priklausomai nuo aplinkos temperatūros per 10–20 dienų susiformuoja ir subręsta sporozoitai, kuriais jau gali būti užkrėstas žmogus, kai parazitai su uodo seilėmis patenka į žmogaus kraują. Ligos inkubacinis laikotarpis priklauso nuo sukėlėjo rūšies: 7–10 dienų esant P. falciparum sukėlėjui, 10–17 d. – P. vivax ir P. ovale, 18–40 d. ar ilgiau – P. malariae ir 10–12 d. – P. knowlesi. Maliarijos sukėlėjai P. vivax ir P. ovale kepenyse gali sudaryti „snaudžiančius“ židinius, todėl maliarija gali pasireikšti po kelių mėnesių ar kelerių metų po uodo įkandimo [1, 5].

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 10

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.