Naujovės įgyvendinant nacionalinę imunoprofilaktikos programą

2018-02-05

Ieva Šebeliauskaitė1, prof. dr. Saulius Čaplinskas1, 2,

1 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2 Mykolo Romerio universitetas, Edukologijos ir socialinio darbo institutas

 

Vakcinacija pasaulyje padeda išvengti 2–3 mln. mirčių kasmet nuo difterijos, stabligės, kokliušo ir tymų. Didėjant skiepijimo apimtims pasaulyje, galima būtų apsaugoti dar 1,5 mln. žmonių nuo mirčių kiekvienais metais. Vakcinos yra viena sėkmingiausių ir efektyviausių profilaktikos priemonių nuo infekcinių ligų. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, 2016 metais pasaulyje apie 116,5 mln. naujagimių ir kūdikių buvo paskiepyti nuo pagrindinių infekcijų, tokių kaip difterija, stabligė ir kokliušas, tačiau apie 12,9 mln. kūdikių, tai yra beveik 1 iš 10 kūdikių nebuvo paskiepyti. Tai reiškia, kad nepaskiepyti naujagimiai, kūdikiai ir vaikai susiduria su rimtu pavojumi užsikrėsti šiomis potencialiai mirtinomis ligomis [1]. Šiandien pasaulyje mažiau vaikų nei suaugusiųjų miršta nuo vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tai didžiulis paskutinių kelių dešimtmečių kūdikių imunizacijos programų pasiekimas. Dabar būtina sukoncentruoti pastangas į tai, kad pasiekti panašių rezultatų ir suaugusiesiems. 2012 metais 65-oji Pasaulinė sveikatos asamblėja patvirtino vakcinacijos veiksmų planą, kuris įgalina įdiegti viso gyvenime skiepijimo programas, siekiant užtikrinti vakcinų teikiamos naudos prieinamumą kiekvienam turinčiam riziką bet kurioje amžiaus grupėje.

 

Lietuvoje pagal galiojantį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės lėšomis naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami nuo 12 infekcijų – tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso infekcijos [2]. Lietuvoje valstybės lėšomis nemokamai sezoninio gripo ir pneumokokine vakcinomis skiepijami nustatytų rizikos grupių suaugusieji, o difterijos ir stabligės vakcina – visi suaugusieji, pradedant nuo 26 metų amžiaus, kas 10 metų.

 

Skiepijimo apimtys skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių

PSO duomenimis, gerais vakcinacijos rodikliais laikoma, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų, leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, nuo kurių skiepijama [15]. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių iki 2009 m. buvo pasiektos pakankamai didelės skiepijimų apimtys (94–99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse). Tačiau nuo 2009 m. iki 2012 m. buvo stebimas žymus visų pozicijų skiepijimo apimčių mažėjimas [3].

2016 metais skiepijant naujagimius, kūdikius ir vaikus pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijimo apimtys neženkliai padidėjo, lyginant su 2015 metais naujagimių, kurie paskiepyti nuo tuberkuliozės BCG vakcina, nuo difterijos, stabligės, neląstelinio kokliušo, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito ir pneumokokinės infekcijos. Tačiau sumažėjo hepatito B skiepijimo apimtys, taip pat tymų, epideminio parotito, raudonukės [3].

2016 m. Lietuvoje tuberkuliozės (BCG) vakcina skiepijant naujagimius, skiepijimų apimtys siekė 97,7 proc. Skiepijant naujagimius nuo hepatito B, skiepijimo apimtys 2016 m. siekė 97,1 proc. Difterijos, stabligės, neląstelinio kokliušo, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina, inaktyvuota poliomielito vakcina skiepijant 1 metų vaikus 2016 m. skiepijimo apimtys buvo 94,1 proc. Taip pat skiepijant 2 metų vaikus nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės skiepijimo apimtys buvo 93,7 proc. Skiepijant vaikus nuo pneumokokinės infekcijos pirma doze pagal Nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijimo apimtys siekė 81,6 proc., antros dozės – 66,1 proc., trečios dozės – 81,5 proc. [3].

Apibendrinant galima teigti, jog 2016 m. skiepijimo apimtys Lietuvoje, skiepijant naujagimius, kūdikius ir vaikus pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, atitiko PSO geros vakcinacijos rodiklius, išskyrus neseniai įvestos į skiepų kalendorių pneumokokinės infekcijos skiepijimo apimtis, kurios siekia apie 80 proc.

 

Vaikų (nuo 2014 m. spalio mėn.) ir rizikos grupėms priklausančių asmenų (nuo 2015 m. gruodžio mėnesio) vakcinacija nuo pneumokokinės infekcijos

 

Pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kuri gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai pneumokokinės infekcijos sukėlėjas sukelia pneumoniją, bet gali būti ir meningito, ūminio tonzilito, endokardito bei kitų ligų priežastimi, tai priklauso nuo infekcinio proceso lokalizacijos. Pneumokokų sukėlėjai – viena dažniausia pneumonijų bei viduriniosios ausies uždegimų priežastis [3].

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 10

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.