Užsikrėtusiųjų tymais daugėja: Europoje registruojami infekcijos protrūkiai

2018-02-05

Prof. dr. Saulius Čaplinskas1, 2, Kristina Žukauskaitė1

1 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2 Mykolo Romerio universitetas, Edukologijos ir socialinio darbo institutas

 

Tymai – tai ūminė, oro lašiniu būdu plintanti, itin užkrečiama sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, galinti sukelti rimtų komplikacijų ar mirtį [18, 24]. Vienintelė efektyvi priemonė, galinti suvaldyti tymus, – skiepijimas [20]. Nors vakcina nuo tymų infekcijos yra saugi ir prieinama visuomenei, tymai iki šiol yra viena dažniausių vakcinomis valdomų ligų vaikų mirties priežasčių pasaulyje [15].

 

Visi nesirgę ir neskiepyti nuo tymų vaikai bei suaugę asmenys yra imlūs šiai infekcijai [15]. Tymams ypač būdingas didelis užkrečiamumas. Imliose populiacijose suserga 90–95 proc. su sergančiu asmeniu bendravusių žmonių, o nuo vieno tymų atvejo kyla 12–18 naujų (antrinių) susirgimų [17, 25].

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iki 1980 m. prieš pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių [15].

2015 m. pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 134 200 žmonių (kiekvieną dieną mirdavo apie 367 asmenys, o kas valandą – 15), o 2016 m. – 89 780 žmonių. Didžiausias mirštamumas buvo registruojamas jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje [15].

PSO duomenimis, 2000–2016 metais mirčių skaičius nuo tymų infekcijos dėl vakcinacijos sumažėjo 84 proc. Pasaulyje nuo 2000 m. vaikams buvo skirta maždaug 5,5 mlrd. vakcinos dozių nuo tymų infekcijos – tai padėjo išgelbėti apie 20,4 mln. asmenų gyvybių [23]. 

 

Sergamumo statistika

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, 2017 m. susirgimai tymais registruojami visose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse, išskyrus Latviją, Lichtenšteiną, Maltą ir Norvegiją [13].

Šiuo metu Europos regione didžiausi tymų infekcijos protrūkiai registruojami: Italijoje (4 775 atvejai) ir Rumunijoje (9 728 atvejai) [14]. Nauji tymų protrūkiai registruojami: Švedijoje (28 atvejai), Portugalijoje (34 atvejai), Vengrijoje (34 atvejai), Austrijoje (84 atvejai), Čekijos Respublikoje (135 atvejai), Jungtinėje Karalystėje (148 atvejai), Ispanijoje (159 atvejai),  Bulgarijoje (166 atvejai), Graikijoje (208 atvejai), Belgijoje (363 atvejai), Prancūzijoje (423 atvejai),  Vokietijoje (898 atvejai) [19].

Sveikatos priežiūros darbuotojams kyla didesnė rizika užsikrėsti tymų virusu darbo metu. Jeigu sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai yra imlūs tymams (neskiepyti, ne iki galo skiepyti, nesirgę), – jie dažnai tampa užkrato platintojais ir kelia riziką pacientų bei gyventojų sveikatai [26].  Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, registruota susirgimų tymais tarp sveikatos priežiūros darbuotojų – Portugalijoje (13 atvejų), Čekijos Respublikoje (19 atvejų), Belgijoje (37 atvejai) ir Italijoje (312 atvejų) [12, 14].

ELPKC  duomenimis, 2016 m. Europos regione (30 šalių) registruoti 3 767 tymų atvejai. 69 proc. tymų diagnozė patvirtinta laboratoriškai (serologiniais, virusologiniais tyrimais). Didžiausias sergamumas tymais registruotas Rumunijoje (79,3 atv./1 000 000 gyv.). Didžioji dalis susirgusių asmenų Europos regione buvo neskiepyti (3 083 atv.; 87 proc.). Mažiausią dalį sudarė asmenys, skiepyti viena vakcinos doze (295 atv.; 8 proc.), 121 asmuo – skiepyti 2 vakcinos dozėmis (3 proc.) ir 30 asmenų – nežinančių savo skiepijimo būklės (1 proc.). Didžiausias sergamumas tymais registruotas iki 1 metų amžiaus (76,1 atv./1 000 000 gyv.) ir 1–4 metų amžiaus vaikų grupėje (55,3 atv./1 000 000 gyv.) [16].

Deja, Europoje registruojami ne tik susirgimai tymais, bet ir mirties atvejai. 2016–2017 m. užregistruoti 46 mirties atvejai nuo tymų infekcijos: Bulgarijoje (1 mirtis), Jungtinėje Karalystėje (1 mirtis), Portugalijoje (1 mirtis), Prancūzijoje (1 mirtis), Vokietijoje (1 mirtis), Graikijoje (1 mirtis), Ispanijoje (1 mirtis), Italijoje (4 mirtys), Rumunijoje (35 mirtys). Daugiausia mirties atvejų registruota neskiepytų vaikų grupėje [14].

Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje 2017 m. balandį ir liepą Vilniaus apskrityje buvo užregistruoti 2 tymų atvejai suaugusiesiems [7, 8]. Pirmasis asmuo, susirgęs tymais, savaitę lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, antrasis – ilgiau nei savaitę keliavo po Tailandą, Malaiziją, Indoneziją.

Lietuvoje 2016 m. užregistruoti 22 tymų atvejai, iš jų – 9 vaikai ir 13 suaugusiųjų. Daugiausia atvejų registruota Tauragės apskrityje. Susirgimai taip pat registruoti Klaipėdos, Kauno ir Alytaus apskrityse. Dauguma susirgusiųjų – suaugę asmenys, kurie skiepyti tik viena vakcinos doze arba nežinantys savo skiepijimo būklės. Beveik visi susirgę vaikai buvo neskiepyti, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi, pagal amžiaus grupę jiems skiepas nepriklausė [3].

2015 m. Lietuvoje užregistruotas didžiausias per pastaruosius 10 metų tymų protrūkis, kurio metu susirgo 50 asmenų. Dauguma susirgusiųjų – suaugusieji, vyresni nei 30 metų amžiaus asmenys, nežinantys savo skiepijimo būklės [2]. 

 

Klinikiniai požymiai

Tymų sukėlėjas – tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, priklausantis Paramyxovirus šeimai, Morbillivirus genčiai [6].

Tymų infekcijos inkubacinis periodas trunka 10–14 dienų, kartais iki 21 dienos. Infekcija prasideda karščiavimu, konjunktyvitu, sloga, kosuliu ir Kopliko dėmelių atsiradimu (tai į druskos grūdelius panašūs bėrimo elementai, kurie atsiranda ant skruostų gleivinės) [18]. Makulopapulinis odos bėrimas atsiranda 3–7 ligos dieną, iš pradžių ant veido, vėliau greitai išplinta ir apima liemenį, kojas, rankas [15]. Vidutiniškai beriama iki savaitės laiko. Vėliau bėrimo elementai blanksta, jų vietoje lieka rusvų dėmių – pigmentacija, oda pleiskanoja [1]. Tymais sergantis asmuo užkrečiamas vidutiniškai 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo atsiradimo [18].

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 10

 

© 2006 Visos teisės saugomos.