Pacientų, sergančių širdies nepakankamumu, mokymas tampa iššūkiu slaugytojams

2017-05-25

Vilma Sorokienė

LSMU MA Kardiologijos klinika

 

 

Širdies nepakankamumas (ŠN) – tai lėtinė progresuojanti liga, kai širdis nebepajėgia patenkinti organizmo poreikių – tinkamai stumti kraujo ir aprūpinti organizmo reikalingu kraujo kiekiu bei deguonimi. Šia liga suserga vis daugiau žmonių, todėl pacientų mokymas apie ŠN tampa ir iššūkiu, ir labai svarbiu uždaviniu. Svarbiausias mūsų, slaugytojų, tikslas – suteikti pacientui ir jo artimiesiems kuo daugiau žinių apie ŠN ligą, jos priežastis, eigą ir kaip ją galima kontroliuoti. Nors ŠN nėra išgydomas, pakeitus gyvenseną ir įgijus savirūpos įgūdžių, galima sumažinti šią ligą lydinčių komplikacijų skaičių.

 

Paciento motyvacija siekti žinių ir gydymo tikslų

Tai kaip gi vyksta paciento, sergančio ŠN, mokymas ir konsultavimas? Kokie pirmieji įspūdžiai? Dauguma pacientų pas mus nukreipiami iškart po stacionarinio gydymo, kur jie jau būna apmokyti apie ŠN ligą, tačiau, nepaisant to, mokymų pradžioje visada įvertinamos pacientų turimos žinios. Tam taikomi specialūs klausimynai. Pacientų klausiame apie kasdienį svėrimąsi, paskirtų vaistų vartojimą, druskos ir skysčių ribojimą, fizinį aktyvumą, grėsmingus ŠN simptomus, kada reikia sunerimti ir kreiptis pagalbos. Įvertinus turimas žinias, kiekvienam pacientui individualiai pritaikome mokymo temas pagal sudarytą „Sergančiųjų širdies nepakankamumu mokymo programą“. Pastebėjome, kad, atvykus pas mus į mokymus, daugelio pacientų žinios būna ganėtinai menkos. Kažką lyg ir girdėjo ar skaitė, kažko nesuprato, bet neperklausė, nemanė, kad jiems tai svarbu. Labai trūksta pacientų sąmoningumo ir kritinio savęs ir savo ligos vertinimo. Todėl pati pirmoji ir svarbiausia mūsų užduotis – sužadinti paciento motyvaciją siekti žinių ir gydymo tikslų, nes tik turint pakankamai žinių ir įgūdžių galima pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti pakartotinio gydymosi ligoninėje dažnumą. Pacientai turėtų suprasti, kad kiekvienas pakartotinis atvykimas į ligoninę reiškia trumpėjančią jo gyvenimo trukmę.

Kaip vyksta mokymosi procesas ir kokios temos įeina į mokymo programą? Stengiamės, kad pamokėlės būtų įdomios ir lengvai suprantamos. Įvertiname kiekvieno paciento gebėjimą geriausiai įsisavinti mokymosi turinį. Vieniems labiau patinka žiūrėti skaidres, kitiems klausytis, ką pasakojame, tretiems rūpi pačiupinėti savo rankomis širdies anatominį muliažą, na, o kiti labai džiaugiasi gavę dovanų atmintinę apie druskos kiekį maiste ar lankstinuką apie ŠN ligą. Visų keturių konsultacijų ir mokymų metų stengiamės išmokyti kažką naujo ir kartu įtvirtiname jau įgytas žinias.

 

Mokymo programos moduliai

Pirmasis mokymo modulis apima temas apie tai, kaip dirba sveika širdis, kas yra ŠN, kaip jis skirstomas, kokios dažniausios priežastys, kaip ŠN lemia kitų organų veiklą ir kokie yra ŠN simptomai ir požymiai. Pastebėjome, kad dažnas pacientas nesupranta, kas tai širdies nepakankamumas, negeba prisiminti, kada jiems pirmą kartą pasireiškė ŠN simptomai – dusulys, nuovargis ar kulkšnių pabrinkimas. Ne vienas pacientas nesuvokia, jog nepakankamumas yra bet kurios kitos širdies ir kraujagyslių ligos pasekmė ar komplikacija, dažniausiai atsirandanti dėl to, kad liga buvo negydoma, pavyzdžiui, arterinė hipertenzija, ar nepakankamai gerai gydoma, nereguliariai vartojami vaistai, neatsisakoma žalingų įpročių. Žinoma, yra ir tokių pacientų, kurie labai apsiskaitę, žingeidūs, puikiai išmano apie savo ligą, sveiką gyvenseną, smagu, kai galime apie tai diskutuoti, keistis informacija. Mokosi pacientai, iš jų patirčių mokomės ir mes.

Antrasis mokymo programos modulis suteikia žinių apie mitybos, fizinio aktyvumo, lytinio gyvenimo ypatumus. Atrodytų, viskas labai aišku ir žinoma. Anaiptol. Dalis pacientų visiškai nesidomi, kiek valgomosios druskos (Na) gauna su maistu, kokiuose maisto produktuose jo yra mažai, o kur daug, neskaito maisto etikečių. Dažnas mano, jog raugintus kopūstus valgyti sveika, o silkė ar lašiša pagerina apetitą, todėl taip pat naudinga. Pamirštama, jog sergant ŠN druska sulaiko skysčius organizme, todėl pablogėja ŠN eiga. Tas pat ir dėl skysčių. Daugelis žino, kiek skysčių galima išgerti per parą, bet geria tiek, kiek norisi. Pasiaiškinimas – labai troškina.

Atskiros temos nusipelno alkoholio vartojimo ypatumai. Kai kuriems pacientams alus išlieka paprastu atsigėrimu, o stipresnių gėrimų jie vis dar sugeba išgerti apie puslitrį. Gera žinia bent ta, kad jie išdrįsta prisipažinti mums, slaugytojoms, nes pasakyti gydytojui kažkaip nepatogu, o gal ir baisu. Vertiname tokį pacientų atvirumą bei pasitikėjimą mumis ir stengiamės įtikinti atsisakyti žalingų įpročių.

Visada labai kviečiame į paskaitėles atvykti su šeimos nariais, kurie perka, gamina maistą, rūpinasi ligoniu, nes jų pagalba yra neįkainojama. Pastebėjome, kad, bendradarbiaujant su paciento artimaisiais, gydymo rezultatai būna ženkliai geresni.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 4

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.